Utenos apylinkės teismo sprendimas

2012-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-7-732/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-27Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
2-7-732/2012
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00001-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Molėtų rajono savivaldybės administracijos, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Belvilis“
Advokatai
Tomas Petkevičius
Civilinė byla Nr. 2-7-732/2012Proceso Nr.2-30-3-00001-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113; 113.8
Molėtų rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei Daliai Kindurei,

atsakovų: Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovui Remigijui Tamošiūnui; LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Aušrinei Kutkaitei-Žemaitienei; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Juliui Raškauskui; UAB „Belvilis“ atstovui advokatui Tomui Petkevičiui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai; LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; UAB „Belvilis“ dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros prie aplinkos ministerijos ir Utenos apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo nugriauti statinius ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškiniu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą ir prašė: 1. Pripažinti negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo Rimo Veršelio 2006 m. gruodžio 5 d. suderinimo žymą („Suderinta“) ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000. 2.Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 6 d. suderinimo žymą („Suderinta“) Nr. P6-124 ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000. 3. Pripažinti negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo Rimo Veršelio 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto. 4. Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą (Suderinta“) Nr. P6-136 ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto. 5. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. Tvorų t1. t2, aikštelės b Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-47. 6. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. Tvoros t Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-53. 7. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-54. 8. Įpareigoti statytoją UAB „Belvilis“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros bei Molėtų rajono savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000 pagrindu pastatytas tvoras žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų raj., Kirnelės k., ir UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto pagrindu pastatytą teniso kortą žemės sklype, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), Molėtų raj., Kirnelės k. (t.2, b.l. 150-158). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, jog 2006-12-06 ir 2006-12-28 atsakovo UAB “Belvilis” buvo suderinti supaprastinti projektai, suteikę galimybes statyti teniso kortą ir tvoras UAB „Belvilis“ priklausančiuose miško ūkio paskirties žemės sklypuose Kirnelės k., Molėtų raj.

Molėtų raj. savivaldybės administracija ir URAAD Molėtų rajono agentūra prie Aplinkos ministerijos atsakingi asmenys R.Veršelis ir G. P. 2006-12-06 suderino sklypo aptvėrimo supaprastintą projektą, kuriuo numatytas UAB „Belvilis“ priklausančių gretimų žemės sklypų Molėtų raj., Luokesos šen., Kirnelės k., kurių kad. numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), aptvėrimas bendra tvora, o taip pat 2006-12-28 Nr. P6-136 suderino Teniso korto įrengimo (8.14) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą.

UAB „Architektūros estetikos studijos“ parengto projekto vadovo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ketinama įrengti standartinio dydžio (36,58 m x 18,29 m) aptvertą lauko teniso kortą su dirbtinės gumos mišinio danga, įrengiant žvyro ir betono pasluoksnius. Korto tvora įrengiama iš 0.9 m aukščio plastizuoto ar cinkuoto plieno tinklo, galuose ir 3 m iki jų pakeliant tvorą į ne mažiau kaip 4 metrų aukštį.

2007-04-11 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-47 pripažino tinkama naudoti 2006- 12-28 Nr. P6-136 leidimu įrengtas aikštelę b (plotas 619,12 kv.m.) ir tvoras tl, ir t2. 2007-04-11 pripažinimo tinkamu naudoti aktais Nr. 113M-53, Nr. 113M-54 pripažino, kad leidimu 2006-12-06 Nr. P6-124 pastatytos medinės tvoros t, tl, t2 tinkamos naudoti.

VĮ Registrų centras įregistravo žemės sklype, kurio kad. numeris (duomenys neskelbtini). - tvorą 79.90 m ilgio, žemės sklype, kurio kad. numeris (duomenys neskelbtini), - tvorą tl - 146.56 m ilgio, ir tvorą t2 - 75,71 m ilgio, žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). inžinierinius statinius - tvorą tl - 440,93 kv.m. ploto ir tvorą t2 - 79,58 kv.m. ploto, aikštelę b - 619.12 kv.m. ploto.

Teniso kortas ir tvoros pastatyti pažeidžiant Miškų įstatymo, Žemės įstatymo ir LR Vyriausybės 1995-06-14 nutarimu Nr. 825 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 6 punkto nuostatas.

Teniso kortas ir tvoros įrengti miškų ūkio paskirties žemėje, o tokių statinių statyba miškų ūkio paskirties žemėje iš esmės yra negalima. Tvorų įrengimas turi būti teisiškai pagrįstas (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 7 punktas ). Prašė tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovo UAB “Belvilis” atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog teniso kortas yra įrengtas kitos paskirties žemėje, todėl reikalavimas jį nugriauti ir panaikinti teniso korto statybą įteisinančius aktus yra neteisėtas. Ieškovas neįrodė viešojo intereso pažeidimo. Tai yra dar vienas savarankiškas teisinis pagrindas ieškiniui atmesti. Nurodė, jog teniso kortų ir tvorų nugriovimas yra kraštutinė ir neproporcinga priemonė.

Atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė ieškinio netenkinti.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovo Utenos RAAD atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra prie Aplinkos ministerijos 2006-12-06 suderino sklypo aptvėrimo supaprastintą projektą M 1:2000, kuriuo numatytas UAB „Belvilis“ priklausančių gretimų žemės sklypų Molėtų raj., Luokesos šen., Kimeilės k., kurių kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aptvėrimas bendra tvora. Sklypo aptvėrimo projektą M 1:2000 2006-12-05 suderino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas Rimas Veršelis ir 2006-12-06 Nr. P6-124 suderino Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P.. UAB „Architektūros estetikos studijos“ parengto projekto vadovo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2006 m. tvora yra aptvertas sklypas, kuriame yra UAB „Belvilis“ poilsio bazė ir poilsio nameliai. UAB „Belvilis“ įsigijus gretimus sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) jie aptveriami bendra tvora, išmontuojant dalį esamos tvoros tarp UAB „Belvilis“ priklausančio sklypo ir sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tvora statoma ant sklypų ribos, UAB „Belvilis“ priklausančiame sklype. „Sklypo aptvėrimo planą“ sulyginus su iš VĮ Registrų centro gauta kadastro žemėlapio ištrauka matyti, kad tarp UAB „Belvilis“ nuosavybes teise priklausančių sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo aptvėrimo plane yra numatyta išardyti dalį tvoros, skiriančios besiribojančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) likusius išorinius kraštus, išskyrus kraštą besiribojantį su sklypu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) aptverti nauja medine tvora. Sklypo, kadastriniu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, besiribojančią su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) palikti neaptvertą, o išorinius kraštus aptverti naujai statoma 1,5 m vielos tinklo tvora. 2007-04-11 Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudaryta komisija Tvoros t Kirneilės k., Luokesos šen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-53 pripažino, kad leidimu 2006-12-06 Nr. P6-124 pastatyta medinė tvora t - 119,85 kv.m. ploto, tinkama naudoti. VĮ Registrų centras 2007-04-11 Akto Nr. 113M-53 pagrindu 2009-08-19 įregistravo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinį statinį - tvorą 79,90 m ilgio, 119,85 kv.m. ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Belvilis“. 2007-04-11 Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudaryta komisija Tvoros tl; t2 Kirneilės k., Luokesos šen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M- 54 pripažino tinkamomis naudoti leidimu 2006-12-06 Nr. P6-124 pastatytas medinę tvorą tl ir medinę tvorą t2. VĮ Registrų centras 2007-04-11 Akto Nr. 113M-54 pagrindu 2009-08-19 įregistravo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinį statinį - tvorą tl - 146,56 m ilgio, 219,84 kv.m. ploto ir tvorą t2 - 75,71 m ilgio, 113,57 kv.m. ploto, unikaliu Nr. 4400-1043-9839, nuosavybės teise priklausančią UAB „Belvilis“. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra prie Aplinkos ministerijos 2006-12-28 suderino Teniso korto įrengimo (8.14) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą, kurio pagrindu žemės sklype Molėtų r.sav., Luokesos šen., Kirneilės k. unikalus Nr. 4400-09-05-2878, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „Belvilis“, buvo pradėtas rengti teniso kortas. UAB „Architektūros estetikos studijos“ parengto projekto vadovo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ketinama įrengti standartinio dydžio (36,58 m x 18,29 m) aptvertą lauko teniso kortą su dirbtinės gumos mišinio danga, įrengiant 200 mm storio žvyro ir 120 mm betono pasluoksnius. Korto tvora įrengiama iš 0,9 m aukščio plastizuoto ar cinkuoto plieno tinklo, galuose ir 3 m iki jų pakeliant tvorą į ne mažiau kaip 4 metrų aukštį. Teniso korto įrengimo (8.14) projektą 2006-12-28 suderino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas Rimas Veršelis ir 2006-12-28 Nr. P6-136 suderino Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P.. 2007-04-11 Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudaryta komisija Tvoros t1, t2, aikštelės b Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-47 pripažino tinkama naudoti 2006-12-28 Nr. P6-136 leidimu įrengtas aikštelę b (plotas 619,12 kv.m.) ir tvoras tl (plotas 440,93 kv.m.) ir t2 (plotas 79,58 kv.m.). VĮ Registrų centras 2007-04-11 Akto Nr. 113M-47 pagrindu 2007-04-18 įregistravo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius - tvorą tl - 440,93 kv.m. ploto ir tvorą t2 - 79,58 kv.m. ploto, aikštelę b - 619,12 kv.m. ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Belvilis“. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Belvilis“ pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas - 1,1500 ha, miško žemės plotas - 1,0700 ha, kitos žemės plotas - 0,0800 ha. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0920-7354, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Belvilis“ pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas - 0,2200 ha, miško žemės plotas - 0,1900 ha, kelių plotas - 0,0300 ha. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Belvilis“ pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas - 0,8000 ha, miško žemės plotas - 0,7500 ha, kelių plotas - 0,0500 ha. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis 1.5914 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Molėtų raj., Kirnelės k. pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, 2003-02-25 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi valdoma AB „Belvilis“. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai Šiame sklype esantys statiniai : poilsio bazė, 8 poilsio nameliai ir inžinieriniai statiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Belvilis“. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis aukščiau nurodytame 1,15 ha žemės sklype Molėtų raj., Kirneilės k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos 0,93 ha miško žemės plotas, t.y. 27, 1011 kvartalų 1, 2, 4, 62, 64 taksacinių sklypų dalys. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis aukščiau nurodytame 0,22 ha žemės sklype Molėtų raj., Kirneilės k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos 0,19 ha miško žemės plotas, t.y. 1011 kvartalo 62, 63, 64 taksacinių sklypų dalys. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis aukščiau nurodytame 0,80 ha žemės sklype Molėtų raj., Kirneilės k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas Utenos miškų urėdijos Rudesos girininkijos 0,75 ha miško žemės plotas, t.y. 1011 kvartalų 61, 62 taksacinių sklypų dalys. 2010-03-24, 2010-05-05 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino vietoje faktinį teniso korto įrengimą, žemės sklype, kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) Kirneilės k., Molėtų raj. (t. 1, b.l. 9-94).

Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime, iš esmės spręsdamas, ar LR Vyriausybės 1995- 12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto „Statybų privačioje žemėje reglamento“ 2 punkto nuostata dėl pastatų statybos miške, neprieštarauja Konstitucijai, iš esmės pasisakė dėl statybos miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) ir konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai {inter alia pastatai) gali būti miške (miškų ūkio paskirties žemėje), nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nebuvo ir nėra. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos "miško žemė" ir "miškų ūkio paskirties žemė" nevisiškai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai.

Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas.

Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nenumato, kad miško žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje gali būti kiti statiniai, išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mišku ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos: žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Miškų įstatymo 2 str. 3 p. : miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Miškų įstatymo 2 str. Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

Tokiu atveju iš šių trijų sąvokų matyti, kad miško žemė yra tapati miškų ūkio paskirties žemei, pastaroji dar apima kitas žemės naudmenas ir žemės ūkio naudmenas. Miško žemei priklauso ir miške esančios aikštelės. Todėl tokių atveju net ir teigiant, kad sklype, kad.Nr. (duomenys neskelbtini). buvo žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė (kuri tokia neįregistruota) tai nereiškia, kad tokia negali būti priskiriama miško žemei.

Žemės įstatymo 21 str. nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. 21 str.l ir 2 p. nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Žemės sklypo, kurio kad.Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas - 1.1500 ha. miško žemės plotas - 1,07 ha. kitos žemės plotas - 0,08 ha. 1, 07 ha plotui VĮ Registrų centre įregistruoti miško naudojimo apribojimai. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 1992, Nr. 22-652 patvirtintų Miško naudojimo sąlygų nuostatas, nurodytam plotui yra nustatyti miško kirtimo, cheminių trąšų naudojimo, miško tvarkymo apribojimai, tačiau „XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“ skirsnis nereglamentuoja ( „nekalba“) statybų miške.

Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas miško žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, įrengti poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles. Nesvarbu, kad teniso kortas galimai pastatytas buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nes ši aikštelė yra miško ūkio paskirties žemėje.

Teniso kortas priskirtinas prie visuomeninės paskirties pastatų. Pagal STR 2.02.02:2004 5.1. p. visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 [4.23] nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. Visuomeninės paskirties pastatų sąrašas pateiktas šio Reglamento 1 priede. STR 2.02.02:2004 1 priedo 11 p. nurodyta, jog teniso kortai priskiriami prie sporto paskirties pastatų. Taigi iš nurodyto Reglamento teniso korto apibrėžimo matyti, jog šis pastatas niekaip negali būti susietas su miško žemėje leidžiamais statyti medienos sandėliais, poilsio aikštelėmis, žvėrių pašarų aikštelėmis ar su kitais su mišku susijusiais įrenginiais. Todėl teniso korto pastatymas miško žemėje, nors joje ir galimai buvo žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė, yra neteisėta statyba ir visi suderinimai bei leidimai yra neteisėti.

Taip pat teismas pripažįsta, jog žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų raj., Kirnelės k., pastatytos tvoros neatitinka Miško įstatymo reikalavimams. Atsakovo UAB „Belvilis“ atstovo paaiškinimai, jog šitos tvoros buvo pastatytos tikslu apsaugoti poilsiautojus nuo pasiklydimo miške, ar tai nuo vagysčių iš poilsio namelių, ar tai elnių veisimui, nėra įtikinami. Atsakovo UAB „Belvilis“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, jog žemės sklypo aptvėrimo planas yra parengtas architekto R. L. (t. II, b.l.78). Pagal architekto R. L. projektą nurodytuose sklypuose turėjo būti pastatyta 1,5 m aukščio plastizuoto arba cinkuoto plieno tvora (t. I, b.l. 109). O faktiškai pastatytos medinės tvoros, kurių aukštis yra apie 1 m. (t. II, b.l.93-97). Net ir hipotetiškai pripažinus, jog tvoros gali būti pastatytos pagal architekto projektą, jos vis tiek neatitiktų projekto reikalavimams. Bet atsakovas UAB „Belvilis“ pateikė leidimus laikyti nurodytuose sklypuose elnius (t. III, b.l. 62-63, 102). O nurodytuose leidimuose tvorų aukštis turi būti 1,8-2 m. Taigi, iš aptartos situacijos matyti, jog pastatytos tvoros neatitinka leidimuose nurodytų aukščių, jos neskirtos laikyti laukinius gyvūnus, prieštarauja Miško įstatymo nuostatoms ir turi būti nugriautos.

2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas, kurio 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamiems santykiams turi būti taikomos ne ginčo atsiradimo metu galiojusio 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27. 28. 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio nuostatos, bet 2010 m. spalio 1 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28,33,35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios savavališkų statybų padarinių šalinimo procedūrą.

Nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančioje Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 ?.). Tačiau prieš tai, teismas, spręsdamas klausimą ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.).

Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų (t.y. leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.) savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

Teismas konstatuoja, jog atsakovas UAB „Belvilis“ neteisėtai suderinęs su atsakingomis institucijomis dokumentaciją, kurios pagrindu sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas teniso kortas, o sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neteisėtai pastatytos tvoros. Teniso kortas ir tvoros yra pastatytos miško ūkio paskirties žemėje (t.1, b.l.42). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę aplinkai, miškams, kaip ypatingiems nuosavybės teisės objektams, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, lemiantis miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (LAT civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-360/2008). Teniso kortas yra pastatytas miško ūkio paskirties žemėje, kuri nebuvo apaugusi mišku, bet jos paskirtis, prieš statant teniso kortą, nebuvo pakeista ir tai sąlygoja, jog statinys yra pastatytas neteisėtai. Nagrinėjant šią civilinę bylą teisme, atsakovas UAB „Belvilis“ ėmėsi priemonių padalinti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) į du sklypus ir ten, kur neteisėtai pastatytas teniso kortas, šio 0,08 ha sklypo paskirtį pakeisti iš miško ūkio į žemės ūkio paskirties sklypą (t.III, b.l.65). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjas 2012-10-17 išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą leista padalinti į 2 žemės sklypus, miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus (t. III, b.l. 74). Esant objektyviai galimybei atskirti ginčo žemės sklypą ir suformuoti du atskirus žemės sklypus, kurio vieno sklypo paskirtis bus žemės ūkio, neliktų ginčas dėl įrengto teniso korto teisėtumo. Atsakovui pakeitus miško ūkio paskirtį 0,08 ha žemės sklype į žemės ūkio paskirtį, šiame sklype teniso korto statyba bus galima. Todėl vertinant atsakovo UAB „Belvilis“ pavėluotas pastangas pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį, dingtų neigiami padariniai aplinkai ir visuomenės interesams. Atsakovas įpareigotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per devynis mėnesius parengti projektinę dokumentaciją, atidalinti ginčo sklypą, kuriame įrengtas teniso kortas ir pakeisti sklypo paskirti į žemės ūkio ir įteisinti teniso korto savavališką statybą. Jei atsakovas UAB „Belvilis“ per teismo nustatytą terminą (per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) neįvykdys teismo įpareigojimo, įpareigoti atsakovą UAB „Belvilis“ nugriauti savavališkai pastatytą statinį (teniso kortą) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę UAB „Belvilis“ lėšomis.

Atsakovo UAB „Belvilis“ atstovas iškėlė problemą, jog ieškovas neįrodė viešojo intereso pažeidimo.

Konstitucijos 54 str. nustato valstybei pareigą rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami gamtos ištekliai.

Miškų įstatymo paskirtis - reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visu nuosavybės formų miškai būtu tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Visi privačių miškų savininkai pageidautų, kad jų svečiai, šeimos nariai lankydamiesi miškuose nepasiklystų, tačiau leidimas įsirengti tvoras privačiuose miškuose būtų nesuderinamas su visos visuomenės interesais netrukdomai naudotis miško ištekliais, atitinkamoms institucijoms prižiūrėti miškų naudojimą, užtikrinti laisvą gyvūnų judėjimą. Prokuroro ieškinys teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo ieškiniu siekiama užtikrinti tinkamą miško naudojimą ir teisės aktų laikymąsi, o tai ir yra viešas interesas. Pažeidimas pasireiškė neteisėta statyba miškų ūkio paskirties žemėje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas taikant administracinių bylų teisenos įstatymą suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT2007-01-19 nutartis a/b Nr. A-64-07).

Šioje byloje siekiama pašalinti teisės aktų pažeidimus, padarytus miško žemės naudojimo srityje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005- 05-13 nutarimas byloje Nr. 14/02, 2006-03-14 nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06. 03-22 04). Miškams, lyginant su kitais objektais, yra nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų: jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę: miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės ir kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga.

Be to, neabejotina, kad viešas interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, inter alia teritorijų planavimo ir statybų srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (LAT2006-03-22 nutartis c/b Nr. 3K-3-194/2006).

Paminėtina, kad šis viešojo intereso pagrindimas dėl statybų miško žemėje, teismų praktikoje yra pripažįstamas pakankamu, nereikalaujant, kad pažeidimas būtų siejamas su konkrečių asmenų teisių ir interesų pažeidimų, kaip šiuo atveju nurodo atsakovas - „jog nebuvo skundų“. Priešingai, teismų praktikoje, teismams nagrinėjant prokurorų ieškinius ar pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo, pvz., dėl buvusių sodybų atstatymo miško paskirties žemėje, ieškiniai tenkinami nepaisant to, kad dokumentai pagrindžia toje teritorijoje buvus pastatus, teismai remiasi įstatyminiu reglamentavimu draudžiančiu miško paskirties žemėje atstatyti (statyti) pastatus. Viešo intereso pažeidimas nesiejamas su kitų asmenų pažeistomis teisėmis (ar skundo buvimu). ( LVAT 2010-05- 25 nut. admin. b. A 525- 734/2010, 2010-07-09 LVAT nut. Nr. A 556 - 923/2010).

