- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1252-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europos vairas“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos vairas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europos vairas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Europos vairas“ 7 836 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 176 Eur žyminį mokestį, 183,92 Eur už dokumentų vertimą ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir draudėjos UAB „Europos vairas“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, ja buvo apdrausta automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2023 m. vasario 11 d. eismo įvykio Italijoje metu buvo apgadinta transporto priemonė „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, jis įvykio metu buvo neblaivus. Eismo įvykio aplinkybes patvirtina policijos pažyma. Ieškovė 2023 m. vasario 11 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 7 836 Eur žalos atlyginimo. Žalos dydį ir atlyginimą patvirtina sąskaita faktūra, draudimo išmokos išmokėjimo pažyma ir mokėjimo nurodymas. Apdraustą transporto priemonę eismo įvykio metu vairavęs asmuo buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, didesnio pavojaus šaltinį valdė būdamas neblaivus (t. y. elgėsi itin neapdairiai, neatsargiai ir nerūpestingai), todėl atsakovei, kaip transporto priemonės draudėjai, kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė bylai pateikė rašytinę informaciją. Atsakovė nurodė, kad ji ieškovei pateikė informaciją apie automobilį vairavusį asmenį, kuris valdė transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu, tačiau ieškovė neatsakė. Ieškovė su atsakove nesusisiekė, nebendravo. Atsakovės vertinimu, ieškovė turėtų su reikalavimu kreiptis į patį vairavusį asmenį. Klientas atsiuntė nuotrauką, jog vos įlenktas sparnas prie lempos, nes tiesiog buvęs lengvas susidūrimas su transporto priemone, ši nuvirto ir susibraižė, žala sudaro iki 1 000 Eur, todėl neaišku, kodėl ieškovė reikalauja tokios sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 7 836 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 836 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 016,35 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės valstybės naudai 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. AYAS 01 13431645 (toliau – ir Draudimo sutartis) ieškovė apdraudė transporto priemonės lengvojo automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; sutarties galiojimo laikas – nuo 2022 m. lapkričio 14 d., 17.00 val., iki 2023 m. vasario 13 d., 24.00 val. Iš kelių eismo įvykio ataskaitos nustatyta, kad registruotas eismo įvykis: protokolas Nr. 3413/2023, 2023 m. vasario 11 d., 6.15 val., įvykio vieta: Piazza Tuscolo ties šviesoforu reguliuojama sankryža su Via Gallia Romoje. Teismas nustatė, kad ieškovė pervedė 7 836 Eur žalos atlyginimo išmoką dėl 2023 m. vasario 11 d. įvykio.
3.2. Teismas nustatė, kad dėl transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio neblaivaus E. R. C. (E. R. C.), išvažiavusio prieš eismą, kaltės įvyko eismo įvykis, jo metu apgadinta I. (I.) M. vairuota transporto priemonė – motoroleris „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė eismo įvykio fakto, R. C. neblaivumo eismo įvykio metu ar kaltės neginčija. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos draudimo sutarties pagrindu ieškovė I. M. išmokėjo 7 836 Eur išmoką motoroleriui padarytai žalai minėto eismo įvykio metu padengti.
3.3. Teismas atsakovės atstovės argumentus, kad bendradarbiaudama su ieškove, atlygindama žalą, už ieškovės padengiamą žalą dėl eismo įvykių visada moka 50 proc. ieškovės padengtos sumos, nes tokia sąlyga numatyta draudimo sutartyje, atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad draudimo sutartyje tokia sąlyga nėra numatyta. Įvertinęs Draudimo sutarties 1.6 punktą, teismas pažymėjo, kad minėtu punktu šalys susitarė dėl draudiko teisės reikalauti grąžinti iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos, kai padidėja draudimo rizika ir apie tai tinkamai nepranešama draudikui, o ne tada, kai draudžiamąjį eismo įvykį sukelia neblaivus asmuo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl draudiko (ieškovės) teisės reikalauti iš draudėjo (atsakovės) grąžinti dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos sumas, vadovavosi teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
3.4. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė į lietuvių kalbą išverstą Italijos remontininko ir techninio konsultanto išvadą (sąmatą). Šiame dokumente detaliai apskaičiuota žala, konkrečiai nurodant, kokios motociklo detalės yra pažeistos, kiek kainuotų įsigyti naujas detales ir jas pakeisti automobilių servise. Su minėta sąmata pateiktos 34 fotonuotraukos, jose aiškiai matyti pažeistos transporto priemonės būklė. Teismas vertino, kad atsakovės abstraktūs teiginiai, jog ieškiniu reikalaujama suma yra nereali, laikytini deklaratyviais, neįrodytais ir nepagrįstais. Atsakovė, teikdama žodinius paaiškinimus, ginčijo ir nesutiko su ieškovės žalos įvertinimu, tačiau savo teiginiams pagrįsti neteikė jokių įrodymų dėl žalos dydžio, nors teismas išaiškino atsakovei teisę ir galimybę teikti tokius įrodymus; kita vertus, ieškovė pateikė konkrečius, aiškius ir detalizuotus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už draudžiamąjį įvykį sumokėta suma yra teisinga ir pagrįsta. Teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl jį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 7 836 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Europos vairas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo atmesti; priteisti atsakovės naudai visas jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė nurodo, kad nei ieškovės ieškinyje, nei sprendime nebuvo pagrįsta ir įrodyta, kodėl atsakovė laikytina atsakingu už žalos padarymą asmeniu. Tiek ieškinyje, tiek sprendime nurodoma, kad transporto priemonę „Renault“ vairavo neblaivus E. R. C. ir būtent dėl šio asmens kaltės buvo sukeltas eismo įvykis. Ieškinyje nurodoma, kad būtent transporto priemonę eismo įvykio metu vairavęs asmuo buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, didesnio pavojaus šaltinį valdė būdamas neblaivus. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta juridinio asmens, kaip darbdavio, atsakomybė už darbuotoją. Ginčo situacija yra visiškai skirtinga, t. y. nei pirmosios instancijos teismas pagrindė, nei ieškovė įrodė, jog E. R. C. buvo atsakovės darbuotojas. Atsakovė nurodo, jog minėtas transporto priemonę vairavęs neblaivus asmuo nėra ir niekada nebuvo (taip pat eismo įvykio metu) atsakovės darbuotojas, o transporto priemonę valdė nuomos teise. Taigi sprendime nepagrįstai vadovautasi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas) nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
4.2. Atsakovės vertinimu, ieškovė turėtų reikšti regresinį reikalavimą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtent už žalą atsakingam ir transporto priemonę neblaiviam valdžiusiam asmeniui, o ne atsakovei. Taip pat 2023 m. rugsėjo 11 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 003940-2306 kaip apdraustasis nurodomas būtent transporto priemonę vairavęs (valdęs) E. R. C., o ne atsakovė. Atsakovės vertinimu, ieškinys TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovės civilinės (sutartinės) atsakomybės sąlygos nebuvo įrodytos nei ieškiniu, nei nustatytos sprendimu. Šiuo atveju nei sprendime, nei ieškinyje nebuvo pagrįsta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir koks priežastinis ryšys sieja šiuos neteisėtus veiksmus su kilusia žala.
4.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog galimas svarstymas būtent dėl jos, kaip draudėjos, atsakomybės šiuo pagrindu iki 50 proc. ieškovės padengtos sumos, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu. Tačiau teismas nurodė, jog Draudimo sutarties 1.6 punktas netaikytinas, kadangi sprendžiamas atvejis, kai draudžiamąjį eismo įvykį sukelia neblaivus asmuo, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau atsakovė nurodo, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nėra atsakovė / jos darbuotojas, todėl jai atsakomybė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu negali kilti.
4.4. Atsakovės vertinimu, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pritaikė atsakovei deliktinę atsakomybę. Teismas, ieškovei neįrodinėjant atsakovės, kaip draudėjos, civilinės (sutartinės) atsakomybės sąlygų, turėjo ieškinį atmesti.
