Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-838-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-07
Bylos Nr.: e2A-838-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00902-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: I. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-838-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00902-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1172-1023/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. S. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė: atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis yra praleistas; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas skaičiuotinas nuo ieškovui priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė su ieškovu sudarė susitarimą dėl velionio J. N. palikimo priėmimo. Šalys susitarė, kad ieškovas savo motinos vardu dėl akių atsisakys (nepriims) jai priklausančios palikimo dalies ir visą J. N. palikimą priims tik atsakovė, kuri, priėmusi visą palikimą, vėliau tiesiog perleis ieškovui, jo motinai priklausančią palikimo dalį. Sudarius minėtą susitarimą, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė laikysis jų susitarimo, todėl sąmoningai nebeatliko tolimesnių veiksmų, jog jam būtų išduotas leidimas neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančią palikimo dalį. Atsakovė iki pat 2013 m. liepos 28 d. tvirtino, jog dokumentai tebetvarkomi, taip sudarydama įspūdį, kad susitarimas dėl palikimo pasidalinimo negali būti įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių. 2013 m. liepos 28 d. ieškovui nuvykus pas atsakovę, ji nurodė, jog nieko nežino apie jų susitarimą ir pareiškė, jog visą palikimą perrašė (padovanojo) savo sūnui. Atsakovei atsisakius perleisti ieškovui preliminariajame susitarime numatytą turtą, ieškovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančią J. N. palikimo dalį. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas patyrė žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovo iniciatyva nubraižyta lentelė, t. y. jos turinys, visiškai neatitinka preliminariosios sutarties sampratos, ir ji negali būti pripažinta preliminariąja sutartimi. Iš jos turinio spręsti, kad tarp šalių buvo aiškus susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį, negalima. Iš pateiktos lentelės turinio negalima numatyti šalių, kuri šalis turi atlikti veiksmus ir konkrečiai kokius, bei konkrečiai iki kada. Ketinimo sudaryti dovanojimo sutartį niekada neturėjo, ir nebuvo išreiškusi pažado dovanoti ieškovui nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, todėl nėra teisinio pagrindo iš jos priteisti ieškovui 15 173,50 Eur jo tariamai patirtos žalos. Tokiu atveju, jeigu teismas šią lentelę pripažintų preliminariu susitarimu, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2013 m. gegužės 6 d., todėl ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs trijų metų senaties terminą, ir jo atnaujinti neprašo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. M. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. S. naudai. Priteisė iš ieškovo A. M. 6,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Dėl sutarties turinio sąlygų, leidžiančių kvalifikuoti konkrečią sutartį preliminariąja. Teismas konstatavo, kad nors rašytinis ginčo susitarimo turinys nėra aiškus, nėra konkrečiai paskirstomos prievolės kas ką turi daryti, kas turi teisę gauti, nėra nurodomi terminai įsipareigojimams atlikti, tačiau iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo, jog 2012 m. gegužės 6 d. pabraižyta lentelė abiejų šalių laikyta susitarimu minėtoje byloje nekilo.

Aiškinantis tikruosius šalių ketinimus, teismas nustatė, kad šalių susitarimas atitinka preliminarios sutarties būtinus požymius.

Teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nėra duomenų apie abiejų šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymą, o atvirkščiai iš įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, iš kasacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 matyti, kad ieškovas visiškai nusišalino nuo palikimo priėmimo procedūrų, pats pripažino, kad visus paveldėjimo dokumentus paliko tvarkyti atsakovės dispozicijoje, atsakovė nurodė, kad ji viena rūpinosi palikimo priėmimu, dokumentų tvarkymu, tokiu būdu teismas konstatavo, kad pats ieškovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad nors iš rašytinio ginčo preliminaraus sutarties turinio neaišku kokią pagrindinę sutartį šalys ketino sudaryti, tačiau aiškinantis šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į šalių fiduciarinius santykius, į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, laikytina, kad ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė būtų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintą turtą. Teismas taip pat nustatė, kad ne tik patikslintame ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog turėjo būti sudarytas dovanojimo pagrindinis sandoris, tačiau ir teismo posėdžio metu, ieškovas patvirtino, jog atsakovė turėjo jam padovanoti turtą pagal ginčo susitarimą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad preliminariu susitarimu šalys buvo numačiusios sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę turto perleidimo - dovanojimo sutartį, todėl taikė CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl nuostolių teismas nustatė, kad duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su pasiruošimu priimti dovaną, su investavimu į pažadėtą padovanoti turtą, jo išlaikymu ar pagerinimu byloje nebuvo pateikta ir nors ieškovas tiek ieškinyje tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti dovanojimo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė nuostolius, rengdamasis priimti dovaną (CPK 178 straipsnis). Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad ginčo susitarimo terminas apibrėžtas įvykiu – išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, įregistravus nuosavybės teises į paveldėtą turtą viešame registre, todėl senaties termino pradžia skaičiuotina nuo šio termino. Atsakovė pagal 2013 m. sausio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą 2013 m. vasario 13 d. įregistravo nuosavybės teises, tokiu būdu išviešino jas prieš trečiuosius asmenis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepakankamai rūpestingai įgyvendino savo teisę domėtis palikėjo turtu, kadangi pasak ieškovo, tik liepos mėnesio gale, t.y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, apie kurio išdavimą jis 2012 m. lapkričio 19 d. raštu buvo informuotas notarės, jis paklausė atsakovės ir iš jos sužinojo apie susitarimo nevykdymą. Byloje nepateikta duomenų, jog ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti pagrindinę turto dovanojimo sutartį, jog jis ragino ar išreiškė pretenzijas atsakovei dėl ginčo preliminariosios sutarties nevykdymo. Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 teismas nustatė, kad atsakovė savo pareiškime notarei iš karto nurodė kitą tos pačios eilės įpėdinę - savo seserį, ieškovo motiną, todėl ji elgėsi sąžiningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ji nenuslėpė. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai jau išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi ji savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą išviešino, jas įregistruodama VĮ Registrų centre. Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tikruosius šalių ketinimus, į ginčo sutarties esmę, terminą kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, šalių elgesį po sutarties sudarymo, yeismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo įregistravus atsakovės nuosavybės teises viešame registre, t.y. 2013 m. vasario 13. Tokiu būdu, ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. vasario 13 d.

