Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, bauda sumokėta;

2) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2019 m. sausio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2024 m. balandžio 16 d. kaltinamojo R. K. atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis teismo įsakymas, tačiau nuteistajam R. K. pateikus prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas panaikintas. R. K. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikyti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neatleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikyti intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nurodo, kad atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam laikotarpiui taip pat bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nors ir buvau teistas, teistumas išnykęs, todėl gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad intensyvios priežiūros paskyrimas yra perteklinis. Kai buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones dirbau (duomenys neskelbtini). Darbe buvau charakterizuojamas iš teigiamai, dirbau (duomenys neskelbtini). Darbai buvo vykdomi (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties į darbą vykdavo su savo transporto priemone. Netekus teisės vairuoti transporto priemones išėjo iš darbo. Sugyventinė L. G. yra nedirbanti, sūnus G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi pirmoje klasėje. Šeimos pragyvenimo šaltinis – mano darbo užmokestis. Dėl šių priežasčių su baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimu 3 (trejiems) metams, aš nesutinku ir teismo prašo terminą ženkliai sutrumpinti.

Po kaltinamojo R. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:

2024 m. kovo 30 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510 Nr. ARLN-0607“ (patikros sertifikato Nr. 1989786) panaudojimo registracijos žurnalo ir 2024 m. kovo 30 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, iš kurio matyti, kad 20.32 val. R. K. nustatytas 2,68 promilės girtumas, 20.52 val. jam nustatytas 2,64 promilės girtumas (1t., b. l. 22–27);

2024 m. kovo 30 d. transporto priemonės aprašu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduota į saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelę (1t., b. l. 28–33).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo R. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo gynėjas advokatas A. Šichovcov teismo posėdyje prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos L. G. atsakomybėn be užstato. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos R. K. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Iš ištirtų įrodymų, teismas nepritaria R. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. praeityje teistas du kartus, taigi, su teisėsaugos institucijomis jis susiduria ne pirmą kartą. Nors šiuo metu teistumas yra išnykęs, ir laikoma, jog R. K. teisiamas pirmą kartą, vis dėlto, ši informacija necharakterizuoja nuo baudžiamosios atsakomybės atleistino asmens kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Kaltinamasis R. K. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai L. G. sukėlimo, kaltinamasis R. K. apklausos metu pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus (1t., b. l. 55 – 57). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tai yra transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jam buvo 2 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (1t., b. l. 51 – 53) ir nors paskirtoji piniginė bauda yra sumokėta, tačiau nusižengimų pobūdis patvirtina, kad R. K. turi alkoholio vartojimo problemą ir jos nesprendžia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini), ir charakterizuojamas teigiamai, tačiau 2024-04-02 kaltinamasis pateikė prašymą atleisti iš darbo, nurodydamas priežastį, kad neteko teisės vairuoti ir neturi galimybės vykti į darbą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis savo veiksmus ir galimas pasekmes privalėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Todėl teismo nuomone, pasitikėjimo kaltinamasis nėra vertas.

Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

Teismas R. K. sugyventinės L. G. neturi pagrindo pripažinti tinkama laiduotoja, nors ji nėra teista ir nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 30–31). Kaip minėta, kaltinamasis R. K. 2018 m. birželio 13 d. buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiąją L. G., kadangi prieš ją smurtavo. Teismui kyla abejonė, ar tikrai sugyventinė gali prisiimti kaltininką savo atsakomybei pagal laidavimą, prieš kurią buvo smurtauta, ir ar galės toks asmuo daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Šios aplinkybės patvirtina, kad jokios įtakos laiduotoja kaltinamojo elgesiui neturi.

Bylos duomenys patvirtina, kad šeimoje auga sūnus G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. K. materialiai išlaikė šeimą, L. G. yra bedarbė, neregistruota užimtumo tarnyboje, kaip nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu ji prižiūri vaiką, nors sūnus lanko (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37). Finansinė priklausomybė yra svarus kriterijus, kuris gali neleisti L. G. prieštarauti R. K. priimamiems sprendimams. Įrodymų apie laiduotojos tėvų sveikatą ir reikalingą jiems priežiūrą nepateikta. Be to, laiduotoja teismo posėdžio metu nenurodė, kaip konkrečiai planuoja padėti sugyventiniui, t. y. kaip pasireikš jos įtaka bei teigiamas pavyzdys. Teismo vertinimu, nei laiduotojos asmenybė, nei paties R. K. charakteristika nesudaro pagrindo manyti, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą šiuo atveju būtų tikslinga taikyti.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. K. siūlė skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis praeityje teistas du kartus, teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam nustatytas 2,64 promilės girtumas, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, bedarbis, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą bausmę – 60 parų arešto.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo R. K. asmenybę, tai, kad ankstesnis teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, nedirbantis, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis specialiosios teisės atėmimo terminą prašė trumpinti. Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be paminėtų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad R. K. buvo nustatytas 2,64 promilės girtumas – girtumas žymiai viršijantis 1,5 promilės alkoholio ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Skirti trumpesnį BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą būtų neproporcinga, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, didinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia ne tik baudą nuo 800 iki 1 100 eurų, tačiau ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Todėl, teismo įsitikinimu, skirti R. K. trumpesnį BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą būtų neteisinga.

Kadangi R. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu R. K. buvo skirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, kuria uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kekių transporto priemones, bei 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (R. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nuo to momento R. K. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, termino pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones – 2024 m. balandžio 2 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). R. K. nurodytą automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, su dokumentais ir užvedimo rakteliu.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam R. K. paskirtas kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

2024 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – areštas. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti ir pratęstinas iki transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

2. Automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), su dokumentais ir užvedimo rakteliu.

Kaltinamajam R. K. paskirtas kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. K. turtui – automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir pratęsti iki transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

2. Automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.