Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovei V. S., atsakovės atstovei advokatei Danai Žvingilienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei V. S., trečiasis asmuo A. P., institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), močiutė (b.l. 7, 8, 9). Mergaitės tėvas A. P. yra ieškovės sūnus (b.l.8). 2010-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu A. P. ir atsakovės V. S. santuoka buvo nutraukta, K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. P., taip pat buvo nustatyta K. P. bendravimo su tėvu A. P. tvarka (b.l. 10). 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. 2-17039-192/2011 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė A. P. lankytis nepilnametės dukters K. P. gyvenamojoje vietoje ir paimti ją iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (b.l. 11). 2011-12-05 ieškovė D. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl įpareigojimo sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su ieškove (b.l.12-13). 2011-11-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo ieškovę, kad, jeigu atsakovė atsisako sudaryti sąlygas bendrauti su anūke, ji turi teisę kreiptis į teismą, taip pat įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su ieškove (b.l.14, 37). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-01-20 teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovės D. P. ir K. P. bendravimo tvarka nustatytina (b.l.34-35). 2011-09-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-503-70/2011 A. P. pripažintas kaltu dėl asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 138 str. 1 d.) (b.l. 66-67). 2011 m. liepos 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.2.-4547-725/2011 A. P. nubaustas 300 Lt. bauda už 15 vnt. alaus vagystę iš prekybos centro (b.l. 68). 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.9.-5372-651/2011 A. P. nubaustas įspėjimu už tai, kad elgėsi savo dukters akivaizdoje neadekvačiai, rėkavo vartodamas necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai su policijos pareigūnais, tokiais veiksmais ją išgąsdindamas (b.l. 69). 2011 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.11.-5375-478/2011 A. P. nubaustas 300 Lt. bauda už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą (b.l. 70).

CK 3.161 str. 3 d., apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 str. 2 d. nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 str. 1 d. nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 str. 3 d. nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172 str., 3.176 str. CK 3.172 str. vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 str. nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovės, kaip senelės teisė bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus, bei paties vaiko teisė į išplėstinę šeimą yra reglamentuota tiek tarptautinėmis, tiek nacionalinės teisės normomis (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d., CK 3.172 str.). Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Tačiau sprendžiant ginčą taikoma būtinoji sąlyga – nustatymas, kad bendravimas su artimaisiais giminaičiais neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi teisę spręsti, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“. Byloje svarbu nustatyti, ar ryšys tarp ieškovės ir jos anūkės gali būti laikomas šeimos gyvenimu, kurio pagrindu atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį.

Ieškovė nurodė, kad anūkė bendrauja su ieškove noriai, nesijaučia nesaugi, jos nesivaržo. Ieškovė teismui paaiškino, jog kol atsakovė nedraudė tėvui , t.y. jos sūnui A. P. bendrauti su mergaitė, jai to bendravimo pakako. Atsakovė sutinka, kad jos dukra turi bendrauti su močiute, tačiau nepritaria mergaitės nakvojimui močiutės namuose, kadangi ten gyvena ir mergaitės tėvas. Byloje pateikta 2011 10 13 dienos Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nr. 19-6-368 patvirtina, jog mergaitė pasiilgsta močiutės, bet su ja matytis nenori, nes kartu gali būti tėtis. Teismas neginčijamai nustatė, jog šios bylos ginčo esmė yra ieškovei padėti sūnui bendrauti su dukra, kadangi tarp atsakovės V. S. ir trečiojo asmens A. P. Kauno miesto apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas, kuriuo ieškovė V. S. prašo terminuotai apriboti tėvo A. P. valdžią dukrai K. P. (civilinės bylos Nr. 2-531-192/2012). Po to, kai V. S. kreipėsi į teismą dėl šios bylos iškėlimo (ieškinys priimtas 2011-09-19), A. P. mama D. P. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl bendravimo su anūke K. P. tvarkos nustatymo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog tuo metu , kai atsakovė netrukdė jos sūnui bendrauti su dukra, jai to bendravimo su anūke užtekdavo. Be to, 2012-03-02 Kauno miesto apylinkės teisme priimtas V. S. prašymas dėl sprendimo, kuriame buvo nustatyta dukters tėvo matymosi su dukra tvarka, c/b Nr. 2-4407-221/2010 vykdymo dalyje dėl bendravimo su vaiku sustabdymo. Nustatyta, kad A. P. 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo nuteistas už asmens sveikatos sutrikdymą, 2011 m. administracine tvarka buvo nubaustas už vagystę, tėvo valdžios panaudojimą priešingai savo mažametės dukters K. P. interesams, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti atsakovės liudytojai. Atsakovės liudytojai daugiau kalbėjo apie atsakovės ir mergaitės tėvo A. P. santykius, jų tarpusavio bendravimą, ryšius, apie A. P. sveikatos būklę, jo padarytus pažeidimus. Liudytoja V. P. nurodė, jog ieškovei noras matytis su mergaite atsirado tik tada, kai jos tėvai išsiskyrė . Jie nurodė, kad seneliams reikia bendrauti su anūkais, bet nurodė, kad šalys turi dėl to susitarti tarpusavyje.

Byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl vaiko teisės bendrauti su artimais giminaičiais įgyvendinimo. Atsakovė nurodė, kad ji sutinka, kad vaikas turi bendrauti su seneliais, tačiau toks bendravimas turi būti ribojamas dėl tos priežasties, jog mergaitės tėvas gyvena kartu su ieškove. Tarp šalių yra konfliktiška situacija, jie tarpusavyje nesutaria, vyrauja ambicijos. Vaikas yra panaudojamas atsakovės ir mergaitės tėvo A. P. problemoms ir jų tarpusavio santykiams spręsti. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama ar prašomas nustatyti bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje , kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar kitų neigiamų veiksnių. Byloje pateikta ir aukščiau teismo ištirta VTAT 2011 10 13 dienos išvada apie vaiko išreikštą norą bendrauti su močiute, nurodant jog ji pasiilgsta močiutės Dalios, tačiau matyti močiutės nenori, paaiškindama priežastį, nes kartu gali būti tėtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad vyksta ginčas tarp atsakovės V. S. ir jos dukters tėvo, ieškovės sūnaus A. P. dėl tėvo valdžios apribojimo, jų matymosi tvarkos, į tai, kad A. P. gyvena kartu su motina D. P., teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo dienai ieškovės pasirinktas tiesioginio bendravimo su anūke būdas yra per intensyvus. Dėl intensyvaus bendravimo galintys kilti dažni konfliktai tarp ginčo šalių ir su ieškove gyvenančio mergaitės tėvo , galėtų neigiamai veikti vaiką, todėl ieškovės teisės realizavimą ir vaiko interesus atitiktų teismo nustatytina sekanti ieškovės D. P. bendravimo su anūke K. P. tvarka. Nustatant tokią ieškovės D. P. su anūke K. P. tvarką, teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovės bendravimui su anūke be nakvynės pritarė ir išvadą teikiančios institucijos atstovas – LR CK 3.178 str.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė patvirtino, jog anūkė pas močiutę, kol atsakovė gyveno santuokoje su ieškovės sūnumi, nenakvodavo. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, įvertina tą aplinkybę, jog ieškovė dirba dvi savaites be išeiginių ir su anūke gali bendrauti tik kas trečią laisvą nuo darbo savaitę, todėl nustatytina tokia ieškovės D. P. su anūke K. P. tvarka:

Kas trečią šeštadienį , skaičiuojant nuo 2012 metų kovo 9 dienos (10 tos savaitės) nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro , ieškovei D. P. pasiimant K. P. iš jos gyvenamosios vietos ir atvežant anūkę į jos gyvenamąją vietą. Teismui nustačius ieškovės D. P. ir jos anūkės K. P. bendravimo tvarką , atmestinas ieškovės prašymas dėl bendravimo vieną savaitę ieškovės atostogų metu, kadangi bylos nagrinėjimo dienai toks ieškovės ir jos anūkės bendravimas būtų per intensyvus, dėl to padažnėtų šalių konfliktai, kurie neigiamai veiktų vaiką .

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti bendravimo su anūke tvarką, bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį apmokėjo 139 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, tai patvirtina pateiktas įmokos mokėjimo kvitas (b.l. 6). Bylinėjimosi išlaidas sudaro ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Iš ieškovės pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad ji už advokato pagalbą sumokėjo 1000 Lt. (b.l.40). CPK 93 str. 2 d. numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai dėl bendravimo su anūke tvarkos nustatymo patenkinti iš dalies, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei 46 Lt žyminio mokesčio ir 333 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį iš dalies iš kiekvienos iš šalių priteistina bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovės priteistina 11,04 lt. Pašto išlaidų, iš ieškovės pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jos sudaro 5,52 lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės D. P. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su anūke K. P. gim. (duomenys neskelbtini) , tvarką :

Kas trečią šeštadienį , skaičiuojant nuo 2012 metų kovo 9 dienos (10- tos savaitės) nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro , ieškovei D. P. pasiimant K. P. iš jos gyvenamosios vietos ir atvežant anūkę į jos gyvenamąją vietą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 46 ,00 lt. (keturiasdešimt šešis lt. ) jos sumokėto žyminio mokesčio ir 333,00 lt. (tris šimtus trisdešimt tris litus išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 11,04 lt. (vienuolika litų 4 cnt.) pašto išlaidų . Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.