- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1310-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07034-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- V. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Būstas plius“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl kilnojamųjų daiktų (dokumentų) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros detalų paimtų kratos metu dokumentų aprašymą, grąžinti dokumentus teisėtam savininkui V. G., priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2020 spalio 6 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus, o ieškovas nenurodė, kokius dokumentus prašo grąžinti, todėl privalo aiškiai nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus reikalauja grąžinti teisėtam savininkui. Be to, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi šią teisę ieškinio pareiškimo momentu, o iš pateikto ieškinio neaišku, kokie konkrečiai dokumentai priklauso atsakovui, o ne BUAB „Būstas plius“. Ieškovas šalindamas nurodytus trūkumus pateikė 2020 m. spalio 12 d. ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų (dokumentų) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui; išaiškino ieškovui, kad ši nutartis, ieškovui pašalinus ieškinio trūkumus, neatima teisės jam kreiptis į teismą bendra tvarka. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad ieškinio trūkumai tinkamai nepašalinti. Ieškovas nurodo, kad kratos metu iš jo buvo paimti trys segtuvai, kuriuose buvo 350 lapų. Ieškovas vardydamas segtuvuose esančius dokumentus iš esmės jų visų nedetalizuoja, tik abstrakčiai nurodo, jog tai buvo kasos išlaidų orderiai, nuomos, paskolos sutartys, banko dokumentai, sąskaitos faktūros, apskaitos registrai ir t. t. Tuo tarpu teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartyje ieškovui buvo išaiškinta pareiga aiškiai nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus reikalauja grąžinti teisėtam savininkui.
2.2. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, jog nurodytuose segtuvuose esantys dokumentai yra jo nuosavybė, savo teiginius pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė. Pažymėjo, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Bankrutuojančios bendrovės turtu, taip pat ir dokumentais, disponuoja bankroto administratorius.
2.3. Pažymėjo, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Tik dalies trūkumų pašalinimas laikytinas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas V. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Nurodo, jog patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodyti trūkumai buvo ištaisyti – ieškovas reikalauja grąžinti 2009 m. birželio 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą (245 000,00 Lt suma) ir 2010 m. kovo 19 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą (5 000,00 Lt suma) teisėtam savininkui V. G., ir pažymi, kad kasos pajamų orderio kvitas yra duodamas asmeniui, įnešusiam grynuosius pinigus, ir todėl kasos pajamų orderio kvitas yra įnešusio asmens nuosavybė, šiuo atveju – ieškovo V. G..
3.2. Apeliantas nurodo, kad ir anksčiau teikė ieškinį, kuris buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui tais pačiais pagrindais, todėl mano, kad teismas turi išankstinį nusistatymą ir yra šališkas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliantas nurodo, jog patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodyti trūkumai buvo ištaisyti – ieškovas reikalauja grąžinti 2009 m. birželio 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą (245 000,00 Lt suma) ir 2010 m. kovo 19 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą (5 000,00 Lt suma) teisėtam savininkui V. G., ir pažymi, kad kasos pajamų orderio kvitas yra duodamas asmeniui, įnešusiam grynuosius pinigus, ir todėl kasos pajamų orderio kvitas yra įnešusio asmens nuosavybė, šiuo atveju – ieškovo V. G..
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
11. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis ). Įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
12. Pažymėtina tai, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1153-302/2020).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą – 2020 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus, o ieškovas nenurodė, kokius dokumentus prašo grąžinti, todėl privalo aiškiai nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus reikalauja grąžinti teisėtam savininkui. Be to, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, kad jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi šią teisę ieškinio pareiškimo momentu, o iš pateikto ieškinio neaišku, kokie konkrečiai dokumentai priklauso atsakovui, o ne BUAB „Būstas plius“. Ieškovas šalindamas nurodytus trūkumus pateikė 2020 m. spalio 12 d. ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog, pateikdamas patikslintą ieškinį, jis ištaisė pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytus trūkumus.
14. Apeliantas ieškiniu prašo išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros detalų paimtų kratos metu dokumentų aprašymą, tačiau nenurodė, kokius dokumentus prašo grąžinti, nors teismas 2020 m. spalio 6 d nutartyje pažymėjo, jog ieškovas privalo aiškiai nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus reikalaujama grąžinti teisėtam savininkui. Be to, apeliantas tik deklaratyviai nurodė, jog dokumentai priklauso jam, nors buvo įpareigotas pateikti įrodymus, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi šią teisę ieškinio pareiškimo momentu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš pateikto ieškinio neaišku, kokie konkrečiai dokumentai priklauso ieškovui, o ne BUAB „Būstas plius“, nes, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bankrutuojančios bendrovės turtu, taip pat ir dokumentais, disponuoja bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, jog ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
15. Apeliantas nurodo, kad ir anksčiau teikė ieškinį, kuris buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui tais pačiais pagrindais, todėl mano, kad teismas turi išankstinį nusistatymą ir yra šališkas.
16. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius jam) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas elgėsi šališkai apelianto atžvilgiu ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi.
18. Pažymėtina, kad vindikacinio ieškinio parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, todėl ieškovui siūlytina kreiptis į advokatą – pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba arba nemokama pirmine ir antrine teisine pagalba, reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.