Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Algimantas Šimkaitis, sekretoriaujant J.Radauskaitei, dalyvaujant prokurorui E.Tarasevičiui, advokatui E.Liutkevičiui, vertėjai V.Dobrovolskienei, nukentėjusiam S. T., ekspertui S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P., 2009-10-15 apie 19.30val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, antro aukšto aikštelėje tyčia sudavė kelis smūgius nukentėjusiam S. T. į galvą, ko pasėkoje jis prarado sąmonę ir nukrito laiptais žemyn iki aikštelės tarp pirmo ir antro aukšto. A. P. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką kojomis spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiam dešinės mentės kaklelio lūžį, kairio riešo sumušimą, galvos sumušimą su muštine žaizda kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, taip pat lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kas sukėlė S. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. prisipažino kaltu, nurodė, kad po jo pastūmimo nukentėjusysis konflikto metu nukrito nuo laiptų ir susižeidė, pripažino, kad sudavė eilę smūgių nukentėjusiajam gindamasis. Nurodo, kad kaltinime nurodytą dieną jis pykosi su savo šeima, todėl išėjo į laiptinę. Būdamas laiptinėje telefonu rašinėjo žinutes. Matė kaip iš nukentėjusiojo buto išėjo dvi moterys, po to išėjo nukentėjusysis. Po to nukentėjusysis grįžo iš lauko atgal, praeidamas gal ką pasakė, gal norėjo jį sudrausminti. Nesupranta, kas atsitiko, kodėl kaip jam atrado nukentėjusysis norėjo jį pagriebti. Jis nukentėjusįjį atstūmė nuo savęs, jie abu susistumdė. Gal nukentėjusysis slystelėjo ant laiptų ir nukrito žemyn, gal jis atsitrenkė galvą į turėklą ir susižeidė galvą. Po to jis nuėjo ieškoti savo pamesto telefono. Nurodo, kad nukentėjusiojo nespardė, į galvą nukentėjusiajam nesmūgiavo, striukės nukentėjusiam ant galvos stumdimosi metu neužtraukė. Nurodo, kad gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašo nukentėjusio.

Nukentėjusysis S. T. parodė, kad 2009-10-15 vakare, jis eidamas į butą kartu su savo pažįstamomis matė laiptinėje kaltinamąjį, kuris sėdėjo laiptinėje su alaus indu. Po pusvalandžio jis išlydėjo savo pažįstamas iš savo buto į lauką iki mašinos. Nurodo, kad kai jis grįžo atgal į laiptinę kaltinamasis stovėjo prie elektros skaitiklių, šalia jo buto durų. Jis atsirakino savo buto duris ir gavo smūgį į galvą, nuo ko trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjo gulėdamas tarp 1 ir 2 aukšto laiptų aikštelėje, su užtraukta ant galvos striuke, gulėdamas juto smūgius. Nusitraukė striukę, stengėsi atsikelti nuo grindų, nes suprato jeigu neatsikels, tai kaltinamasis jį pribaigs. Tuo metu jam labai skaudėjo dešinę ranką, o kairės rankos nejautė. Atsikėlęs stengėsi prispausti kaltinamąjį prie laiptinės sienos, kad negautų naujų smūgių. Tuo metu išėjo kaimynė ir kaltinamasis jį paleido ir išėjo. Kaimynė padėjo jam sugrįžti į butą, padavė akinius, bandė stabdyti kraują, iškvietė greitąją pagalbą. Apie užpuolimą jis pranešė savo draugui V., kuris atvyko anksčiau nei greitoji pagalba. Atėjo kaltinamojo mama, prašė jo, kad apie tai ką padarė jos sūnus nepraneštų policijai. Po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba, sustabdė kraujavimą, nuvežė į ligoninę. Ligoninėje išsiprašė, kad leistų grįžti į namus ir neguldytų į ligoninę. Namie R. K. jį aptarnavo 10 dienų, nes jis pats abiem rankom negalėjo nieko daryti, jos buvo sužalotos. Pateikė ieškinius, kuriuos prašė tenkinti.

