- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-395-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio ūkis“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, S. S. , L. P. , Zigmundas Petrovskis, dėl skolos priteisimo už administravimą bei komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 803,49 Lt ieškovo naudai, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-3).
Nurodė, kad ieškovas UAB ,,Antakalnio ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovas nuo 1999-09-08 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, taip pat jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2009-10-31 priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas atsakovas ieškovui nemokėjo ir liko skolingas 803,49 Lt. Daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė pakeisti netinkamą šalį tinkama, pakeičiant atsakovą trečiuoju asmeniu, o netenkinus tokio prašymo, ieškinį atmesti (b.l. 98-101). Nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis šiame bute savo gyvenamąją vietą nuo 1984-11-02 yra deklaravusi S. S. , nuo 1986-02-14 - L. P. ir Z.P. Įsiskolinimo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno ir šiuo metu gyvena S. S. , L. P. ir Z.P.. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkoje nustatyta, jog nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui. Taip pat nurodė, kad nuomininkams tenka pareiga mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas, todėl atsakovais pagal ieškovo ieškinį šioje byloje turi būti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai, nes tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), todėl atsakovu byloje taip pat turėtų būti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Administravimo sutartyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo (LAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB ,,Antakalnio ūkis“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 803,49 Lt skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už 803,49 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas yra buto, kuriam susidarė skola už teikiamas komunalines, eksploatavimo ir administravimo paslaugas, savininkas, todėl yra atsakingas už tai, kad įgyvendintų savo nuosavybės teisę, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Atsakovo teiginius, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra laikytinas netinkamu atsakovu atmetė kaip teisiškai nepagrįstus, kadangi atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, nesudaręs su trečiaisiais asmenimis buto nuomos sutarties, o įrodymų apie tai byloje nėra ir atsakovas jų nepateikė, turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už teikiamas komunalines, eksploatavimo ir administravimo paslaugas, nes trečiųjų asmenų naudojimasis minėtu butu nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko, prievolės apmokėti suteiktas paslaugas. Teismas atsakovo elgesį, nesudarius gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir neaptarus su trečiaisiais asmenimis atsiskaitymo už paslaugas tvarkos, vertino kaip neatitinkantį rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Ji negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo, kaip patalpų nuomotojo, atliktų veiksmų. Teismas sprendė, kad atsakovas ginče nepagrįstai vadovaujasi CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarką bei valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja komunalinių paslaugų teikėjų ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Kadangi atsakovas savo prievolę vykdė netinkamai, todėl laikomas pažeidusiu prievolę, iš jo ieškovui teismas priteisė 803,49 Lt skolos (CK 4.82 str., 3, 4 d., 6.38 str.), vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 str. 2 d. priteisė 5 procentų metines palūkanas.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad už susidariusį įsiskolinimą yra atsakingas buto savininkas t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas, konstatuodamas, jog už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas bei faktines bylos aplinkybes. UAB „Antakalnio ūkis“ remiasi CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str. 4 d., tačiau šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi specialiomis teisės normomis, t. y. turi būti įvertinta situacija, kad butas buvo nuomojamas, vykdant LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 17 p. savivaldybėms priskirtą socialinio būsto suteikimo funkciją. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad butas M. K. Oginskio g. 12-3, Vilniuje, yra nuomojamas S. S. nuo 1984-11-02, o nuo 1986-02-14 - Zigmundui Petrovskiui ir L. P. . Be to, visą namo administravimo laiką ieškovas žinojo apie buto nuomininkus ir nuomos faktą. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 3 punktu už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų atsiskaito patalpų nuomininkai.
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovas nesielgė rūpestingai ir atidžiai nesudarydamas su buto nuomininkais nuomos sutarties, kadangi S. S. , gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi jau nuo 1984 m. lapkričio 2 d., Z.P. ir L. P. - nuo 1986 m. vasario 14 d., o UAB „Antakalnio ūkis“ visą laikotarpį už kurį prašo priteisti įsiskolinimą, žinojo, kas minėtame bute gyvena ir kokiu pagrindu, tuo metu, kai Vilniaus miesto valdyba 2001-01-18 priėmė sprendimą Nr. 61V, kuriuo įpareigojo seniūnijų uždarąsias akcines bendroves iki 2001-05-31 perrašyti nuomos sutartis, tuo metu UAB „Antakalnio ūkis“ buvo savivaldybės įmone, todėl kaip namą, esantį Oginskio g. 12, Vilniuje, administruojanti įmonė turėjo pareigą sudaryti rašytinę nuomos sutartį su buto nuomininkais, tačiau būtent dėl ieškovo kaltės tokia sutartis nebuvo sudaryta.
Apeliantas nurodo, kad tą aplinkybę, nuo kada ir kuriam laikotarpiui išnuomotas butas, patvirtina ne tik į bylą pateikti buto patikrinimo aktai, bet ir teismui grąžinta teisingumo ministro nustatytos formos pažymos dalis, kurioje nurodyta, kad L. P. gavo šaukimą į 2010 m. gegužės 11 d. vykusį posėdį adresu (duomenys neskelbtini) (bylos p. Nr. 109), be to, tai, kad L. P. priėmė šaukimus ir už Z.P. ir S. S. (bylos p. Nr. 111 ir 113).
Teismas neteisingai aiškino CK nuostatas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomą, dėl to nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkos". Nelaikydamas, jog Vilniaus miesto savivaldybę ir trečiuosius asmenis byloje S. S. , Z.P. ir L. P. sieja faktiniai nuomos santykiai, teismas nurodė, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu (CK 6.478 str. ir 6.579 str.), tačiau darydamas tokią išvadą teismas nesivadovavo sisteminiu teisės normų aiškinimu. CK nenumato, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų negaliojanti vien dėl to, jog ji nebuvo sudaryta raštu. Nagrinėjamu atveju sutarties formos nesilaikymas nedaro gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties negaliojančia.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ niekada per įsiskolinimo laikotarpį nepateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitų už teikiamas paslaugas – priešingai, sąskaitos buvo išrašomos bei pateikiamos ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet ginčo gyvenamosios patalpos nuomininkams, kaip ir numato teisės normos.
Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepasisakė dėl atsakovo prašymų pakeisti netinkamą šalį tinkama ir įtraukti į bylą atsakovu SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurią įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė ir kurios veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra, taigi ieškovą UAB „Antakalnio ūkis" sieja teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų ne su Vilniaus miesto savivaldybe, bet su šio turto patikėtine S Į „Vilniaus miesto būstas". Atsižvelgiant į tai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas" valdo patikėjimo teise visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (taip pat ir ginčo), be to, šias patalpas apskaito savo balanse, Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju yra formuojama ydinga teismų praktika, kad faktinis paslaugų gavėjas nebūtų įpareigotas apmokėti už faktiškai suteiktas paslaugas, nors tokia jo pareiga kyla iš teisės aktų nuostatų analizės. 2010 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Šioje byloje teismas nagrinėjo ginčą, kuris kilo siekiant nustatyti ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, ir joje buvo atmestas analogiškas pastatą administruojančios įmonės ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, ieškovas UAB „Antakalnio ūkis" nepagrįstai prašė priteisti, o teismas priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatas.
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad visuose teisės aktuose, tiesiogiai reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, įtvirtinta principinė nuostata, kad mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą moka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai.
Akivaizdu, kad jokie nuomos santykiai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir S. S. , Z.P., L. P. neegzistavo, nes nėra nei nuomos sutarties, nei buvo mokamas nuomos mokestis, taip pat nėra jokių aiškių įrodymų, kad minėti asmenys realiai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute.
Šalies argumentai
Pažymi, jog apeliaciniame skunde Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad UAB „Antakalnio ūkis" privalėjo administruoti ginčo gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas, o taip pat, ji buvo įpareigota sudaryti raštiškas nuomos sutartis su gyvenamųjų patalpų nuomininkais, tačiau ieškovas niekada neadministravo ir neadministruoja gyvenamųjų patalpų, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kas tose patalpose gyvena ir kaip tomis patalpomis yra naudojamasi.
Negalima teigti, kad atsakovas siuntė mokėjimo pranešimus buto nuomininkams, o ne Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi mokėjimo pranešimai už suteiktas paslaugas siunčiami į konkretaus buto pašto dėžutę nenurodant, kam šis mokėjimo pranešimas yra skirtas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad į bylą nepagrįstai nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neatitinka tikrovės, nes šis asmuo buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su tuo, kad atsakovas nėra tinkamas atsakovas dėl to, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, nes mokesčius už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą privalo mokėti patalpų savininkai ir šiuo atveju nėra svarbu, kas konkrečiai valdo patalpas patikėjimo teise, tuo labiau, nėra svarbu, kas apskaito šias patalpas savo balanse.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias atsiskaitymus už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius tarp gyvenamosios patalpos savininko šių patalpų administratoriaus ir nuomininkų, nesivadovavo teismų praktika šiose bylose, kur reguliuojami panašūs ar analogiški santykiai. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.
Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise; šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t., b.l. 7-8). Bute nuo 1984-11-02 gyvenamąją vietą deklaravusi S. S. , o nuo 1986-02-14 – Z.P. ir L. P. , šie asmenys naudojasi šiuo butu (b.l. 62, 63, 80-83). Remiantis ieškovo pateikta pažyma (b.l. 6) apie skolos dydį ir priskaičiuotus bei nesumokėtus mokesčius, skola už paslaugas (administravimo paslaugas, remontą, šiukšlių išvežimą) už butui suteiktas paslaugas nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. spalio mėn. imtinai yra 803,49 Lt skola. Ieškovas daugiabutį gyvenamąjį namą administruoja nuo 2003 m. vasario 6 d. [Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003-02-20 sprendimas dėl UAB ,,Antakalnio ūkis“ skyrimo Vilniaus m. daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (1 t., b.l. 20, 22), administruojamų namų sąrašas (b.l. 21, 23)]. Iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto ir jų atstovų paaiškinimų teisme darytina išvada, jog iki 2003-02-20 UAB ,,Antakalnio ūkis“ administravimo paslaugas vykdė kaip seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.76 str., 4.82 straipsnio 3 d., 4.84 str. 4 d. ir, kaip minėta, skolą grindė pažyma apie skolos dydį, kurioje atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų rūšys - administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Būtent, atsižvelgiant į galiojančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2002 m. birželio 1 d.), kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), reikalavimus, darytina išvada, kad administravimo funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus ar įgalioto asmens sprendimu paskirtas administratorius.
Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, aktualu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Administratorius savo veikloje turi vadovautis Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, miesto savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir savivaldybės direktoriaus patvirtintais nuostatais. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V seniūnijų uždarosios akcinės bendrovės buvo įpareigotos iki 2001-05-31 perrašyti nuomotojų butų nuomos sutartis. Byloje nėra ginčo, jog šio sprendimo priėmimo metu UAB ,,Antakalnio ūkis“ buvo seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė, taigi, remiantis Vilniaus m. valdybos sprendimu, jai teko pareiga teisiškai įforminti santykius su savivaldybei priklausančių butų nuomininkais. Byloje taip pat nustatyta, kad nei UAB ,,Antakalnio ūkis“, kaip seniūnijos uždaroji akcinė bendrovė, nei UAB ,,Antakalnio ūkis“, kaip namo administratorius, paskirtas remiantis jau minėtu Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003-02-20 sprendimu Nr. 366V, šios pareigos neįvykdė, t.y. nuomos sutarties su neprivatizuotos, savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomininkais nesudarė, ji nesudaryta iki šiol.
Nurodytų teisės aktų bei faktinės situacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).
Butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės valdyba bei administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovą konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Šiuo atveju, kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine veikla, siekiantis materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai – atestuota įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl to ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, turėjo įvertinti savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas yra nepagrįstas.
Ieškovo prašomos priteisti sumos priskirtinos prie su buto naudojimu susijusių asmeninių savivaldybės gyvenamosios patalpos išlaidų, todėl jos negali būti priteisiamos iš savivaldybės Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. bei 4.84 str. 4 pagrindu. Be to, Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. bei LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu patvirtintame Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas tvarkos apraše tiesiogiai nurodyta, jog šiuos mokesčius moka savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai.
Kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, išdėstytu išaiškinimu, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Šia nutartimi spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl savivaldybės buto, kuris neprivatizuotas, nuomininkių skolos. Be to, ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkų skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai.
Nepagrįstai atsiliepime daroma nuoroda ir į Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-905-567/2009 bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-710-370/2009, nes pastarąją nutartį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino jau minėtąja 2010-04-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Tuo tarpu remiantis Civilinio proceso kodekso 4 str. vienodą teismų praktiką formuojančia instancija yra kasacinės instancijos teismas, todėl kasacinės instancijos teismo suformuota praktika yra aukštesnės teisinės galios precedentas už apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuojama, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnį ir CK normas, reglamentuojančias paprastąjį turto administravimą, ir nesant teisinio pagrindo patenkino ieškinį. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi atsakovo, kuris nuo žyminio mokesčio yra atleistas, apeliacinis skundas tenkinamas, o pareikštas ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 96 str. 2 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos 11,40 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325- 331 str., kolegija
n usprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Antakalnio ūkis“ (įmonės kodas 121449152) į valstybės biudžetą 84,32 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus ir 32 centus) žyminio mokesčio bei 5,61 Lt (penkis litus ir 61 centą) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų.