Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-243-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-27Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2A-243-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00001-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
UAB „Belvilis“, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 243 - 252 - 2013

Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00001-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Belvilis“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-732-2012 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams UAB „Belvilis“, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė: 1. Pripažinti negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo R. V. 2006 m. gruodžio 5 d. suderinimo žymą („Suderinta“) ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000. 2. Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 6 d. suderinimo žymą („Suderinta“) Nr. P6-124 ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000. 3. Pripažinti negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo R. V. 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto. 4. Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą (Suderinta“) Nr. P6-136 ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto. 5. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. Tvorų t1. t2, aikštelės b Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-47. 6. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. tvoros Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-53. 7. Pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-54. 8. Įpareigoti statytoją UAB „Belvilis“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros bei Molėtų rajono savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000 pagrindu pastatytas tvoras žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto pagrindu pastatytą teniso kortą žemės sklype, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2006-12-06 ir 2006-12-28 atsakovo UAB “Belvilis” buvo suderinti supaprastinti projektai, suteikę galimybes statyti teniso kortą ir tvoras UAB „Belvilis“ priklausančiuose miško ūkio paskirties žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros prie Aplinkos ministerijos atsakingi asmenys R. V. ir G. P. 2006-12-06 suderino sklypo aptvėrimo supaprastintą projektą, kuriuo numatytas UAB „Belvilis“ priklausančių gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurių kad. numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aptvėrimas bendra tvora, o taip pat 2006-12-28 Nr. P6-136 suderino Teniso korto įrengimo (8.14) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą. UAB „Architektūros estetikos studijos“ parengto projekto vadovo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ketinama įrengti standartinio dydžio (36,58 m x 18,29 m) aptvertą lauko teniso kortą su dirbtinės gumos mišinio danga, įrengiant žvyro ir betono pasluoksnius. Korto tvora įrengiama iš 0,9 m aukščio plastizuoto ar cinkuoto plieno tinklo, galuose ir 3 m iki jų pakeliant tvorą į ne mažiau kaip 4 metrų aukštį. 2007-04-11 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-47 Utenos apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija pripažino tinkama naudoti 2006-12-28 Nr. P6-136 leidimu įrengtas aikštelę b (plotas 619,12 kv. m.) ir tvoras tl ir t2. 2007-04-11 pripažinimo tinkamu naudoti aktais Nr. 113M-53, Nr. 113M-54 ji pripažino, kad leidimu 2006-12-06 Nr. P6-124 pastatytos medinės tvoros t, tl, t2 tinkamos naudoti. VĮ Registrų centras įregistravo žemės sklype, kurio kad. numeris (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį – tvorą 79,90 m ilgio, žemės sklype, kurio kad. numeris (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį – tvorą tl 146,56 m ilgio ir tvorą t2 – 75,71 m ilgio, žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius – tvorą tl – 440,93 kv. m. ploto ir tvorą t2 – 79,58 kv. m. ploto, aikštelę b – 619,12 kv. m. ploto. Ieškovo manymu, teniso kortas ir tvoros pastatyti pažeidžiant Miškų įstatymo, Žemės įstatymo ir LR Vyriausybės 1995-06-14 nutarimu Nr. 825 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 6 punkto nuostatas. Teniso kortas ir tvoros įrengti miškų ūkio paskirties žemėje, o tokių statinių statyba miškų ūkio paskirties žemėje iš esmės yra negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. 1. Pripažino negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo R. V. 2006 m. gruodžio 5 d. suderinimo žymą („Suderinta“) ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000. 2. Pripažino negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 6 d. suderinimo žymą („Suderinta“) Nr. P6-124 ant UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000. 3. Pripažino negaliojančia Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjo R. V. 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto. 4. Pripažino negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2006 m. gruodžio 28 d. suderinimo žymą (Suderinta“) Nr. P6-136 ant UAB „Belvilis“ teniso korto įrengimo (8.14) projekto. 5. Pripažino negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. tvorų t1 ir t2, aikštelės b Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-47. 6. Pripažino negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudarytos komisijos 2007 m. balandžio 11 d. tvoros t Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-53. 7. Pripažino negaliojančiu Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 113M-54. 8. Įpareigojo statytoją UAB „Belvilis“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000 pagrindu pastatytas tvoras žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 9. Įpareigojo statytoją UAB „Belvilis“ per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją, atidalinti ginčo sklypą, kuriame įrengtas teniso kortas, ir pakeisti sklypo paskirtį į žemės ūkio bei įteisinti teniso korto savavališką statybą. Atsakovui UAB „Belvilis“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, įpareigojo atsakovą UAB „Belvilis“ nugriauti savavališkai pastatytą statinį (teniso kortą) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę UAB „Belvilis“ lėšomis.