Iš dalies teismas sutinka, jog neteisėtų statybų nubūtų buvę, jeigu atitinkamos institucijos atliktų savo tiesiogines pareigas tinkamai. Teismas konstatuoja, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas. Šios institucijos tiesioginė pareiga kontroliuoti kaip vykdomos statybos, kontroliuoti jų teisėtumą. Ši institucija praleido terminą reikalauti panaikinti suderinimo žymas ir sustabdyti neteisėtas statybas. Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų kaltės, miško ūkio paskirties žemėje atsirado neteisėtai pastatyti teniso kortas ir tvoros. Suderinimo žymos ant neteisėtai rengtų projektų atsirado 2006 m. gruodžio mėnesį ir 2007 m. vasario mėnesį. Šių žymų pagrindų buvo neteisėtai pastatyti teniso kortas ir medinės tvoros. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tik 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (t.I, b.l.9-14). Pažymėtina, jog ieškovas nepraleido jam suteikto termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir tinkamai atliko savo, kaip institucijos, pareigas. Nors teismas ir konstatavo, jog šioje civilinėje byloje prokuroras gynė viešąjį interesą teisėtai ir pagrįstai, tačiau institucijos, kurios pareiga kontroliuoti statybas ir jų teisėtumą, neveikimas ir tik po daugiau nei trijų metų šios civilinės bylos inicijavimas atsakovui sukėlė abejones dėl viešojo intereso gynimo būdo.

Ieškovas prašo bylinėjimosi išlaidas ir neteisėtų statybų padarinių likvidavimo išlaidas priteisti iš visų atsakovų. Teismas su šiuo ieškovo prašymu nesutinka. Pažymėtina, jog atsakovas UAB “Belvilis” 2006 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į institucijas dėl tvorų ir teniso korto projektų suderinimo. Po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo jau buvo susiformavusi praktika dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje, todėl atsakovo UAB “Belvilis” pastangos miško ūkio paskirties žemės sklypuose pastatyti teniso kortą ir tvoras ir pareigūnų suklaidinimas suponavo neteisėtų padarinių atsiradimui. Atsakovas UAB “Belvilis” kaip apdairus ir sąžiningas nurodytų sklypų šeimininkas, turėjo juos naudoti pagal paskirtį ir nesistengti juose vykdyti neteisėtas statybas.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. atsakovas UAB „Belvilis“ privalo sumokėti į valstybės biudžetą žyminį mokestį nuo kurio mokėjimo buvo atleista institucija- 132 Lt už kiekvieną ieškinio reikalavimą. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė aštuonis savarankiškus reikalavimus, kurių kiekvienas apmokestinamas 132 lt. Todėl šios civilinės bylos žyminis mokestis sudaro 1056 Lt, kuriuos turi sumokėti atsakovas UAB „Belvilis“. Taip pat atsakovas UAB „Belvilis“ turi sumokėti teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 87,70 Lt. Viso atsakovas UAB „Belvilis“ į valstybės biudžetą privalo sumokėti 1145,70 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 268, 269, 270, 271 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pripažinti negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo Rimo Veršelio 2006 m. gruodžio 5 d. suderinimo žymą („Suderinta“) ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000.

2.Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 6 d. suderinimo žymą („Suderinta“) Nr. P6-124 ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000.

3. Pripažinti negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo Rimo Veršelio 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto.

4. Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą (Suderinta“) Nr. P6-136 ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto.

5. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. Tvorų t1. t2, aikštelės b Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-47.

6. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. Tvoros t Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų raj. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-53.

7. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-54.

8. Įpareigoti statytoją UAB „Belvilis“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000 pagrindu pastatytas tvoras žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų raj., Kirnelės k.

9. Įpareigoti statytoją UAB „Belvilis“ per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją, atidalinti ginčo sklypą, kuriame įrengtas teniso kortas ir pakeisti sklypo paskirtį į žemės ūkio ir įteisinti teniso korto savavališką statybą. Atsakovui UAB „Belvilis“ per teismo nustatytą terminą (per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) neįvykdžius teismo įpareigojimo, įpareigoti atsakovą UAB „Belvilis“ nugriauti savavališkai pastatytą statinį (teniso kortą) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę UAB „Belvilis“ lėšomis.

Priteisti iš atsakovo UAB „Belvilis“ į valstybės biudžetą 1145,70 Lt. Šiuos pinigus sumokėti į VMI Molėtų skyriaus sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660. Pinigų sumokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško