- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-20-398/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40159-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis prievartavo didelės vertės svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis 2016 rugpjūčio 18 d., dienos metu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su L. P. atvažiavo pas A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), iš kurio D. M. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pasiskolinęs automobilį Mercedes Benz CLS 350, valst Nr. (duomenys neskelbtini), 35000 eurų vertės, kuris nupirktas išperkamosios nuomos būdu, tačiau kaip buvo sutarę iki 2016 rugpjūčio 18 d. jo negrąžino, o jų reikalavimu atvykus J. K., naudodami psichinę prievartą, t. y. D. M. vaikštant su armatūros gabalu rankose, bei grasindami panaudoti fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo J. K. ir toliau mokėti lizingo įmokas po 1600 eurų per mėnesį, o išmokėjus lizingą, jie pareiškė, kad automobilis nebus grąžinamas, tokiu būdu savo naudai vertė perduoti didelės vertės turtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. M. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 5 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. M. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes kardomoji priemonė - suėmimas D. M. pratęsta tik formaliai nurodant, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatyti pagrindai, tačiau nepagrindžiant to objektyviais duomenimis.
Gynėjas pažymi, jog šiuo metu byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje ir teismas negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad kaltinimas D. M. yra pateiktas remiantis tik subjektyviais, nelogiškais nukentėjusiojo parodymais. Advokatas mano, kad tyrimas byloje atliktas neobjektyviai ir šališkai, nukentėjusiojo parodymai neparemti jokiais objektyviais įrodymais.
Gynėjas atkreipia dėmesį, kad savo išvadą, jog D. M. gali pasislėpti nuo teismo, teismas motyvuoja tuo, kad tai jis gali padaryti dėl jam gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Darydamas šią formalią išvadą teismas neįvertino to, kad D. M. turi šeimą - žmoną ir mažą vaiką. Nors jis formaliai įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų sąrašą, tačiau iki suėmimo realiai gyveno pas žmonos tėvus (byloje yra sutikimas suteikti jam pastovią gyvenamąją vietą), iki suėmimo neoficialiai dirbo statybose, šiuo metu gautas vienos organizacijos sutikimas suteikti jam darbo vietą (byloje apie tai yra pažyma). Taigi kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tvirti ir stabilūs.
Advokatas nurodo, jog savo išvadą, kad D. M. gali daryti naujus nusikaltimus, teismas motyvuoja tuo, jog jis 4 kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis vėl įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu. Pasak gynėjo, nors D. M. yra teistas už sunkius nusikaltimus, tačiau juos jis yra padaręs prieš 12 metų. Atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (9 metus), jis daugiau jokių smurtinių ar turtinių nusikaltimų nėra padaręs. Vėliau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, D. M. yra padaręs tik visai kitokio pobūdžio nesunkų nusikaltimą - papirkimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo asmeniui integruotis į normalų socialinį gyvenimą nėra paprasta, todėl pasikartojantys smulkūs recidyvai neduoda pagrindo kategoriškai teigti, kad asmuo nėra linkęs resocializuotis ir toliau darys nusikalstamas veikas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo D. M. gynėjo skundą atmesti, gynėjas prašė jo skundą patenkinti.
Kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinimas D. M. yra pateiktas remiantis tik subjektyviais, nelogiškais nukentėjusiojo parodymais, kurie neparemti jokiais objektyviais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.
Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo J. K., liudytojo A. P. parodymai, kratų protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nagrinėjamu atveju D. M. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam D. M. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad D. M. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis D. M. anksčiau buvo 4 kartus teistas (t. 4, b. l. 149-154), iki sulaikymo neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas (t. 4, v. l. 186), buvo įtrauktas į gyvenamąją vietą neturinčių asmenų apskaitą (t. 4, b. l. 146). Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad D. M. turi žmoną ir mažą vaiką, iki suėmimo realiai gyveno pas žmonos tėvus (byloje yra sutikimas suteikti jam pastovią gyvenamąją vietą), iki suėmimo neoficialiai dirbo statybose, šiuo metu gautas vienos organizacijos sutikimas suteikti jam darbo vietą (byloje apie tai yra pažyma), tačiau šios aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad D. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. D. M. yra kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo iš anksto suplanuotas, galimai įvykdytas veikiant bendrininkaujant su kitu asmeniu. Be to, kaltinamasis anksčiau buvo 4 kartus teistas tiek už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą), tiek už nusikaltimus nuosavybei (vagystę, plėšimą) (t. 4, b. l. 149-154), iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, šiuo metu D. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, kurios metu buvo siekiama gauti finansinės naudos, padarymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę D. M. vėl darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. M. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už D. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas D. M., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam D. M. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo D. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotą veiką, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.