Teismas nustatė, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra prie Aplinkos ministerijos 2006-12-06 suderino sklypo aptvėrimo supaprastintą projektą M 1:2000, kuriuo numatytas UAB „Belvilis“ priklausančių gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aptvėrimas bendra tvora. Sklypo aptvėrimo projektą M 1:2000 2006-12-05 suderino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas R. V. ir 2006-12-06 Nr. P6-124 Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P.. UAB „Architektūros estetikos studijos“ parengto projekto vadovo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2006 m. tvora yra aptvertas sklypas, kuriame yra UAB „Belvilis“ poilsio bazė ir poilsio nameliai. UAB „Belvilis“ įsigijus gretimus sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), jie aptveriami bendra tvora, išmontuojant dalį esamos tvoros tarp UAB „Belvilis“ priklausančio sklypo ir sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tvora statoma ant sklypų ribos, UAB „Belvilis“ priklausančiame sklype. „Sklypo aptvėrimo planą“ sulyginus su iš VĮ Registrų centro gauta kadastro žemėlapio ištrauka matyti, kad tarp UAB „Belvilis“ nuosavybes teise priklausančių sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo aptvėrimo plane yra numatyta išardyti dalį tvoros, skiriančios besiribojančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) likusius išorinius kraštus, išskyrus kraštą, besiribojantį su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), aptverti nauja medine tvora. Sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, besiribojančią su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), palikti neaptvertą, o išorinius kraštus aptverti naujai statoma 1,5 m vielos tinklo tvora. 2007-04-11 Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudaryta komisija Tvoros t Kirneilės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-53 pripažino, kad leidimu 2006-12-06 Nr. P6-124 pastatyta medinė tvora t – 119,85 kv. m. ploto, tinkama naudoti. VĮ Registrų centras 2007-04-11 Akto Nr. 113M-53 pagrindu 2009-08-19 įregistravo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinį statinį – tvorą 79,90 m ilgio, 119,85 kv. m. ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Belvilis“. 2007-04-11 Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudaryta komisija tvoros tl, t2 Kirneilės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M- 54 pripažino tinkamomis naudoti leidimu 2006-12-06 Nr. P6-124 pastatytas medinę tvorą tl ir medinę tvorą t2. VĮ Registrų centras 2007-04-11 Akto Nr. 113M-54 pagrindu 2009-08-19 įregistravo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinį statinį – tvorą tl 146,56 m ilgio, 219,84 kv. m. ploto ir tvorą t2 – 75,71 m ilgio, 113,57 kv. m. ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Belvilis“. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra prie Aplinkos ministerijos 2006-12-28 suderino Teniso korto įrengimo (8.14) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą, kurio pagrindu žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „Belvilis“, buvo pradėtas rengti teniso kortas. UAB „Architektūros estetikos studijos“ parengto projekto vadovo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ketinama įrengti standartinio dydžio (36,58 m x 18,29 m) aptvertą lauko teniso kortą su dirbtinės gumos mišinio danga, įrengiant 200 mm storio žvyro ir 120 mm betono pasluoksnius. Korto tvora įrengiama iš 0,9 m aukščio plastizuoto ar cinkuoto plieno tinklo, galuose ir 3 m iki jų pakeliant tvorą į ne mažiau kaip 4 metrų aukštį. Teniso korto įrengimo (8.14) projektą 2006-12-28 suderino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas R. V. ir 2006-12-28 Nr. P6-136 suderino Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P.. 2007-04-11 Utenos apskrities viršininko 2007-02-22 įsakymu Nr. 17-25 sudaryta komisija tvoros t1, t2, aikštelės b Kirnelės k., Luokesos sen., Molėtų r., pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-47 pripažino tinkama naudoti 2006-12-28 Nr. P6-136 leidimu įrengtas aikštelę b (plotas 619,12 kv. m.) ir tvoras tl (plotas 440,93 kv. m.) ir t2 (plotas 79,58 kv. m.). VĮ Registrų centras 2007-04-11 Akto Nr. 113M-47 pagrindu 2007-04-18 įregistravo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius – tvorą tl – 440,93 kv. m. ploto ir tvorą t2 – 79,58 kv. m. ploto, aikštelę b – 619,12 kv. m. ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Belvilis“. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Belvilis“, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas – 1,1500 ha, miško žemės plotas – 1,0700 ha, kitos žemės plotas – 0,0800 ha. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Belvilis“, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas – 0,2200 ha, miško žemės plotas – 0,1900 ha, kelių plotas – 0,0300 ha. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „Belvilis“, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas – 0,8000 ha, miško žemės plotas – 0,7500 ha, kelių plotas – 0,0500 ha. 1,5914 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, 2003-02-25 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi valdoma AB „Belvilis“. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame sklype esantys statiniai – poilsio bazė, 8 poilsio nameliai ir inžinieriniai statiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Belvilis“.