4.5. Atsakovės vertinimu, transporto priemonę vairavęs neblaivus asmuo turėtų būti tinkamas atsakovas byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas jo į bylą neįtraukė. Sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl E. R. C. teisių ir pareigų, t. y. jog būtent šis asmuo yra kaltas dėl eismo įvykio, ir nesudarė jam galimybių ginčyti nurodytą žalos dydį. Nors sprendime pasisakyta, kad atsakovė eismo įvykio fakto, E. R. C. neblaivumo eismo įvykio metu ar kaltės neginčija, tačiau pačiam E. R. C. pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas šio asmens į bylą, nesudarė galimybių pasisakyti dėl šių aplinkybių ar jas ginčyti. Be to, tuo atveju, jeigu žalos (jos dalies) atlyginimas būtų priteistas iš atsakovės, ji iš transporto priemonės nuomininko E. R. C., kaip iš kalto už eismo įvykį asmens, galėtų reikalauti priteistos žalos atlyginimo regreso tvarka. Todėl sprendimas turi prejudicinę galią minėtam asmeniui ne tik dėl kaltės už eismo įvykį, tačiau ir dėl žalos dydžio nustatymo.
4.6. Teismas nepagrįstai vadovavosi neobjektyvia Italijos remontininko ir techninio konsultanto išvada (sąmata), joje nustatyti pažeidimai prieštarauja užfiksuotiems policijos ataskaitoje. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo realių nukentėjusios transporto priemonės pažeidimų ir realios patirtos žalos, to, kad ieškovės išmokėta suma neatitinka realaus nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos dydžio, taip pat nevertino, jog 1 236 Eur suma išlaidoms advokatui ir mokesčiams nėra pagrįsta jokiais įrodymais.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; iš atsakovės priteisti ieškovės naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 348,48 Eur už atsiliepimo parengimą. Esminiai atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškovės vertinimu, atsakovė netinkamai aiškina ir taiko TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl nepagrįstai teigia, jog pagal šį straipsnį neva atsako tik faktiškai transporto priemonę vairavęs neblaivus asmuo. Būtent atsakovė yra atsakinga už asmenį E. R. C., kuriam atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, perleido savo transporto priemonę. Pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė transporto priemonės nuomos sutarties su minėtu asmeniu. Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, E. R. C. ir atsakovę siejo darbo ar nuomos teisiniai santykiai, kadangi atsakovė, kaip šios transporto priemonės savininkė, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, perduodama be jokio teisinio pagrindo (atsakovei neįrodžius, jog buvo sudaryta nuomos sutartis) savo transporto priemonę kitam paminėtam asmeniui, todėl būtent atsakovė yra atsakinga pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tad ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė atsako būtent pagal šį straipsnį.
5.2. Atsakovė, perdavusi transporto priemonę asmeniui E. R. C., pažeidė draudimo sutartyje numatytą pareigą. Tiek Draudimo sutarties 2.10 punktas, tiek TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia ieškovei reikšti regresinį reikalavimą savo draudėjai (atsakovei) dėl šiame straipsnyje numatytų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
5.3. Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog jeigu draudėjas ar apdraustasis yra juridinis asmuo, tai draudėjo ar apdraustojo darbuotojo neblaivumas atitinka šią sąlygą ir yra pagrindas atsirasti draudiko teisei reikalauti iš draudėjo ar apdraustojo nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos sumos. Atsakovė bylai nepateikė nei darbo sutarties, nei nuomos sutarties, sudarytų su E. R. C.. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog minėtas asmuo yra atsakovės darbuotojas, ir atsakovė pasirinko sąmoningai šią aplinkybę slėpti (nutylėti) tam, kad nereikėtų atlyginti žalos. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nėra svarbu tai, ar paminėtas asmuo su atsakove susijęs darbo ar nuomos santykiais, kadangi atsakovė atsako už žalą kaip transporto priemonės savininkė pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, Draudimo sutarties 2.10 punktą ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
5.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad kaip trečiasis asmuo neva turėjo būti įtrauktas asmuo E. R. C.. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo šį asmenį įtraukti į bylą ir nenurodė jokių argumentų, kokią įtaką teismo sprendimas turės šio asmens teisėms ir pareigoms, tokių argumentų atsakovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Jeigu nuomos sutartis buvo sudaryta, ieškovė nėra tokios sutarties šalis ir, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, ieškovė negali teikti regresinio reikalavimo šiam asmeniui, remdamasi nuomos sutartyje įtvirtintomis nuostatomis. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė teisinio pagrindo, pagal kurį ieškovė galėtų turėti regresinį reikalavimą paminėtam asmeniui. Atsakovė šabloniškai nurodė, jog ji galės reikalauti regreso tvarka žalos atlyginimo iš šio asmens, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu šis regresinis reikalavimas grindžiamas.
