- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 1S-112-449/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40159-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Valdimaras Bavėjanas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- D. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjo Mykolo Girdiušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2016 rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su L. P., atvažiavo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35000 eurų vertės, kuris nupirktas išperkamosios nuomos būdu, tačiau, kaip buvo sutarę, iki 2016 rugpjūčio 18 d. jo negrąžino, o jų reikalavimu atvykus J. K., naudodami psichinę prievartą, t. y. D. M. vaikštant su armatūros gabalu rankose, bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 eurų per mėnesį, o išmokėjus lizingą, jie pareiškė, kad automobilis nebus grąžinamas, tokiu būdu savo naudai vertė perduoti didelės vertės turtą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. rugsėjo 5 d. D. M. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas, įvertinęs nusikaltimo, kurio padarymu D. M. yra kaltinamas, sunkumą ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę – vedęs, keturis kartus teistas, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą, padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, o švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. M. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį.
Skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad nors D. M. formaliai įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų registrą, tačiau iki suėmimo jis gyveno pas žmonos tėvus (byloje yra sutikimas suteikti jam nuolatinę gyvenamąją vietą), iki suėmimo neoficialiai dirbo statybose. Byloje yra duomenys apie tai, kad pakeitus D. M. taikomą kardomąją priemonę - suėmimą švelnesne kardomąja priemone, jam būtų suteikta darbo vieta. D. M. turi žmoną, vaiką. Jo žmona globoja du mažamečius giminaičių vaikus, todėl D. M. pagalba šeimai yra labai reikalinga.
Taip pat gynėjas nurodo, kad nors D. M. yra teistas už sunkius nusikaltimus, tačiau juos jis yra padaręs prieš 12 metų. Atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę jis smurtinių ar turtinių nusikaltimų nėra padaręs. Vėliau yra padaręs nesunkų nusikaltimą - papirkimą.
Teismas neįvertino, kad D. M. jau ilgą laiką yra suimtas. Kardomosios priemonės suėmimo taikymas nurodant nusikaltimo sunkumą, kaip pagrindinę priežastį, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai grėsmės, kad įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo realumą patvirtina kitos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, jokių objektyvių duomenų, kad D. M. slėpsis ar darys naujus nusikaltimus nėra.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Tokios garantijos yra švelnesnės kardomosios priemonės - intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir kitos, kurios savo efektyvumu yra pakankamos BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, tačiau mažiau pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves. Paskyrus D. M. kardomąją priemonę nesusijusią su laisvės atėmimu, jis galėtų dirbti, padėti šeimai, aktyviai integruotis į socialinę aplinką.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsęs kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis D. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiojo J. K., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. yra vedęs, tačiau nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, pagal VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenis, D. M. deklaruotas adresas: (duomenys neskelbtini) r. sav., jis iki sulaikymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Apygardos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog D. M. praeityje 4 kartus teistas (už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, vagystę, plėšimą, papirkimą), ne kartą baustas administracine tvarka ir šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei leidžia daryti atitinkamas išvadas apie jo gyvenimo būdą, elgesį. D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už jam inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas teisus nurodydamas, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagrįstą manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, šiuo atveju patvirtina ir kitos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės. Taigi įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog D. M. turi žmoną, vaiką, iki suėmimo gyveno pas žmonos tėvus, paleistas iš suėmimo įsidarbintų, rūpintųsi šeima, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. M. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad D. M. inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaip jau minėta, D. M. teistas 4 kartus. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. paleistas iš pataisos įstaigos, D. M. vėl nusikalto ir darė administracinės teisės pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad iki sulaikymo D. M. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia manyti, jog D. M. lėšų gaudavo galimai nusikalstamu būdu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, kurio nepaneigia įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo D. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo paleisti D. M. iš suėmimo ir skirti jam kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Tokia išvada grindžiama ne vien kaltinimo sunkumu ir formaliais pagrindais, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti.
D. M. laikomas suimtu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.
Išdėstytos aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti arba keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. M. gynėjo Mykolo Girdiušo skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.