Teismas konstatavo, kad Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas miško žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, įrengti poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles. Tuo tarpu teniso kortas priskirtinas prie visuomeninės paskirties pastatų, kuris niekaip negali būti susietas su miško žemėje leidžiamais statyti medienos sandėliais, poilsio aikštelėmis, žvėrių pašarų aikštelėmis ar su kitais su mišku susijusiais įrenginiais. Teismo vertinimu, teniso korto pastatymas miško žemėje, nors joje ir galimai buvo žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė, yra neteisėta statyba, todėl visi suderinimai bei leidimai yra neteisėti. Taip pat teismas pripažino, jog žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastatytos tvoros neatitinka Miško įstatymo reikalavimams, be to, jos neskirtos laikyti laukinius gyvūnus. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant šią civilinę bylą teisme, atsakovas UAB „Belvilis“ ėmėsi priemonių padalinti žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į du sklypus ir ten, kur neteisėtai pastatytas teniso kortas, šio 0,08 ha sklypo paskirtį pakeisti iš miško ūkio į žemės ūkio paskirties sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjas 2012-10-17 išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą leista padalinti į 2 žemės sklypus, miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Esant objektyviai galimybei atskirti ginčo žemės sklypą ir suformuoti du atskirus žemės sklypus, kurio vieno sklypo paskirtis bus žemės ūkio, neliktų ginčas dėl įrengto teniso korto teisėtumo. Atsakovui pakeitus miško ūkio paskirtį 0,08 ha žemės sklype į žemės ūkio paskirtį, šiame sklype teniso korto statyba bus galima. Konstatavo, kad prokuroro ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo ieškiniu siekiama užtikrinti tinkamą miško naudojimą ir teisės aktų laikymąsi, o tai yra viešas interesas. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ir neteisėtų statybų padarinių likvidavimo išlaidų priteisimo iš visų atsakovų klausimą, teismas nurodė, kad po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo jau buvo susiformavusi praktika dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje, todėl UAB “Belvilis” pastangos miško ūkio paskirties žemės sklypuose pastatyti teniso kortą ir tvoras ir pareigūnų suklaidinimas suponavo neteisėtų padarinių atsiradimui. Atsakovas UAB “Belvilis”, kaip apdairus ir sąžiningas sklypų šeimininkas, turėjo juos naudoti pagal paskirtį ir nesistengti juose vykdyti neteisėtas statybas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Belvilis“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teniso kortas yra įrengtas apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, bendras žemės sklypo plotas – 1,15 ha, iš kurio miško žemės plotas sudaro 1,07 ha, kitos žemės plotas sudaro – 0,08 ha. Teismas šią aplinkybę konstatavo ir sprendime, tačiau aiškiai matydamas, jog teniso kortas yra įrengtas kitos žemės plote, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog jis yra įrengtas miško žemėje. Byloje esantis šio žemės sklypo išrašas iš viešojo registro VĮ „Registrų centras“ patvirtina, jog žemės sklypui miško naudojimo apribojimai taikomi tik 1,07 ha plote, o likusiame 0,08 ha plote, kuriame yra įrengtas teniso kortas, nėra taikomi. Be to, aplinkybę, jog teniso kortas yra įrengtas ne miško žemėje, patvirtina ir Valstybinės miškų tarnybos pažyma, teniso korto įrengimo planas, iš kurio aiškiai matyti, kad teniso korto išmatavimai yra 18,29 m x 36,58 m, kas sudaro 0,067 ha, tą patvirtino atsakovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė teisininkė D. V., liudytojai Molėtų vyr. architektas G. P., Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros vedėjas R. V.. Būtent teritorija, kurioje yra įrengtas teniso kortas, yra mažesnė nei 0,1 ha ploto ir nėra laikytina mišku (Miškų įstatymo 2 str. 1 d.). Apelianto teigimu, Konstitucinis Teismas statybos miško žemėje reglamentuojančias įstatymo nuostatas aiškina kaip draudžiančias statyti miške pastatus bei įrenginius, nesusijusius su mišku. Tuo tarpu medinių tvorų įrengimas jo sklypuose yra susijęs su mišku ir jo tinkamu naudojimu, t. y. siekiant užtikrinti mažamečių vaikų saugumą didelėje miško teritorijoje, besiribojančioje ir su vandens telkiniu. Tvoros konstrukcijoje yra įrengta eilė vartelių, praėjimų, todėl tvoros įrengimas niekaip neriboja asmenų patekimo į miško teritoriją. Be to, 2012-06-21 ir 2012-11-12 UAB „Belvilis“ buvo išduoti leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus žemės sklypuose, kuriuose įrengtos medinės tvoros. Šie leidimai buvo išduoti suteikiant teisę įrengti aptvarus ginčo žemės sklypuose, esamų tvorų aukštį padidinant iki 1,8 m, taip pat įrengiant analogiško aukščio naujas medines tvoras, tokiu būdu sudarant vientisus aptvarus laukiniams gyvūnams laikyti. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad mažaaukščių medinių tvorų ir teniso korto įrengimas pažeidžia viešąjį interesą. Priešingai, apeliantas pateikė visą eilę įrodymų, kurie patvirtina, kad teniso korto įrengimas nepažeidžia viešojo intereso, o fiziniai asmenys ir įvairios organizacijos yra dėkingi, jog jis suteikia galimybę naudotis teniso kortu. Saugiai mažaaukštėmis medinėmis tvoromis aptverta teritorija, kuri netrukdo nei uogauti, nei grybauti, nei patekti į UAB „Belvilis“ teritoriją, taip pat niekaip nepažeidžia viešojo intereso. Taip pat teismas nepagrįstai įpareigojo tariamai neteisėtai statybos padarinius pašalinti vien tik apelianto lėšomis. Teismas pats pripažįsta, jog atsakingos institucijos savo pareigas atliko netinkamai, tačiau pasisakydamas dėl statybos padarinių likvidavimo jau nurodo, kad šie darbai turi būti atliekami vienintelio atsakovo lėšomis. Apelianto įsitikinimu, teismas, atmesdamas prašymą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti Valstybinę miškų tarnybą, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neteisingai.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atsakovo UAB „Belvilis“ apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra, atsakovai Molėtų rajono savivaldybės administracija, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo UAB „Belvilis“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisingas ir priimtas teisingai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus bei argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 str. 2 d.), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

Atsakovas UAB „Belvilis“ nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus paaiškinimus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus bei šios bylos faktinius duomenis, konstatuoja, jog faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, byloje esantys faktiniai duomenys yra pakankami aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, konstatavimui, apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas yra aiškūs, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d., kuriose pateikti miško žemės ir miškų ūkio paskirties žemės sąvokų apibrėžimai bei nustatytos veiklos tokio pobūdžio žemėje galimybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2006 m. kovo 14 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms) patvirtina, jog Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. ir Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nurodytas statinių, kurie gali būti (statomi) miškų ūkio paskirties žemėje, sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ginčo teniso kortas yra pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai (t. 1, b. l. 42-43). Žemės įstatymo 21 str. 1 p. nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Tokiu būdu, apelianto teiginiai, kad ginčo teniso kortas pastatytas buvusios žvyruotos stovėjimo aikštelės vietoje, kurioje neaugo medžiai, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Nepaisant to, ar teniso kortas buvo pastatytas mišku apaugusioje, ar mišku neapaugusioje žemės sklypo dalyje, žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, todėl jame tokio pobūdžio statinių, kaip teniso kortas, statyba negalima. LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į apelianto skundą paaiškinta, kad vien įrašo VĮ „Registrų centras“ išraše apie esamą 0,08 ha kitos žemės plotą, Valstybinės miškų tarnybos pažymos, miškų kadastro duomenų fragmento ir teniso kortų išmatavimų atitikimo (kitos paskirties žemės ploto išmatavimams) neužtenka tam, kad būtų galima konstatuoti teniso korto statybų teisėtumą kitos žemės plote. Tuo tarpu kitos žemės plote statybos yra galimos, tačiau šis žemės plotas turi būti išskirtas iš miškų ūkio žemės ploto ir suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, apeliantas suvokė teniso korto statybų negalimumą miškų ūkio paskirties žemėje ir jų neteisėtumą, todėl pradėjo vykdyti reikalingas procedūras, kad kitos paskirties žemės plotą suformuoti kaip atskirą žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; kt.). Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 str. nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Apelianto skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo UAB „Belvilis“ per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją, atidalinti ginčo sklypą, kuriame įrengtas teniso kortas, ir pakeisti sklypo paskirtį į žemės ūkio bei įteisinti teniso korto savavališką statybą, o neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį (teniso kortą) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Toks sprendimas atitinka Statybos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie, laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ne tik savininko teisių garantiją, bet ir jo pareigą įgyvendinat nuosavybės teisę laikytis teisės aktų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių. Tokiu būdu, Molėtų rajono apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Statybų įstatymo 28 str., nepažeisdamas apelianto teisėtų lūkesčių, priėmė sprendimą, leidžiantį parengus projektinę dokumentaciją, atidalijus ginčo sklypą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į žemės ūkio, įteisinti teniso korto savavališką statybą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat teisingai nurodė, kad, vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose pastatyta tvora negali būti pripažinta su mišku susijusiu statiniu, kas sudaro atskirą pagrindą tokį statinį nugriauti. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d., miško žemėje (miško ūkio paskirties žemėje) leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusių įrenginius. Remiantis UAB „Belvilis“ sklypo aptvėrimo projekto M 1:2000 suderinimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 2 lentelės 12 punktu, ginčo tvora buvo priskiriama I grupės nesudėtingam statiniui. Remiantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo 2 lentelės 3.1 punktu, ginčo tvora taip pat priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Statybos įstatymo 2 str. 67 d. yra įtvirtinta įrenginių sąvoka – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, kad tvora nėra miško sandėlis ir neatitinka įrenginio sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 str. 67 d., darytina išvada, kad ji negalėjo būti pastatyta miškų ūkio paskirties žemės sklypuose. Miškų įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Aptvėrimo projektu buvo numatyta 1,5 m plastizuoto ar cinkuoto tinklo tvora, kurioje nenumatyti jokie varteliai. Šiuo atveju apeliantas ginčo tvorų teisėtumą grindžia dviem skirtingais pagrindais – tvora yra įrengta siekiant apsaugoti mažamečius vaikus ir neįgaliuosius nuo paklydimo ir tvora yra (bus) skirta aptvaro laukiniams gyvūnams funkcijai atlikti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčo tvora neatitinka 2012-06-21 išduotuose leidimuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 4 ir Nr. 5 bei 2012-11-12 išduotame leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 10 nurodyto aptvaro reikalavimų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantas, norėdamas laikyti laukinius gyvūnus, privalės pastatyti aptvarą kitose vietose nei stovi ginčo tvora, ir ji turės būti kitokio aukščio. Žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalys turės būti visiškai aptvertos, nepaliekant jokių tarpų, per kuriuos žmonės galėtų patekti į gyvūnų laikymo teritoriją. Leidimai numato įrengti 3 atskirus iki 2 metrų aukščio pagal savo esmę uždarus aptvarus, tinkamus laukiniams gyvūnams – danieliams laikyti ir kurie yra mažesnio ploto, nei sklypų, kuriuose jie numatyti įrengti, plotai. UAB „Belvilis“ nepateikė jokių įrodymų, kurioje vietoje ketina įrengti aptvarus ir kokio dydžio, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad esamos tvoros ar jų dalis, juo labiau tvorose esantys varteliai, atitinka ketinamų įrengti aptvarų aukštį, vietą bei tinkamumą laukiniams gyvūnams laikyti ir apsaugoti nuo lankytojų. Pastebėtina ir tai, kad esamos tvoros yra netinkamos laukiniams gyvūnams laikyti ne tik dėl aukščių neatitikimo, bet ir dėl to, kad jos nėra vientisos (daugelyje tvoros vietų įrengti varteliai). Tokiu būdu, teismas teisingai nustatė, kad šiuo metu žemės sklypuose, kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos tvoros nėra aptvarai, nurodyti 2012-06-21 ir 2012-11-12 Leidimuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kurie numatyti įrengti. Pažymėtina, jog LR Vyriausybės 1995-06-14 nutarimu Nr. 825 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.9 