Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-119-795/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-05
Bylos Nr.: 1A-119-795/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03900-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: R. J.
Advokatai: Haroldas Juška

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.18.10.2Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas padarant labai didelę turtinę žalą (BK 222 str. 2 d.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-795/2024Proceso Nr. 1-01-1-03900-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.18.10.2; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Haroldui Juškai,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

- BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. J. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:

1.1 suklastojo 2021 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. 281, kurioje įrašė žinomai neteisingą informaciją, kad D. T., gimęs (duomenys neskelbtini) priimamas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) pirkimų vadybininku, darbo užmokestis numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga plius 30 Eurų, kurią R. J. pasirašė savo parašu, bei ją patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nors realiai D. T. į darbą UAB (duomenys neskelbtini) priimtas nebuvo ir šioje bendrovėje nedirbo;

1.2 suklastojo 2021 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. 282, kurioje įrašė žinomai neteisingą informaciją, kad D. T. gimusi (duomenys neskelbtini) priimama dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, darbo užmokestis numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga plius 30 Eurų, kurią R. J. pasirašė savo parašu, bei ją patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, nors realiai D. T. į darbą UAB (duomenys neskelbtini) priimta nebuvo ir šioje bendrovėje nedirbo.

1.3 Šias žinomai suklastotas 2021 m. birželio 30 d. sutartis Nr. 281 ir Nr. 282 pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkančiai buhalterei G. G., kuri nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nepagrįstai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. užregistravo įdarbintų, tačiau faktiškai įmonėje nedirbusių D. T. ir D. T. darbo užmokesčio priskaitymą iš viso 18 140,14 Eur, išmokėjimą 11 517,36 Eur, be to Valstybinio socialinio draudimo fondo registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. D. T. ir D. T. buvo dirbantys UAB (duomenys neskelbtini).

2. R. J. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąją buhalterę G. G., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ , tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą:

2.1 laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. 16 atvejų įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir apskaitos dokumentais pagrindė pagal suklastotas darbo sutartis 18 459,98 Eur darbo užmokesčio D. T. ir D. T. priskaitymą, bei užregistravo sąskaitoje „6304 – Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos“ 18 459,98 Eur išlaidų padidėjimą pagal dokumentus, kurių ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes šie asmenys realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, t. y. D. T. darbo užmokesčio priskaitė – 9 280 Eur, išmokėjo – 5 614,40 Eur; D. T. darbo užmokesčio priskaitė – 8 860,14 Eur, išmokėjo – 5 902,96 Eur;

2.2 laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą iš 14 asmenų gautų 4 810 Eur piniginių lėšų (iš jų 3 975,18 Eur pajamų ir 834,82 Eur PVM) už parduotą medieną: iš A. J. gautų 120 Eur, iš J. L. – 230 Eur, iš I. K. – 400 Eur, iš R. N. – 450 Eur, iš R. M. – 560 Eur, iš D. B. – 1 100 Eur, iš D. Z. – 100 Eur, iš D. S. – 200 Eur, iš M. B. – 100 Eur, iš E. S. – 500 Eur, iš I. D. – 500 Eur, iš V. G. – 250 Eur, iš R. S. – 200 Eur, iš D. M. – 100 Eur;

2.3 laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą 11 atvejų gautų iš viso 1 750,34 Eur piniginių lėšų (2021 m. – 1 475,22 Eur, 2022 m. sausio 2 d. – 275,12 Eur), sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) už mobiliojo ryšio paslaugas: iš T. B. gautų 137,14 Eur, iš I. K. – 136,62 Eur, , iš M. J. – 294,74 Eur; iš R. K. – 316,62 Eur, iš M. J. – 271,47 Eur, iš A. A. – 437,56 Eur, iš L. B. – 156,19 Eur;

2.4 laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. į apskaitą įtraukė ir apskaitos dokumentais pagrindė mobiliojo ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimą iš viso už 3 162,61 Eur, bei užregistravo iš viso 3 162,61 Eur sąnaudų padidėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes nepagrįstai apmokėjo už 9 asmenų: Š. S., F. E., S. B., O. K., Š. G., D. N., E. P., A. K. ir A. M., 20 mobiliojo ryšio abonentus, nes šie asmenys bendrovėje nedirbo;

2.5 laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaita faktūra) 880 Eur oro kondicionieriaus ir jo montavimo darbų pardavimo B. P.;

2.6 laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderio kvitu) už parduotą vejos pjovimo robotą „Automomower 305“ (gaminio numeris 967974011, serijos Nr. 211582284) iš D. G. gautų 1 294 Eur įplaukų;

2.7 2021 m. gegužės 24 d. Prekių pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 00020545, 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija AG Nr. 020778, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) pagrindė minkšto kampo „Logus“ ir kėdėms „Romina“ už 1 694,22 Eur, 355,78 Eur PVM, iš viso 2 050,00 Eur pirkimą, nors ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes šias prekes įsigijo ne UAB (duomenys neskelbtini), o J. L.

2.8 Dėl padarytų Buhalterinės apskaitos 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.9 Be to, UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių ir įmokų, padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso – 4 902,33 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas H. Juška apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant R. J. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio l dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymių arba išteisinti už dalį BK 222 straipsnio 1 dalyje inkriminuotų pažeidimų ir vadovaujantis BK 40 straipsniu R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotojui neskiriant užstato ir baudžiamąją bylą R. J. nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1 R. J. nepagrįstai inkriminuotas 4 810 Eur įplaukų už parduotą medieną neįtraukimas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Lietuvoje už smulkius pardavimus fiziniams asmenims buvo atsakingas M. Š. R. J. kaltinime minimiems asmenims – A. J., J. L., I. K., R. N., R. M., D. B., S. Z., D. S., M. B., E. S., I. D., V. G., R. S., D. M. – niekada nepardavė jokių lentų, malkų, medienos ir iš jų negavo piniginių lėšų. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai. Taip pat paminėtina, kad bendrovėje niekada nebuvo nustatytas joks medienos ar piniginių lėšų trūkumas.