Liud. L. S. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį - jis kaimynas. Kaltinamasis buvęs žentas. Nurodo, kad įvykio vakarą išgirdo triukšmą koridoriuje. Atidarė duris pažiūrėti kas vyksta ir matė nukentėjusįjį su praskelta galva, stipriai bėgo kraujas, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo susikibę ir stovėjo. Nukentėjusysis kaltinamąjį buvo prispaudęs prie sienos ir neleido artintis prie savęs, nes gynėsi, kad nepasiektų smūgiai. Ji liepė jiems atsiskirti. Kai jie atsiskyrė kaltinamasis išbėgo į lauką. Vėliau jai dukra sakė, kad kaltinamasis prieš tai prašė pinigų alui. Nurodo, kad koridoriuje matė stiklo šukių. Aiškina, kad iš nukentėjusiojo galvos stipriai bėgo kraujas, ji suteikė pirmą pagalbą, iškvietė greitąją pagalbą. Po to plovė laiptinės sienas, grindis nes buvo daug kraujo. Nurodo, kad žentas – kaltinamasis agresyvus būdavo ir neišgėręs.

Liud. R. R.-K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o nukentėjusįjį gerai. Nurodo, kad įvykio dieną po darbo ofise kartu su bendradarbiais atvažiavo į nukentėjusiojo butą aptarti kitos dienos darbus. Nukentėjusiojo laiptinėje matė kaltinamąjį, kuris buvo aiškiai neadekvatus aplinkai, šlaistėsi , svyravo, sėdo ant laiptinės grindų, labai įtartinai apžvelgė juos atėjusius. Po kokių 15 min. ji su kitais bendradarbiais išėjo iš nukentėjusiojo buto, nukentėjusysis juos lydėjo, nes dar būnant bute visi girdėjo dūžtančių stiklų garsą. Kai mes išeidinėjome kaltinamasis nužvelgė visus įtartinai, jis stovėjo tokioje padėtyje, kad trukdė mums praeiti, jis nepasitraukė, mes jį turėjom apeiti. Kai nusileidome laiptais į pirmą aukštą matėm sudaužyto alaus butelio šukes ir jautėm alaus kvapą. Nukentėjusysis grįžo atgal į laiptinę. Po kokių 15 min. pamatė, kad skambino nukentėjusysis į jos telefoną, bet ji negirdėjo, todėl paskambino jam pati. Į jos skambutį atsiliepė ne nukentėjusysis, bet G. kuris pasakė, kad S. T. sumuštas. Po to ji atvažiavo, matė laiptinėje kraują, laiptinę tvarkė kaltinamojo mama, nukentėjęs buvo stipriai sumuštas, kraujavo, striukė buvo kruvina. Buvo greitoji pagalba, kuri nukentėjusįjį išvežė į klinikas. Į klinikas ji taip pat nuvažiavo, nes nukentėjusysis nemoka lietuvių kalbos. Nurodo, kad klinikose ji prabuvo iki 5 val. ryto. Ligoninėje ji matė, kad nukentėjusiam sumušta galva, mėlynė po akimi, skaudėjo rankas. Nukentėjusysis negalėjo savo rankomis naudotis, jį pykino, sukosi galva. Kai nukentėjęs buvo parvežtas į namus tai jai teko atlikti visus darbus, padėti nukentėjusiam, mauti kelnes, prausti, maitinti, laikyti mobilų telefoną pokalbių metu. Dėl sužalojimų nukentėjusysis negalėjo dirbti, nes jo darbas tai pokalbiai su žmonėmis, rašymas, seminarų vedimas.

Liud. J. G.-Ū. parodė, kad įvykio vakarą atvažiavo su kitais bendradarbiais į nukentėjusiojo namus. Laiptinėje matė jauną vaikiną su alus buteliu. Po kurio laiko laiptinėje išgirdo kokį tai triukšmą, ji pažiūrėjo per durų akutę, bet nieko nematė. Vėliau išeinat matė kaltinamąjį stovintį prie nukentėjusiojo buto durų. Po kokių 15 min. buvo skambutis, kad grįžtų. Grįžus, laiptinėje matė kraują, sudaužytas šukes, kaimynė plovė kraują. Nukentėjusiojo bute buvo greitoji pagalba, kuri jį išvežė į klinikas. Klinikose pamatė kaip stipriai sumuštas nukentėjusysis.

Liud. V. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį. Nurodo, kad įvykio vakarą jam grįžus į namus po 15min. paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad reikia pagalbos, o po to pokalbis nutrūko. Greitai atvažiavo pas nukentėjusįjį. Eidamas laiptinėje matė kraują nuo antro aukšto link pirmo laiptų aikštelėje. Kaltinamojo laiptinėje nebuvo. Nukentėjusįjį rado virtuvėje, buvo kaimynė, kuri jam padėjo, ji stabdė kraujavimą. Nukentėjęs sakė, kad jį užpuolė, kai jis rakino savo buto duris, gavo smūgį ir prarado sąmonę, vėliau atsigavęs apačioje bandė apsiginti, kad negautų daugiau smūgių. Nuo nukentėjusiojo kaktos buvo atšokusi mėsa, veidas kruvinas. Kaimynė sakė, kad pranešė greitajai ir policijai. Jis išėjo pasitikti greitosios į lauką. Po to nuvažiavo į klinikas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų jo kaltė taip pat įrodyta ir bylos rašytine medžiaga: pareiškimu (1t.b.l. 5), kur S. T. nurodo, kad jį sumušė kaimynas, apžiūros protokolu (1t.b.l. 6-11), kur matyti įvykio vieta, Valstybinės ligonių kasos ieškiniu (1t.b.l. 20) kur nurodyta, kad S. T. suteiktos medicinos paslaugos kainavo 355,02 Lt, nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (1t.b.l. 26), kur nurodoma, kad Valst. ligonių kasa pripažinta civ.ieškovu 355,02 Lt sumai, nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (1t.b.l. 29), kur S. T. pripažintas nukentėjusiuoju, specialisto išvada (1t.b.l. 39-40), kur nurodyta, kad S. T. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ekspertizės aktu (2t.bl. 5053), kur nurodyta, kad A. P. gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti bausmę.

Neginčijamai nustatyta, kad A. P. 2009-10-15 sužalojo S. T., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138str.1d.

S. T. gydymas kainavo 355,02 Lt, todėl tenkintinas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, priteisiant jį iš A. P..

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl S. T. civilinio ieškinio.

S. T. 2010-10-18 teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jam padaryta 1022,70 Lt turtinė ir 10000 Lt neturtinė žala. Vėliau 2010-11-10 S. T. pateikė kitą civilinį ieškinį (2t. b.l. 6), kuriame nurodo, kad jam padaryta turtinė žala 18129,58 Lt ir prašo šį ieškinį jungti su pirminiu. 2011-03-22 S. T. pateikė pažymą (2t.b.l. 77), kur nurodo, kad jam padaryta bendra 28145,11 Lt žala. 2011-08-16 prokuroras baigiamose kalbose prašė S. T. civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes S. T. nepateikė teismui neginčijamų ir įtikinamų įrodymų dėl civilinio ieškinio dydžio. Teismas su prokuroro prašymu sutinka, nes ir pats S. T. baigiamose kalbose pareiškė, kad pritaria prokuroro prašymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant sukelti padarinius, veiką pabaigė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138str.1d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams 7 (septyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75str. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams. Įpareigoti nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš A. P. žalos atlyginimą 355,02 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Pripažinti civiliniam ieškovui S. T. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.