punkte įtvirtinta privačių savininkų pareiga netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis miškuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apelianto argumentams, net ir mažaaukščių tvorų pastatymas riboja laisvą asmenų judėjimą, riboja asmenų teisę laisvai naudotis miško teikiamomis gėrybėmis, netrukdomai lankytis miške. Net ir pats apeliantas pripažįsta, kad iš esmės šio statinio (tvorų) tikslas – apriboti asmenų judėjimą, t. y. sudaryti mažamečiams vaikams ir neįgaliesiems fizines kliūtis išeiti už UAB „Belvilis“ teritorijos, apsaugoti juos nuo paklydimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Kolegija konstatuoja, kad neteisėtai (be būtinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimą lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokios yra galimybės, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu. Jei atitinkamų statinių buvimas negalimas, tai jų nugriovimas, išardymas ar kitoks statybvietės sutvarkymas yra proporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, saugo aplinką nuo kenksmingų poveikių. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Šiuo atveju, priešingai apelianto teiginiams, ieškovas pagrindė viešojo intereso buvimą šioje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias materialines teisės normas. Būtent miškams, lyginant su kitais objektais, yra nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Atsižvelgiant į ypatingą miškų statusą bei reikšmę ir siekiant užtikrinti jų prieinamumą visai visuomenei, išsaugoti ateities kartoms, užkirsti kelią nepaliaujamai jų urbanizacijai, prokuroras, gavęs informaciją apie neteisėtai vykdytas statybas miško žemėje, turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą siekiant užtikrinti, kad teisės aktai, reglamentuojantys statybas tokioje žemėje, būtų vykdomi be išlygų, o neteisėtų aktų pagrindu įvykdytų statybų pasekmės būtų pašalintos. Miškų ūkio paskirties žemės sklypas pagal savo paskirtį neturėtų būti naudojamas išimtinai žmonių rekreaciniams poreikiams tenkinti. Tiek teniso korto pastatymas, tiek tvorų įrengimas yra kišimasis į natūralią gamtą, siekis tokią teritoriją kuo labiau pritaikyti žmonių poilsio naudojimui. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į suformuotą teismų praktiką viešojo intereso gynimo srityje dėl neteisėtų statybų miško žemėje, kurioje viešo intereso buvimas nesiejamas su skundų dėl asmenų pažeistų teisių buvimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-734/2010; 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-714/2010). Konstitucinėje jurisprudencijoje vienareikšmiškai pripažįstant, kad miškai yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, neabejotina, kad jų apsauga yra viešasis interesas.

Apeliantas teigia, kad statybų likvidavimo darbai turi būti atliekami vien tik atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos lėšomis. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 9 d., priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Analogiškai minėto įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. numato, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kaip matyti, UAB „Belvilis“ yra savavališkai pastatytų statinių statytojas, savininkas, valdytojas, naudotojas bei žemės sklypo, kuriame pastatytas savavališkas statinys, savininkas, valdytojas ir naudotojas. Be to, darytina išvada, kad UAB „Belvilis“ turėjo būti žinoma jo valdomų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir teisės aktuose nustatytas reguliavimas dėl šios paskirties žemės sklypų naudojimo galimybių. Nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, atsakovas yra atsakingas už neteisėtų statinių statybą, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundo argumentą dėl Valstybinės miškų tarnybos neįtraukimo į procesą. Pagal CPK 47 str. 1 d., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, įstatymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu numato teismo teisę, bet ne pareigą. Šiuo atveju Valstybinės miškų tarnybos teisėms ar pareigoms bylos baigtis įtakos neturi. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu į teismo posėdį buvo iškviestas Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vedėjas P. G., kuris išsamiai išdėstė ir pagrindė savo nuomonę dėl teritorijos, kurioje pastatytas teniso kortas, laikymo ne miško žeme.

Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Todėl teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė