- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2YT-8438-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00968-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. N., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas pareiškėjo V. R. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos G. R. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tėvo J. R. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas V. R. nurodė, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. N. motina G. R., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos mirties dieną, turintys teisę paveldėti, įstatyminiai įpėdiniai buvo jos vaikai sūnus (pareiškėjas) ir dukra (suinteresuotas asmuo) bei sutuoktinis J. R. – pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. N. tėvas. Po G. R. mirties į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi jos sutuoktinis J. R.. Kiti įstatyminiai įpėdiniai į notarą nesikreipė. Nespėjus J. R. gauti paveldėjimo teisės liudijimo, (duomenys neskelbtini) jis mirė. Po J. R. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2024 m. kovo 25 d. suinteresuotas asmuo A. N. pateikė (duomenys neskelbtini) rajono Notarų biuro notarei G. B. pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad ji nepriėmė palikimo po tėvo J. R. mirties ir jokių pretenzijų į jo turtą neturi. G. R. vardu iki šiol nuosavybės teise registruoti nekilnojamieji daiktai – 5 žemės sklypai. Pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvų mirties, faktiškai valdydamas paveldimą turtą: žemės sklype 0.1400 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kurie nebuvo ir nėra teisiškai įregistruoti. Gyvenamajame name gyveno pareiškėjas su tėvais G. R. ir J. R. iki jų mirties. Mirus G. R., jos palikimą priėmė ne tik jos sutuoktinis J. R., paduodamas pareiškimą notarui, bet ir pareiškėjas V. R., aktyviais veiksmais pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti: jis su tėvais kartu gyveno, tvarkė ir prižiūrėjo pastatus, kartu su tėvu J. R. rūpinosi ir šienavo žemę, pievą naudojo gyvulių ganymui. Laikė gyvulius, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio interesą įgyvendinti teisę į palikimą. Jis nepertraukiamai valdo G. R. vardu teisiškai registruotą žemę, kuri buvo jos asmeninė. Tokiu būdu priėmė palikimą, faktiškai valdydamas paveldėtą turtą. Mirus tėvui J. R., pareiškėjas V. R. toliau liko gyventi gyvenamajame name, prižiūri pastatus ir aplinką, rūpinasi visais kitais G. R. vardu įregistruotais žemės sklypais. Po J. R. mirties pareiškėjas perėmė visus J. R. kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos reikmenis, žemės ūkio padargus, moka mokesčius už atliekų tvarkymą, elektrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. R., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o J. R., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirusieji turėjo du vaikus – įpėdinius: pareiškėją V. R. ir suinteresuotą asmenį A. N..
Iš (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad po G. R. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos sutuoktinis J. R.. Duomenų, kad J. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas byloje nėra.
Iš Nekilnojamo turto registro duomenų išrašų matyti, kad po G. R. mirties jos vardu liko registruotas turtas – 0,1400 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2800 ha žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3200 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,4100 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,9000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriems nuosavybės teisės neįregistruotos.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Pareiškėjas V. R. nurodė, kad tiek po mamos, tiek po tėvo mirties, liko gyventi jiems priklausančiame name, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius bei naudojosi žemės sklypais ir jautėsi šių nekilnojamu daiktų teisėtu savininku. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėti įrodymai apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą ir mokamus mokesčius.
Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad po G. R. ir J. R. mirties į jų paliktą turtą pretenduoti galėtų ir pareiškėjo sesuo – suinteresuotas asmuo A. N., tačiau iš byloje esančio 2024 m. kovo 25 d. pareiškimo notarei, matyti, jog ji savo teisių į tėvų palikimą atsisakė.
Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjas V. R. savo aktyviais veiksmais priėmė po mamos G. R. ir tėvo J. R. likusį jų palikimą, faktiškai jį valdydamas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. R. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad jis po mamos G. R. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti ir po tėvo J. R. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po savo motinos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą faktiškai jį valdydamas.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po savo tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą faktiškai jį valdydamas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.