5.5. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62, 62.1, 62.2, 59 ir 59.1 punktais, nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė iš atsakovės gali reikalauti tik 50 proc. žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
5.6. Ieškovė įrodė žalos dydį byloje esančiais įrodymais, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė visą ieškiniu prašomą priteisti sumą. Apeliantė pateikė tik subjektyvius pamąstymus, hipotezes, jog žalos dydis yra neva nepagrįstas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio.
6. Atsakovė 2024 m. lapkričio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies reglamentavimą, nauji įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę.
11. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą prie bylos pridėti papildomus rašytinius įrodymus – transporto priemonės nuomos sutartį. Apeliantė naujo įrodymo pateikimo būtinybę grindžia motyvais, kad apeliacinėje instancijoje iškilo ginčas, kokiu pagrindu transporto priemonę valdė E. R. C., ir šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsižvelgiant į ieškovės tik teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą pareikštą nesutikimą su nurodyta aplinkybe, nors tokio ginčo ieškovė pirmosios instancijos teisme nekėlė.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde rėmėsi aplinkybe, jog ginčo įvykio metu transporto priemonę vairavęs asmuo transporto priemonę valdė nuomos teise, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nereiškė ir naujų įrodymų nepateikė (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis). Nors atsakovė naujo įrodymo pateikimo būtinybę grindžia motyvais dėl atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytos pozicijos, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui buvo pateiktas dar 2024 m. rugsėjo 26 d. Atsakovės prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo prašoma prie bylos pridėti naują įrodymą (transporto priemonės nuomos sutartį), pateiktas 2024 m. lapkričio 14 d. prieš tą pačią dieną apeliacinės instancijos teisme paskirtą teismo posėdį.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nesavalaikis atsakovės naujo įrodymo pateikimas apeliacinės instancijos teisme paskirto teismo posėdžio dieną užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą yra pagrindas remtis esama bylos medžiaga, ir atsisako priimti atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą ir jo nevertina (CPK 7 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).
Bylos faktinės aplinkybės
14. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės, kaip draudikės, sumokėtos išmokos grąžinimo ir keliamas klausimas dėl atsakovės UAB „Europos vairas“ pareigos atlyginti ieškovei šios ieškiniu reikalaujamą 7 836 Eur žalą. Ieškovė reikalavimą kildina iš 2022 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Draudimo sutarties ir pagal ją išmokėtos draudimo išmokos dėl 2023 m. vasario 11 d. įvykusio įvykio.
15. Remiantis bylos duomenimis, 2022 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13431645, šia sutartimi ieškovė apdraudė transporto priemonės – lengvojo automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
16. Iš bylai pateiktos Kelių eismo įvykio ataskaitos, protokolo Nr. 3413/2023, duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 11 d., 6.15 val. užregistruotas eismo įvykis Romoje, Piazza Tuscolo ties šviesoforu reguliuojama sankryža su Via Gallia; eismo įvykio pobūdis: judančių transporto priemonių šoninis priekinis susidūrimas. Kelių eismo įvykio ataskaitoje nurodytos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir asmenys: privatus automobilis „Renault“, modelis „Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavo E. R. C.; ir motociklas „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavo I. M.; taip pat pateiktas transporto priemonių matomos žalos aprašymas. Eismo įvykio protokole taip pat pateikti duomenys, kad transporto priemonės „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvykio vietoje buvo patikrintas alkotesteriu, gautas teigiamas rezultatas; taip pat nurodyta, kad paaiškėjo, jog transporto priemonės „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesilaikė 1992 m. balandžio 30 d. įstatyminio dekreto Nr. 285 143 straipsnio 11 dalies nuostatų – važiavo prieš eismą, nesilaikė 1992 m. balandžio 30 d. įstatyminio dekreto Nr. 285 214 straipsnio 8 dalies nuostatų – dalyvavimas eisme su transporto priemone, kuriai taikoma papildoma sankcija – administracinis areštas.
17. Nustatyta, kad ieškovei buvo pateikta 2023 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra Nr. 003940-2306, kurios suma 7 836 Eur, už žalos sureguliavimą pagal Žaliąją kortelę dėl 2023 m. vasario 11 d. įvykio, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apdraustasis E. R. C.. 2023 m. rugsėjo 12 d. parengta Draudimo išmokos mokėjimo pažyma žalos byloje Nr. CLT2933901 2023/056456, joje nurodyta įvykio data – 2023 m. vasario 11 d.; įvykio vieta – Roma, Italija; apdraustoji transporto priemonė – „Renault Megane Scenic“, (duomenys neskelbtini), draudėja – UAB „Europos vairas“, draudimo sutarties Nr. AYAS 13431645; draudimo išmokos suma – 7 260 Eur, sureguliavimo išlaidos – 576 Eur, bendra mokėjimo suma – 7 836 Eur. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 13 d. banko mokėjimo nurodymu Nr. 921365 pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 003940-2306 išmokėjo 7 836 Eur žalos atlyginimo.
Dėl trečiojo asmens neįtraukimo
18. Atsakovė apeliacinį skundą, be kitų argumentų, grindžia argumentais, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl E. R. C. teisių ir pareigų ir priimdamas sprendimą, kuris turi prejudicinę galią minėtam asmeniui, tačiau šio asmens neįtraukdamas į bylą, pažeidė šio trečiojo asmens E. R. C. teises ir pareigas.
19. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
20. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą yra tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – procesiniu sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; ir kt.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021, 41 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktą).
21. CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. Taigi, nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi tai, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo ginčo automobilį vairavusį asmenį įtraukti į bylą, tačiau įstatyme įtvirtintos kelios galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą.
22. Asmenys įtraukiami dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėmis ar teisėtiems interesams. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017, 54 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑96-943/2023, 51 punktas).
23. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga tai, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį, kurio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio 2023 m. vasario 11 d. Pagal bylai pateiktus duomenis, minėtame eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta 2022 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Draudimo sutartimi, vairavo E. R. C..
24. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimo pareiškimu atsakovei, bylai pateiktoje rašytinėje informacijoje nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad ginčo transporto priemonė „Renault“ buvo išnuomota E. R. C.. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykis, kuriame dalyvavo ginčo transporto priemonė „Renault“ ir buvo apgadinta transporto priemonė – motoroleris „Piaggio“, įvyko dėl transporto priemonę „Renault“ vairavusio neblaivaus E. R. C., išvažiavusio prieš eismą, kaltės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažymėjo, kad atsakovė eismo įvykio fakto, E. R. C. neblaivumo eismo įvykio metu ar kaltės neginčija. Tačiau nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu automobilį vairavęs asmuo E. R. C. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Apeliantė pagrįstai pažymi tai, kad sprendžiant klausimus dėl žalos padarymo aplinkybių, atsakomybės už žalą, taip pat ir dėl žalos dydžio, galimybė dėl šių aplinkybių pasisakyti bylos nagrinėjimo metu ginčo transporto priemonę „Renault“ vairavusiam asmeniui E. R. C. nebuvo sudaryta.
25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad, atsakovei byloje remiantis duomenimis apie atsakovę UAB „Europos vairas“ ir ginčo įvykio metu transporto priemonę vairavusį E. R. C. siejusius automobilio nuomos teisinius santykius, yra pakankamas pagrindas vertinti, jog minėtas asmuo turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes bylos baigtis gali turėti įtakos minėto asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms galimame vėlesniame procese regreso tvarka. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, kad ieškovė nėra atsakovės galbūt sudarytos nuomos sutarties šalis, nepaneigia aplinkybės, kad byloje nagrinėjamas klausimas ir priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens E. R. C. teisėms ar pareigoms ir jo teisinei padėčiai.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens E. R. C. materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tuo atveju, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačiusi CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygas, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi šioje proceso stadijoje jie neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme teisiniam rezultatui.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos procesą, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
29. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.