3.2 R. J. nepagrįstai nuteistas už tai, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė įplaukų už mobiliojo ryšio paslaugas ir nepagrįstai padidino įmonės sąnaudas. UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs sutartis su mobiliojo ryšio operatoriumi (duomenys neskelbtini). Didžioji dalis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų naudojasi telefonų abonentais, priskirtais bendrovei, o išeidami iš bendrovės, darbuotojai pageidavo pasilikti turėtus abonentus. Bendrovės patirtas išlaidas už buvusių darbuotojų ir jų šeimos narių abonentus R. J. kompensavo, buhalterės G. G. siūlymu, ta apimtimi mažindamas savo dividendų išmokas. Apie tai, kad tai nėra buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimas, pasisakė ir FNTT specialistas G. S.

3.3 R. J. buvo nuteistas ir už tai, kad į bendrovės apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais oro kondicionieriaus ir jo montavimo darbų pardavimo B. P. UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentai B. P. nebuvo išrašyti, nes tuo metu ji neturėjo reikiamų lėšų. Kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebūtų neapmokėtų sąskaitų, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios G. G. sprendimu, bendrovei priklausančio kondicionieriaus perdavimas B. P. buvo įformintas 2021 m. liepos 30 d. materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktu, numatant maksimalų vienų metų atsiskaitymo terminą.

2.4 R. J. nepagrįstai inkriminuota tai, kad jis neįtraukė į bendrovės apskaitą ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais vejos pjovimo roboto „Automomower 305“ pardavimo D. G. ir neužpajamavo iš jo gautų pinigų. Pažymėtina, kad R. J. kaip fizinis asmuo už savo asmenines lėšas D. G. prašymu nupirko jam vejos pjovimo robotą, o D. G. su juo atsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) vardu ar už bendrovės lėšas vejos pjovimo robotas nebuvo perkamas, todėl roboto pardavimas D. G. į bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktas.

3.5 R. J. nuteistas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformino minkštojo kampo „Logus“ ir kėdžių „Romina“ įsigijimą už 2 050 Eur, tačiau šių ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, nes šias prekes įsigijo ne UAB (duomenys neskelbtini), o bendrovės darbuotoja J. L. Paminėtina, kad baldai buvo įsigyti bendrovės naudai ir interesais, skirti poilsio kambariui. J. L. yra įmonės darbuotoja, atsakinga už patalpų interjerą, rekonstrukcinius darbus. Kadangi dėl COVID-19 pandemijos J. L. kaip ir daugelis darbuotojų dirbo iš namų, tai namuose ir sandėliavo baldus. Baldai jai buvo perduoti pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą. Apie tai, kad perduodant baldus saugojimui reikalinga surašyti buhalterinę pažymą, R. J. nebuvo žinoma. Tinkamas baldų įtraukimas į apskaitą ir perdavimo įforminimas buvo buhalterės G. G. atsakomybė.

3.6 R. J. nuteistas ir už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. R. J. būdamas atidus ir rūpestingas bendrovės vadovas tinkamai įgyvendino Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytą vadovo pareigą – organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą pavedė atsakingam asmeniui – buhalterei G. G.. Jai buvo pavesta laiku, tinkamai ir teisingai įtraukti į apskaitą R. J. kaltinime minimas ūkines, finansines operacijas, susijusias su biuro baldų pirkimu, kondicionieriaus pardavimu B. P., mobiliojo ryšio paslaugomis, sąnaudų padidinimu, todėl už padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus jis nėra atsakingas. Kadangi jis nėra subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu baudžiamoji byla R. J. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nutrauktina.

3.7 Be to, R. J. inkriminuoti pažeidimai, dėl kurių nustatytas nesumokėtų valstybei mokesčių dydis – 4 902,33 Eur, įvertinus tai visos UAB (duomenys neskelbtini) veiklos apimties kontekste, nesukelia BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, nes visi pinigų mokėtojai, konkrečios gautos ir neva neapskaitytos pajamos iš veiklos yra nustatyti. Vadinasi, yra reali galimybė įvertinti tikrąsias UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, gautas nurodytu laikotarpiu, kartu nustatyti ir jo tikrą finansinę padėtį. Vien tik formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas taikyti BK 222 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąją atsakomybę, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą.

3.8 Dėl suklastotų dokumentų – darbo sutarčių, fiktyviai pasirašytų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. T. bei D. T. pasakytina, kad darbo sutarčių sudarymas nesukėlė neigiamų padarinių, kadangi mokesčiai valstybei už šiuos neva įdarbintus asmenis buvo sumokėti ir žala valstybei nebuvo padaryta, D. T. ir D. T. gautus kaip darbo užmokestis pinigus grąžindavo R. J. ir jie buvo naudojami įmonės naudai ir interesais, todėl taip pat nebuvo padaryta žala ir juridiniam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju teismas formaliai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, nevertindamas konkrečios veikos pavojingumo, ir nepagrįstai ją kriminalizavo.

