Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl notarinio veiksmo atlikimo, tretysis asmuo notarė V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. skundą dėl notaro veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra asmens teisė apskųsti valstybės deleguotas funkcijas atliekančių asmenų priimtus sprendimus. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).CPK 512 str. nustato, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, skaičiuojant nurodytą terminą, svarbu nustatyti, kada skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Vertinant pareiškėjo elgesį (kada sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti), būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas A. J. kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarę V. K. (toliau – notarė) su prašymu neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo. 2016-12-05 notarė priėmė nutarimą atidėti notarinio veiksmo – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo palikėjos J. J. įpėdinei pagal įstatymą S. L. dešimčiai dienų iki 2016-12-15 bei įpareigojo pareiškėją A. J. pateikti teismo procesinius dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškimas teisme dėl ginčo nagrinėjimo yra priimtas. 2016-12-20 suėjus notarinio veiksmo atidėjimo terminui ir negavus atsakymo iš pareiškėjo A. J., notarė priėmė nutarimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2017-04-13 pareiškėjas kreipėsi į notarę su pareiškimu, kuriame nurodė, jog nėra gavęs atsakymų į 2016-11-29; 2017-03-14; 2017-03-15; pareiškėjo siųstus raštus, todėl prašė pateikti duomenis, jog tokie atsakymai buvo išsiųsti.Pareiškėjas atskiruoju skundu nurodė, jog jo įsitikinimu Kretingos rajono apylinkės teismas netinkamai vertino aplinkybes, pateiktus dokumentus, jų turinį, kurie manytina sudaro pagrindą bylą nagrinėti teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Kaip nurodyta aukščiau, įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, numatė 20 dienų terminą nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, jog jau suėjus 20 dienų terminui, asmuo netenka teisės kreiptis į teismą. Nors įstatymų leidėjas numatė galimybę esant svarbioms priežastims atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 str. 1 d.), tačiau taip pat numatė ir galutinį terminą, po kurio jokie apskundimo veiksmai yra negalimi. Tam, kad būtų užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisėti lūkesčiai ir teisinių santykių, susiformavusių teismo sprendimo pagrindu, stabilumas, įstatymų leidėjas įtvirtina teisės doktrinoje vadinamus naikinamuosius terminus, kuriems suėjus asmens teisė atlikti procesinį veiksmą pasibaigia ir ši teisė negali būti suteikiama. Pasibaigus naikinamajam procesiniam terminui, teisė atlikti tam tikrą procesinį veiksmą išnyksta nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių svarbos. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kretingos rajono apylinkės teismas teisingai aiškino pateiktus dokumentus, jų turinį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog iš pateiktų dokumentų byloje nenustatyta, kad pareiškėjas butų buvęs informuotas apie 2017-04-12, 2017‑04-25, 2016-12-20 notarinį veiksmą, todėl teismas privalėjo 90 dienų terminą skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie pažeistą jo teisę momento. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė 90 dienų naikinamąjį terminą kreiptis su skundu dėl notaro veiksmų. Šioje įstatymo normoje nėra numatytos išlygos, jog terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie galimai pažeistas jo teises. Šiuo atveju naikinamasis terminas pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundžia Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarės V. K. 2016‑12‑20 notarinį veiksmą – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimą. Nustatytina, jog šio veiksmo apskundimo naikinamasis terminas sueina 2017-03-21, tačiau pareiškėjas skundą teismui dėl šio notarinio veiksmo pateikė tik 2017-05-17, t. y. naikinamąjį terminą praleidęs net 57 dienas. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, įstatymų nuostatas, darytina išvada, jog atnaujinti naikinamojo skundo ir priimti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatyti duomenys, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie notarės priimtus sprendimus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą yra pateiktas Kretingos rajono trečiąjį notarų biurą aptarnaujančios kurjerių tarnybos UAB „Paslauga tau“ 2017-05-09 pranešimas, jog iš Kretingos rajono trečiojo notarų biuro gautos 2016-12-05, 2016-12-06, 2016-12-22 siuntos, adresuotos A. J. adresu (duomenys neskelbtini), yra dingusios ir adresato nepasiekusios. Pažymėtina, jog pareiškėjas A. J. dar 2016-11-12 kreipėsi į notarų biurą su prašymu neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau nesulaukęs jokio notarės atsakymo vėl kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notarų biurą tik 2017-04-12 (į bylą taip pat yra pateiktas pareiškėjo A. J. 2017-03-15 prašymas pateiktas Kretingos rajono trečiajam notarų biurui, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog šis prašymas buvo išsiųstas ir šį prašymą notarų biuras būtų gavęs). Konstatuotina, jog nuo pirmojo kreipimosi į notarų biurą iki pakartotinio kreipimosi praėjo 5 mėnesiai, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo paveldėjimo bylos eiga, nors kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Kadangi pareiškėjas net 5 mėnesius nesidomėjo tuo, jog notarė neatsako į jo pareiškimą, todėl laikytina, jog pareiškėjas elgėsi neatsakingai, todėl šis argumentas atmestinas. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą