- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-21-387/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40159-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- L. P.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Dmitrijus Korsakovas
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Svajūno Knizlerio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo L. P. gynėjo advokato Dmitrijaus Korsakovo (toliau - gynėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. kaltinamas tuo, kad jis prievartavo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2016 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su D. M., atvažiavo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), iš kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Eur vertės, kuris nupirktas išperkamosios nuomos būdu, tačiau kaip buvo sutarę iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. jo negrąžino, o jų reikalavimu atvykus J. K., naudodami psichinę prievartą, t. y. D. M. vaikštant su armatūros gabalu rankose, bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 Eur per mėnesį, o išmokėjus lizingą, jie pareiškė, kad automobilis nebus grąžinamas, tokiu būdu savo naudai vertė perduoti didelės vertės turtą. Šiais savo veiksmais L. P. kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat L. P. kaltinamas tuo, kad jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2016 m. rugsėjo 3 d., apie 17 val., Senųjų Trakų sen., Zinkiškių k., veikdamas kartu su A. D., atvyko pas A. P. statybos darbuose padėjusius kaimo gyventojus ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš A. V., V. K., A. Z., privertė juos nustoti dirbti, o jų ginti atėjus I. D., L. P. panaudojo fizinį smurtą – sugriebė I. D. už apykaklės bei smakro ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą: J. K. priklausančius benzininį generatorių Nupower, 2 000 Eur vertės, kampinį šlifuoklį, 150 Eur vertės, benzininį pjūklą Stihl, 500 Eur vertės, iš viso padarydamas nukentėjusiajam 2560 Eur turtinę žalą; V. S. priklausančius suktuką Dewalt, 150 Eur vertės, elektrinį perferatorių Einhell, 50 Eur vertės, grąžtą betonui, 3 Eur vertės, iš viso padarydamas 203 Eur turtinę žalą; A. Z. priklausančią rankinę pjaustyklę, 3 Eur vertės. Tokiu būdu L. P. pagrobė svetimą ne mažesnės negu 2856 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais L. P. kaltinamas įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, L. P. buvo sulaikytas 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - kurios terminas vėliau to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi suėmimo terminas L. P. pratęstas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 5 d.
Šalies argumentai
Skundu gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir kaltinamajam L. P. paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Analizuodamas bylos medžiagą, gynėjas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Skunde nurodoma, kad liudytojų, iš dalies paties nukentėjusiojo parodymai, kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiojo J. K. susirašinėjimas, kita bylos medžiaga, atvirkščiai paneigia, o ne patvirtina L. P. pareikštus kaltinimus.
Gynėjas pažymi, kad L. P. teistumas šiuo metu jau yra išnykęs. Paskutinį kartą jis buvo teistas 2009 m. kovo 26 d. Esant šioms aplinkybėms, pasak gynėjo, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.
Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada dėl L. P. galimybės slėptis nuo teismo, nes anksčiau jam du kartus buvo skelbiamos paieškos. Anot gynėjo, pirmą kartą kaltinamajam buvo paskelbta (o vėliau nutraukta) paieška dėl administracinės atsakomybės. Tuo tarpu antrą kartą paieška buvo paskelbta dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo. Ši paieška buvo nutraukta pačiam L. P. atvykus pas teisėsaugos pareigūnus. Skunde pažymima, kad abi šios paieškos buvo skelbiamos ne dėl kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimo. Gynėjas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog L. P. nepažeidinėjo jam anksčiau skirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nesislapstė, jam paskirtas bausmes atliko.
Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje taip pat yra nepagrįstai teigiama, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti tyrimui paveikdamas nukentėjusiuosius ir liudytojus. Skunde nurodoma, kad byla yra perduota teismui, todėl visi nukentėjusieji ir liudytojai jau yra apklausti. Pasak gynėjo, nukentėjusysis J. K. jau buvo apklaustas teisiamajame posėdyje ir pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam nepalankia linkme, kas, gynėjo nuomone, paneigia, jog nukentėjusiajam buvo daromas spaudimas.
Tuo pačiu gynėjas pažymi, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais vadovaujantis kaltinamajam nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. P. gynėjo advokato skundas atmetamas.
Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam L. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.
BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo ar jo termino pratęsimo, teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad dalis skundo argumentų yra neišvengiamai susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija plačiau dėl tokio pobūdžio skundo argumentų nepasisako. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnis). Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertinant byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėjančiam teismui padarius išvadą dėl L. P. taikomos kardomosios priemonės nereikalingumo ar neproporcingumo, ji galės būti nedelsiant panaikinta ar pakeista kita švelnesne kardomąja priemone.
Priešingai nei teigia gynėjas, skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog L. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiojo J. K., liudytojų A. P. (A. P.), A. V. (A. V.), V. K. (V. K.), A. Z., I. D. parodymai, tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 16-17), kita bylos medžiaga.
Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. L. P. kaltinamas galimai įvykdęs apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Pažymėtina, kad už pastarojo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokios faktinės aplinkybės yra. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad prieš sulaikymą L. P. nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau buvo penkis kartus teistas. Reikėtų sutikti su skundo argumentu, kad vien tai, jog anksčiau buvo du kartus skelbiamos L. P. paieškos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau apygardos teismas šią aplinkybę vertino kitų aukščiau aptartų duomenų kontekste ir pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
Skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo turimus socialinius ryšius, tai yra, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors ir nėra vedęs, tačiau turi gyvenimo partnerę, su kuria susilaukė vaiko, būdamas laisvėje galės įsidarbinti UAB „Viartas“, yra gana svarbios, tačiau nesant sąlygų pritaikyti kitas efektyvias kardomąsias priemones, vis tik nėra tiek reikšmingos, kad paneigtų tikimybę, jog būdamas laisvėje L. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šio pagrindo taip pat nešalina ir gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad anksčiau kaltinamasis nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų ir nepažeidinėjo jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų.
Skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuota, jog L. P., būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
L. P. kaltinamas padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Šios nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinį kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą kaltinamasis buvo teistas 2009 m. kovo 26 d.(3 t., b. l. 12), konkrečių duomenų, kad jis laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, o vien tai, kad L. P. yra kaltinamas 2 nusikaltimų padarymu dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad šis suėmimo taikymo pagrindas kaltinamajam nustatytas nepagrįstai.
Suėmimą L. P. apygardos teismas taip pat pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra manydamas, jog jis trukdys procesui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Kaip teisingai nurodo gynėjas, šiuo metu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui, tad visi liudytojai jau yra apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o nukentėjusysis J. K. yra apklaustas teisiamajame posėdyje (6 t., b. l. 5-12). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytu argumentu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, todėl daroma išvada, kad ir šį suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė nepagrįstai.
Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimas leidžia daryti išvadą, kad L. P. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamajam L. P. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.
Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo L. P. galimybės, tačiau skundą nagrinėjančiam teismui konstatavus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šis trūkumas nelaikomas esminiu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. P. gynėjo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi L. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.