3.9 Apeliaciniame skunde prašoma atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą esant visoms šiame institute numatytoms sąlygoms: R. J. nusikalto pirmą kartą, jis visiškai prisipažino dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, iš dalies prisipažino dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, dėl 7 buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų savo kaltės nepripažino, nes jie inkriminuoti jam nepagrįstai, davė nuoširdžius parodymus, gailisi, byloje nėra civilinio ieškinio, niekam žala nepadaryta, taip pat yra pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas, atsisakydamas R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išimtinai vertino tik tai, jog R. J. praeityje – prieš 10 metų ir 13 metų, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nevertino aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, charakterizuojančią medžiagą, t. y. išimtinai skyrė dėmesį tik neigiamoms aplinkybėms. Asmuo negali būti baudžiamas visą gyvenimą dėl prieš dešimtmetį padarytų pažeidimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. J. nevartoja psichotropinių ar narkotinių medžiagų, nepiktnaudžiauja alkoholiu, priklausomybės ligų centre nėra registruotas, neturi psichikos sveikatos sutrikimų, yra gerbiamas Tauragės miesto gyventojas, kuris padeda miesto bendruomenei, suteikdamas tiek finansinę paramą, tiek organizacinę paramą. Laiduotoja prašoma skirti R. J. kolegę A. S. vienų metų laikotarpiui be užstato.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato H. Juškos apeliacinis skundas atmestinas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų požymius.

7. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų vertinti šališkai, neišsamiai, ar byloje būtų ignoruojamos reikšmingos bylai išspręsti teisingai aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų neatitikties įstatymų reikalavimams, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, kvalifikuojant nuteistojo veiką, yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo R. J. pripažįstant kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais –sutartimis ir apskaitos dokumentais, kurie gretintini su byloje esančiais liudytojų, be kita ko, ir paties nuteistojo parodymais, specialisto išvada, ir kitais rašytiniais įrodymais. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistajam inkriminuotas faktines bylos aplinkybes patvirtina byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kurie tarpusavyje yra sutampantys, neprieštaringi, atitinkantys įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, kuri nėra ir vieninteliu įrodymų šaltiniu nagrinėjamoje byloje. Byloje nustatytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, kad jie mokėjo tam tikras pinigų sumas bendrovei (duomenys neskelbtini), ar nuteistajam R. J., naudojosi šios įmonės įsigytu turtu (baldais, kondicionieriumi, vejapjove) ar paslaugomis (mobiliojo ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini)), šiuos parodymus atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai – kratų, apžiūrų protokolai bei specialisto išvada. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi apeliacinio skundo argumentai neatitinka bylos duomenų – skunde pateikiami byloje esančių duomenų fragmentai, klaidingai perteikiant jų turinį, sąmoningai ignoruojami nuteistajam nepalankūs duomenys. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

10. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje atvaizdavo ne visas kaltinime nurodytas ūkines operacijas, bei apskaitoje atvaizdavo kaltinime nurodytas, bet faktiškai neįvykusias, ūkines operacijas, nuteistojo R. J. gynėjas išvardina, kaip jis mano, tokią išvadą paneigiančius atskirus bylos įrodymus (M. Š., B. P., D. G. ir J. L. parodymus), tačiau BPK nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Būtent remdamiesi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl priežastinio ryšio tarp visų kaltinime nurodytų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių (negalėjimo iš dalies nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

11.R. J. gynėjas skunde nurodo, kad nuteistajam nepagrįstai inkriminuota atsakomybė dėl už medieną gautų 4 810 Eur pajamų neįtraukimo į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes kaltinime minimiems asmenims – A. J., J. L., I. K., R. N., R. M., D. B., S. Z., D. S., M. B., E. S., I. D., V. G., R. S., D. M. produkciją pardavė ne UAB (duomenys neskelbtini), bet M. Š. Tačiau apygardos teismas negali pritarti šiai versijai.

11.1 Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus: 2022 m. kovo 10 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno jis parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu ir yra atsakingas už medienos pakrovimas, paruošimą ir išvežimą. M. Š. niekada nepardavė medienos fiziniams asmenims (t. 1, b. l. 176–180). 2023 m. vasario 2 d. apklausos metu M. Š. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė statybinę medieną nedideliais kiekiais, visada išrašydamas sąskaitas faktūras. Vėliau jis į įmonės teritoriją ėmė vežti savo asmeninę, namuose sukauptą statybinę medieną, ir ją pardavinėjo fiziniams asmenims, neišrašydamas sąskaitų – faktūrų (t. 1, b. l. 181 – 183). 2023 m. kovo 20 d. apklausos metu M. Š. parodė, kad jo tėvas nuo 2010 m. iki 2017 m. pirkdavo medieną ir ją laikė ūkiniame pastate. Tėvui mirus, M. Š. tėvo sukauptą medieną nuvežė į įmonės (duomenys neskelbtini) teritoriją ir ją pardavinėjo fiziniams asmenims, apie tai nieko nežinant R. J. (t. 2, b. l. 1-2). Apklausiamas teismo posėdyje, M. Š. patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) klientams pardavinėjęs savo asmeninę medieną. Retrospektyvinė šio liudytojo parodymų analizė patvirtina, kad jis pirmosios apklausos metu davė parodymus, labiausiai atitinkančius tiriamų įvykių aplinkybes ir kitus įrodymus, o vėliau savo parodymus priderino prie nuteistojo R. J. gynybinės pozicijos. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad nuteistasis R. J. pirmą kartą buvo apklaustas specialiuoju liudytoju 2023 m. balandžio 27 d. ir apklausos metu parodė, jog apie įmonės medienos pardavimą fiziniams asmenims jis nieko nežino ir negali paaiškinti (t. 12, b. l. 131-133). 2022 m. gruodžio 12 d. įteikus jam pranešimą apie įtarimą, atsisakė duoti parodymus nepasitaręs su gynėju (t. 12, b. l. 136), o 2023 m. sausio 11 d. įtariamojo apklausos metu R. J. iškėlė versiją, kad pranešime apie įtarimą nurodytiems fiziniams asmenims medienos jis nepardavė, kas ją pardavė ir išrašė žmonėms pinigų priėmimo kvitus, nežino, už medienos pardavimą atsakingas M. Š. (t. 12, b. l. 165-166, 170-175). Netrukus po šios R. J. apklausos, papildomai ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas liudytojas M. Š., 2023 m. vasario 2 d. patvirtino, kad iš įmonės teritorijos įmonės klientams pardavinėjo savo medieną.

11.2 Liudytojo M. Š. parodymai apie įmonės medienos pardavimą fiziniams asmenims be apskaitos, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje ištirtais įrodymais, yra svarbūs, tačiau jie nėra vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys nuteistojo R. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Liudytojas R. Š. 2023 m. kovo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė vietas savo gyvenamojo namo kieme, garaže ir ūkiniame pastate, kuriose, anot liudytojo, jis saugojo tėvo sukauptą medieną, tačiau pareigūnai, atidžiai apžiūrėję šias vietas rado tik malkų rietuvę ir keletą senų medinių lentų, bei sulaužytų medinių palečių (t. 12, b. l. 5 -21, 44 – 45).

11.3 Kaltinime nurodyti liudytojai A. J., J. L., I. K., R. N., R. M., D. B., D. Z., D. S., M. B., E. S., I. D., V. G., R. S. ir D. M. patvirtino, jog nusipirkti medienos, lentų ir malkų vyko į įmonę (duomenys neskelbtini), užsisakyti prekių ar atsiskaityti už jas grynaisiais pinigais ėjo į biurą arba buhalteriją, pinigus perduodavo įmonės darbuotojams. Liudytojai R. N., R. M., D. B. ir D. M. nurodė, kad norimos rūšies produkcijos reikėjo palaukti, kol ji bus išpjauta, išdžiovinta ir paruošta pardavimui. Šių liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja liudytojo M. Š. parodymams, jog jis pardavinėjo tėvo nupirktą ir sukauptą medieną. Ši liudytojo versija nepagrįsta ir neįtikima dar ir dėl to, kad vargu, ar jo tėvas buvo sukaupęs tiek skirtingų parametrų ir rūšių medienos produkcijos, kokios pageidavo ir kokią įsigijo liudytojai. Liudytojai A. J. ir J. L. paaiškino, kad malkų paletes, medieną ir lentas jie pirko iš įmonės teritorijos, matė jas sukrautas vidiniame kieme. Peršasi logiška išvada, kad tokį įmonės teritorijoje atvirai sukrautą ir pardavinėjamą įmonės klientams M. Š. asmeninį turtą turėjo pastebėti kiti bendrovės darbuotojai, vadovas. Liudytojai I. K. ir D. M. patvirtino, kad dėl medienos įsigijimo tarėsi su pačiu direktoriumi R. J., o ši aplinkybė tiesiogiai patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis R. J. žinojo apie įmonės produkcijos pardavimą be apskaitos ir tam pritarė, arba šią aplinkybę toleravo. Interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo įdėti skelbimai apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda sausas malkas, skelbimai buvo apmokėti iš įmonės banko sąskaitos, juose nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų telefono numeriai, įmonės elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 37–41). Liudytojas G. K. parodė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 26 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo malkų ir pateikė tai patvirtinančią 2021 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TK2021000043, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) prekių – malkų už 58,08 Eur (t. 3, b. l. 26–30). Visi šie surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. negalėjo nežinoti, kad 2021 metais UAB (duomenys neskelbtini) parduodavo medieną, lentas ir malkas fiziniams asmenims, kurie su įmonės darbuotojais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o tuo tarpu įmonė kasos aparatą įsigijo tik 2022 m. balandžio 8 d. (t. 5, b. l. 33).

12. R. J. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija ir R. J. nuteisimą už tai, kad į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos įplaukos, gautos už mobiliojo ryšio paslaugas ir nepagrįstai padidintos įmonės sąnaudos, nes bendrovės patirtas išlaidas už buvusių darbuotojų ir jų šeimos narių abonentus R. J. kompensavo ta apimtimi mažindamas savo dividendų išmokas. Šie deklaratyvūs gynėjo teiginiai paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo patikrintais bylos įrodymais.

12.1 Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir FNTT) specialistas G. S. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu į apskaitą įtraukė ir apskaitos dokumentais pagrindė mobiliojo ryšio operatoriaus (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimą už 3 162,61 Eur ir užregistravo 3 162,61 Eur sąnaudų padidėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes įmonė nepagrįstai sumokėjo už asmenų, nedirbusių įmonėje, mobiliojo ryšio paslaugas. Lėšos buvo įtrauktos į sąnaudas, taip sumažintas pelno mokestis, bet šios sąnaudos buvo skirtos ne įmonės pajamoms uždirbti, todėl negali būti traukiamos į sąnaudas. Specialistas parodė, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nevertino sutarties, pasirašytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nes ši sutartis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir ji nebūtų pakeitusi specialisto išvados (t. 15, b. l. 111). Atsakant į gynėjo teiginį pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui R. J. mokėtinų dividendų sumažinimas (išskaitymas) už atskaitingo asmens (R. J.) įsiskolinimą už mobiliojo ryšio paslaugas yra leistinas ir nepažeidžia norminių teisės aktų, tai 2023 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodė ir specialistas (t. 11, b. l. 176–178), tačiau nepagrįstas yra visos mokėtinos sumos UAB (duomenys neskelbtini) už įmonei suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas nurašymas į bendrovės patirtas sąnaudas. Nurašoma suma turėjo būti proporcingai sumažinta pagal realiai įmonėje dirbančių darbuotojų, kurie naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis, abonentų skaičių.

12.2 Liudytojai – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai T. B., I. K., M. J., R. K., M. J., A. A., L. B. patvirtino, kad už savo ir šeimos narių mobiliojo ryšio paslaugas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, juos paduodami R. J. arba buhalterei. Šiems liudytojams jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą, nebuvo išrašomi. Liudytojai Š. S., F. E., S. B., O. K., Š. G., D. N., E. P., A. K. ir A. M. parodė, kad už šeimos nariams suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) nemokėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. parodė, kad bendrovės vardu įsigytais abonentiniais numeriais naudojosi ir įmonės darbuotojai ir joje nedirbantys asmenys, tačiau už mobiliojo ryšio paslaugas su tiekėju atsiskaitydavo įmonė. R. J. neatkreipė dėmesio į tai, ar vėliau žmonės atsiskaitydavo su įmone, ar ne. Kai kurie žmonės, nenorėdami likti skolingi, atnešdavo kažkiek pinigų, kurių R. J. nurodė buhalterei į apskaitą neįtraukti, o išskaityti iš jo dividendų (t. 15, b. l. 3). Liudytoja J. L. parodė, kad žmonių jai perduotus pinigus už mobiliojo ryšio paslaugas ji išleisdavo vaišėms, kavai ir saldumynams, nes direktorius buvo nurodęs šių pinigų į buhalterinę apskaitą neįtraukti. Šie įrodymai patvirtina, kad R. J. ne tik buvo žinoma, kad į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nėra įtraukiami iš darbuotojų gauti pinigai už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, bet jis net pats buvo davęs tokį nurodymą buhalterijai. Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. J. dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neįtraukiant į bendrovės apskaitą gautų piniginių lėšų už mobiliojo ryšio paslaugas bei užregistruojant sąnaudų padidėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.

13. Kaip nurodo R. J. gynėjas, UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentai B. P. nebuvo išrašyti, nes tuo metu ji neturėjo reikiamų lėšų. Kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebūtų neapmokėtų sąskaitų, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios G. G. sprendimu bendrovei priklausančio kondicionieriaus perdavimas B. P. buvo įformintas 2021 m. liepos 30 d. materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktu, numatant maksimalų vienų metų atsiskaitymo terminą. Su šia nuteistojo ir jo gynėjo versija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

13.1 Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija SL21 Nr. 0000165, UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti 880 Eur už oro kondicionierių ir jo montavimo darbus (t. 4, b. l. 62–64). Tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytą kondicionierių pardavėjui sumokėjo banko pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad apmokėjimas vyksta pagal išrašytą sąskaitą faktūrą (t. 9, b. l. 164–166). Šis UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytas oro kondicionierius 2022 m. kovo 8 d. atliktos kratos metu rastas sumontuotas nuteistojo uošvės B. P. namuose, miegamajame kambaryje (t. 8, b. l. 63–65). Liudytoja B. P. parodė, kad oro kondicionierių 2021 m. vasaros pabaigoje jai nupirko ir sumontavo žentas R. J. per savo bendrovę (duomenys neskelbtini), o ji įsipareigojo jam grąžinti už oro kondicionierių sumokėtus pinigus. Liudytoja B. P. netgi pateikė 2021 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą (be registracijos numerio), kuriame užfiksuota, kad pirkėja B. P. įsipareigoja nupirkti kondicionierių iki 2022 m. vasario 15 d. ir už jį sumokėti iki 2022 m. liepos 31 d. (t. 2, b. l. 150). Šie duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 28 d. įsigijo oro kondicionierių iš MB (duomenys neskelbtini) už 880 Eur, kurį B. P. pateiktu materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktu už tą pačią sumą pardavė 2021 m. liepos 30 d.. B. P. už kondicionierių bendrovei sumokėjo 2023 m. pabaigoje, jau bylos nagrinėjimo metu (t. 14, b. l. 143). Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra pelno siekianti bendrovė, kurios specializacija – medienos apdirbimas, didmeninė ir mažmeninė medienos gaminiais Lietuvoje ir užsienyje, o ne buitinės technikos, įrangos pardavimas fiziniams asmenims be pelno maržos. Visi šie surinkti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama direktoriaus R. J., laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaita faktūra) 880 Eur oro kondicionieriaus ir jo montavimo darbų pardavimo B. P., 152,73 Eur mokėtino PVM, 727,27 Eur pajamų gavimo. Pažymėtina, kad 2021 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas materialinių vertybių perdavimo–priėmimo B. P. aktas neturi registracijos numerio, o tai kelia pagrįstų abejonių apie šio dokumento išrašymo laikotarpį.

14. R. J. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad R. J., kaip fizinis asmuo, už savo asmenines lėšas, D. G. prašymu, nupirko jam vejos pjovimo robotą, o D. G. su juo atsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) vardu ar už bendrovės lėšas vejos pjovimo robotas nebuvo perkamas, todėl roboto pardavimas D. G. į bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktas. Šiuos gynėjo teiginius paneigia kiti teismo ištirti įrodymai.

14.1 Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 8 d. kratos metu D. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), garaže, rasta žolės pjovimo roboto įkrovimo stotelė „Husqvarna“ Nr. 5851640-03 (t. 8, b. l. 75–77). Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žolės pjovimo robotą jis įsigijo iš „Husqvarna“ atstovybės, patartas R. J.. Roboto pirkimo ir montavimo darbų liudytojas neužsakinėjo, viską suderino R. J.. Kai buvo sumontuota žoliapjovė – robotas, jokie dokumentai D. G. išrašyti ar perduoti nebuvo. Pinigus už žoliapjovę liudytojas nuvežė į R. J. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) ir padėjo ant stalo. Nei žoliapjovės įsigijimo dokumentų, nei pinigų perdavimo kvito neturi (t. 2, b. l. 156-159). UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TRŽ Nr. 0005946, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) apmokėti 1 294 Eur už elektrinį pjūklą ir priedus (vėliau patikslinta, kad už vejos pjovimo robotą) (t. 4, b. l. 75–77). Liudytojas – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. R. patvirtino, kad pagal šią sąskaitą faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotas vejos pjovimo robotas, kuris buvo sumontuotas fizinio asmens namuose (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 162–165).

14.2 Nagrinėjamoje byloje 2022 m. lapkričio 11 d. pateikta FNTT specialisto išvada, atlikta pagal specialistui suformuluotą užduotį. Specialistas G. S. pagal savo kompetenciją atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir apklaustas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, patvirtino, kad šiam tyrimui atlikti jam buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad specialistas vertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktą ir pateiktą medžiagą – dokumentus, gautus atlikus kratas, taip pat savanoriškai pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) – ir lygino su UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniais apskaitos dokumentais. Gautus rezultatus specialistas palygino su kratos metu D. G. namuose rastu roboto įkrovimo įrenginiu, taip pat rėmėsi liudytojų parodymais. Šio išsamaus tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą – faktūrą įsigijo žolės pjovimo robotą, kurį pardavė D. G., tačiau šios ūkinės operacijos ir iš D. G. gautų pajamų neatvaizdavo įmonės apskaitoje. Vėlesni deklaratyvūs teisme apklaustų liudytojų teiginiai, kad vejos pjovimo robotą įsigijo D. G., o įmonė įsigijo elektrinį pjūklą, prieštaraujantys kitų byloje surinktų įrodymų visumai, nesukėlė apeliacinės instancijos teismui abejonių FNTT specialisto išvados patikimumu ir sąsajumu su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, ši išvada, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1–4 dalių nuostatomis, pagrįstai pripažinta įrodymu.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pats R. J., duodamas parodymus apie UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytą vejos pjovimo robotą, taip pat nebuvo nuoseklus. 2023 m. sausio 11 d. apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) jų įmonei buvo nupirktas „Husqvarna“ pjūklas, kurio įsigijimas atsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje ir yra naudojamas įmonėje (nors D. R. nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje yra padaryta klaida ir vietoje vejos pjovimo roboto įrašytas pjūklas), o jis, kaip fizinis asmuo, nupirko D. G. žolės pjovimo robotą (t. 12, b. l. 165–169). Vėliau 2023 m. vasario 3 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad patvirtina, jog 2021 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pirko vejos pjovimo robotą, tačiau negali atsakyti, kur šiuo metu yra šis vejos pjovimo robotas, mano, kad naudojamas kažkur įmonėje (t. 13, b. l. 1–6). Nors nuteistojo gynėjas bando įrodyti, kad R. J. kaip fizinis asmuo įsigijo vejos pjovimo robotą ir vėliau jį pardavė D. G., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinkti duomenys tai versijai prieštarauja. D. G. nurodė, kad pinigus už vejos pjovimo robotą nuvežė ir padėjo ant kažkieno stalo UAB (duomenys neskelbtini). Apklausoje nurodė, kad R. J. už vejos pjovimo robotą sumokėjo „parduotuvės“ kainą, apie jokias jam pritaikytas nuolaidas, dėl kurių būtų reikėję techniką įsigyti R. J. vardu, neužsiminė. Nors, kaip teigia D. G., jis yra vejos pjovimo roboto savininkas, tačiau neturi jokių technikos įsigijimo dokumentų, nežino, kokią pinigų sumą sumokėjo R. J. ir neturi pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. R. J. jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 2021 m. kaip fizinis asmuo iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo vejos pjovimo robotą ir už jį sumokėjo, taip pat nepateikė. Todėl apygardos teismas laiko, jog įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama direktoriaus R. J., neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderio kvitu) už parduotą vejos pjovimo robotą „Automomower 305“ (gaminio numeris 967974011, serijos Nr. 211582284) iš D. G. 1 294 Eur gautų įplaukų.

15. R. J. gynėjo skunde nurodyta, kad baldai buvo įsigyti bendrovės naudai ir interesais, skirti poilsio kambariui. J. L. yra įmonės darbuotoja, atsakinga už patalpų interjerą, rekonstrukcinius darbus. Kadangi dėl COVID-19 pandemijos J. L. kaip ir daugelis darbuotojų dirbo iš namų, tai namuose ir sandėliavo baldus. Baldai jai buvo perduoti pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktą. Apie tai, kad perduodant baldus saugojimui reikalinga surašyti buhalterinę pažymą, R. J. nebuvo žinoma. Tinkamas baldų apskaitymas ir perdavimo įforminimas buvo buhalterės G. G. atsakomybė.

15.1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 00020545 (t. 5, b. l. 26–27). UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 2 d. išrašė UAB (duomenys neskelbtini) išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 00020545 sumokėti už kėdes ir minkštąjį kampą, iš viso 2 050 Eur (t. 4, b. l. 85–88), kuri buvo apmokėta iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 2021 m. gegužės 24 d. (t. 9, b. l. 164–166). 2022 m. kovo 8 d. atlikta krata UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos J. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 00020545 ir šia sutartimi įsigyti baldai, t. y. minkštasis kampas ir 4 kėdės (t. 8, b. l. 101–105). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis R. J. parodė, kad baldus pirko UAB (duomenys neskelbtini). J. L. yra bendrovės darbuotoja ir buvo atsakinga už įmonės įvaizdį, reklamą, tvarką ir klientų priėmimą. Kadangi norėjo pasidaryti biure remontą, buvo pradėta svarstyti apie baldus ir interjerą. Nusprendė, kad vestibiulyje reikia pasikeisti kampą ir pasistatyti stalą su kėdėmis. J. L. užsiėmė baldų paieška. Įmonė nusipirko baldus ir sumokėjo pinigus. Baldus atvežus, prasidėjo pandemija ir prasidėjo sunkesni laikai, todėl buvo nuspręsta rekonstrukcijos atsisakyti. Sandėliai nešildomi, šalti ir drėgni. J. L. pasisiūlė šituos baldus pasaugoti ir tam jis neprieštaravo. Leido juos ne tik saugoti, bet ir naudoti. Leido J. L. baldus sandėliuoti jos bute, nes ji dirbo nuotoliniu būdu, šiuo metu baldus įmonei darbuotoja jau grąžino (t. 15, b. l. 4). 2023 m. vasario 3 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo nurodęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto leidimas dar nėra gautas, jį planuojama gauti šią vasarą ir rudenį pradėti rekonstrukciją. Baldų vieta po rekonstrukcijos numatyta bendrovės poilsio zonoje (t. 14, b. l. 34). Kaip liudytoja apklausta J. L. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininke-vadybininke. Kadangi buvo ruošiamasi kontoros remontui, jai buvo pavesta pasirūpinti baldais, t. y. išrinkti baldus. Baldai buvo nupirkti įmonės reikmėms. Prasidėjo pandemija ir buvo sustabdytas pastato remontas, baldai pastatyti jos trijų kambarių bute, pagrindiniame kambaryje, ji baldais naudojosi (t. 14, b. l. 143). Baldai jai sandėliavimui buvo perduoti žodiniu susitarimu su direktoriumi R. J. (t. 2, b. l. 184–185).

15.2 Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija kritiškai vertina R. J. ir J. L. duotus parodymus, kadangi jie ne tik prieštarauja surinktai bylos medžiagai, tačiau ir yra nelogiški. Baldai buvo įsigyti 2021 m. gegužės 24 d., nes, pasak R. J. ir J. L., įmonė planavo pasidaryti biure remontą, tačiau viskas sustojo, nes prasidėjo karantinas, todėl baldai buvo sandėliuojami J. L. bute. Visų pirma karantinas šalies mastu paskelbtas ir įvesti apribojimai įvairios veiklos vykdymui jau 2020 m. kovo 16 d., prieš metus iki baldų įsigijimo. Baldai buvo įsigyti, kai dar net nebuvo gautas rekonstrukcijos leidimas, jis, beje, nebuvo gautas dar ir 2023 m., vasario mėnesį, kaip apie tai savo apklausoje nurodė R. J.. Antra, R. J. nurodo, kad J. L. sutiko baldus, kol bus padarytas biuro remontas, sandėliuoti savo bute. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad J. L. gyvena ne name, o trijų kambarių bute, kratos metu rasti baldai buvo išpakuoti ir naudojami kaip svetainės baldai, kartu su baldais bute rasta ir baldų pirkimo–pardavimo sutartis, kuri, jei baldai iš tiesų įsigyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėtų būti bendrovės buhalterijoje. Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama direktoriaus R. J. prekių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 00020545, 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija AG Nr. 020778, išrašyta UAB (duomenys neskelbtini) vardu panaudojo minkštojo kampo „Logus“ ir kėdėms „Romina“ už 1 694,22 Eur, 355,78 Eur PVM, iš viso 2 050,00 Eur pirkimui pagrįsti, kuriose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.

16. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o 16 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruoti apskaitos registruose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ši įtrauktų juos į apskaitą, o buhalterė apie tai neinformuojama. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tokį buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo nuteistasis R. J.. Nors R. J. gynėjas nurodo, kad direktorius UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymą pavedė atsakingam asmeniui – buhalterei G. G., todėl nėra atsakingas už apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau liudytojų G. G., D. T., D. T., B. P., D. G., D. R., J. L. bei paties R. J. parodymai patvirtina, kad R. J. nurodydavo buhalterei, kaip reikėtų įforminti ūkines operacijas. Laikytina, kad R. J. buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės G. G. rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo, todėl, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje, konstatuojant, kad dėl tam tikrų įvykusių ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą ir tam tikrų neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-942/2015 ir kt.).

18. R. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir už tai, kad pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ bei 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovės įrašytuose apskaitos dokumentuose trūksta tam tikrų rekvizitų ar ūkinių operacijų duomenys apskaitos registruose užregistruoti pavėluotai. Priešingai, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neparodė, o tai reiškia, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš 14 asmenų gautų viso 4 810 Eur piniginių lėšų už parduotą medieną, 11 atvejų gautų iš viso 1 750,34 Eur piniginių lėšų iš asmenų, kurie sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už mobiliojo ryšio paslaugas, neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (PVM sąskaita faktūra) 880 Eur oro kondicionieriaus ir jo montavimo darbų pardavimo B. P., neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderio kvitu) už parduotą vejos pjovimo robotą „Automomower 305“ (gaminio numeris 967974011, serijos Nr. 211582284) iš D. G. 1 294 Eur gautų įplaukų, todėl nuoroda į apskaitos dokumentų nesavalaikį išrašymą ar į jų rekvizitų trūkumus nepagrįsta. Įstatymų nuostatos, reglamentuojančios apskaitos dokumentų surašymo terminą ir privalomus rekvizitus, pažeistos nebuvo, todėl nuoroda į šių įstatymų pažeidimą iš kaltinimo pašalinama.

19. R. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių ir įmokų ir tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso – 4 902,33 Eur. Nusikaltimo padarymo laikotarpiu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) žalos, kaip šio nusikaltimo alternatyvios pasekmės, nenumatė. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje šio straipsnio redakcijoje numatyta didelė (viršijanti 400 MGL dydį) turtinė žala valstybei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta 4 902,33 Eur dydžio žala valstybei nesiekia BK 224(1) straipsnyje numatyto žalos dydžio, kad šią aplinkybę būtų galima laikyti veiką kvalifikuojančiu požymiu, todėl žalos padarymo aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

Dėl R. J. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

20. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Pažymėtina, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018).

21. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad fiktyvių darbo sutarčių sudarymas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. T. bei D. T. nesukėlė neigiamų padarinių, nes mokesčiai valstybei už šiuos neva įdarbintus asmenis buvo sumokėti, be to, D. T. ir D. T. pinigus, gautus kaip darbo užmokestis, grąžindavo R. J. ir jie buvo naudojami įmonės naudai ir interesais, todėl taip pat nebuvo padaryta žala ir juridiniam asmeniui. Vis dėlto apygardos teismas negali sutikti su tokiu gynėjo situacijos vertinimu.

22. R. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tyčia suklastojo 2021 m. birželio 30 d. darbo sutartis, kuriose įrašė aiškiai neteisingą informaciją, kad D. T. bei D. T. priimami dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Šias aiškiai suklastotas sutartis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkančiai buhalterei G. G., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nepagrįstai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. užregistravo įdarbintų, tačiau faktiškai įmonėje nedirbusių D. T. ir D. T. darbo užmokesčio priskaitymą iš viso 18 140,14 Eur, išmokėjimą 11 517,36 Eur, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. D. T. ir D. T. buvo dirbantys UAB (duomenys neskelbtini).

23. Nors gynėjas bando įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo šias veikas, tačiau pažymėtina, kad būtent šių suklastotų dokumentų pagrindu buvo apgaulingai tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita ir dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 11, b. l. 121–143). Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad D. T. ir D. T. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 9 d. (t. 1, b. l. 42–44).

24. Tiek D. T., tiek D. T. liudytojų apklausos metu parodė, kad pervestus iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, gautus kaip darbo užmokestį, grąžindavo direktoriui R. J. grynaisiais (t. 14, b. l. 85–86), kuriuos, pasak R. J., jis naudodavo įmonės veikloje (t. 15, b. l. 2). Tačiau apygardos teismas patikrinti šių nuteistojo ir liudytojų parodymų neturi galimybių, nes dokumentai, pagrindžiantys, kad D. ir D. T. grąžindavo gautus pinigus R. J. bei kad jis juos panaudodavo įmonės veikloje, bylai pateikti nebuvo. Nors šis buhalterinės apskaitos pažeidimas R. J. inkriminuotas nebuvo, tačiau neabejotinai papildo jau anksčiau surinktus duomenis, kad įmonėje apskaita buvo vedama apgaulingai, sąmoningai nefiksuojant dalies įvykusių ūkinių, finansinių operacijų. Be to, kaip pripažino D. T. ir R. J., UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžinami pinigai, įmonės sumokėti valstybei kaip mokesčiai už fiktyviai įdarbintus D. ir D. T., todėl neabejotinai įmonė patyrė turtinės žalos. Dėl šių priežasčių darbo sutarčių suklastojimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, nesukėlęs niekam jokių padarinių ir, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai tai kvalifikavo kaip dokumentų suklastojimą.

Dėl R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

25. Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnį – išimtinai vertino tik tai, jog R. J. praeityje – prieš 10 metų ir 13 metų – jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nevertino argumento, kad jis iš dalies prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nevertino aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, charakterizuojančią medžiagą.

26 Apygardos teismas pažymi, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-628/2023).

27. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013).

28. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, jog asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Pažymėtina, kad tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga neaptinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog R. J. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl nėra sąlygų, leidžiančių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visumos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. J. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme visiškai neprisipažino dėl veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodė, kad jo pareiga buvo tik organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pavesti apskaitą tvarkyti atsakingam asmeniui – buhalterei G. G., todėl jis negali atsakyti už jos darbo pažeidimus. Dėl dokumentų klastojimo – nors R. J. formaliai pripažino savo kaltę, bet nurodė, kad niekam nebuvo padaryta žala, veika nebuvo pavojinga, tai rodo, jog nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertino ir dėl padarytos veikos nesigaili. Tokia pati pozicija išdėstyta ir R. J. gynėjo pateiktame apeliaciniame skunde. Kaip minėta, laidavimo atveju asmens prisipažinimui keliamas itin griežtas reikalavimas, kurio nagrinėjamos bylos kontekste R. J. prisipažinimas neatitinka.

30. Nustatęs, kad nėra visiško prisipažinimo, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kitų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo, tačiau priešingai, aptarė ir tai, kad praeityje R. J. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai neabejotinai parodo, jog minėtų institutų taikymas nebuvo efektyvus ir neatgrasė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

31. Primintina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023 ir kt.).

32. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti sprendimą neatleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kuria R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), aplinkybę, jog R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir aplinkybę, jog UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių ir įmokų ir tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso – 4 902,33 Eur.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kristina KakurinėSavinijus KatauskasDalia Kursevičienė