Dėl ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, jai nuslepiant nuo ieškovo faktą, kad yra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ir nieko nelaukiant perleidžiant paveldėtą turtą sūnui, teismas ieškovo nurodomas ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastis atmetė kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, atsakovė buvo sąžininga, nes tik išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą ji įgytas nuosavybės teises į paveldėtą turtą išviešino, įregistravo VĮ Registrų centre 2013 m. vasario 13 d. ir tik praėjus pusei metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėtą turtą perleido sūnui. Teismas taip pat kritiškai vertintino ieškovo argumentus dėl ypatingų šalių tarpusavio pasitikėjimo santykių, dėl atsakovės sąmoningo jo klaidinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo fakto slėpimo. Ieškovo argumentą, kad jis tik iš atsakovės 2013 m. liepos 28 d. sužinojo apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, paveldėjimo dokumentų sutvarkymą ir pan., teismas atmetė, kadangi kaip matyti iš prijungtos bylos, ieškovas apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą 2012 m. lapkričio 19 d. buvo informuotas notarės, jai nurodant, kad jei ieškovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje, tai notarė paveldėjimo teisės liudijimą išduos įpėdinei, priėmusiai palikimą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi ieškovo nurodomos senaties termino atnaujinimo priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio, nelaikytinos svarbiomis ir pakankamomis ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, esant atsakovės prašymui, teismas taikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas A. M. prašo panaikinti 2016-12-09 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2- 1172-1023/2016 ir priimti naują sprendimą - ieškovo A. M. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės I. S. ieškovo A. M. naudai 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliancinės instancijos teisme pagal į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime išdėstyti argumentai ir išvados yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. Teismas šalių sudarytą preliminarų susitarimą vertino kaip susitarimą pasidalinti mirusiojo J. N. palikimą, tačiau konstatavo, kad iš rašytinio ginčo preliminaraus sutarties turinio neaišku kokią pagrindinę sutartį šalys ketino sudaryti, tačiau aiškinantis šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgiant į šalių fiduciarinius santykius, į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys laikė, kad ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė būtų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintą turtą.

Teismo sprendimo formuluotė „padovanoti preliminariu susitarimu pasidalintą turtą” yra nelogiška ir prieštaringa. Tai, kad ginčo susitarimas negali būti laikomas susitarimu dėl turto dovanojimo ateityje ar „pažadu dovanoti“ turtą patvirtina ne tik šio sandorio sudarymo aplinkybės, bet ir pati dovanojimo sutarties esmė. Tampa akivaizdu, kad ginčo susitarimas, atsižvelgiant į aplinkybes jo sudarymo metu ir šalių valią, jokiu būdu negali būti kvalifikuojamas kaip susitarimas sudaryti dovanojimo sandorį.

Teismas konstatavo, kad preliminariu susitarimu šalys buvo numačiusios sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja tiek sprendime konstatuotoms aplinkybėms, tiek ieškinyje išdėstytiems argumentams, tiek ieškovo žodiniams paaiškinimams ir yra tiesiog pažodžiui perrašyta iš atsakovės atsiliepimo, kuriame šis argumentas buvo pateiktas kaip atsakovės gynybinė pozicija, siekiant, kad ginčo santykiuose dalyje dėl nuostolių priteisimo būtų taikomos CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė suprato, jog susitarimu dalinamas J. N. palikimas, o ne tariamasi dėl jai priklausančio turto neatlygintinio perleidimo.

Teismas nepagrįstai vadovavosi dovanojimo institutą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, sprendžiant nuostolių priteisimo klausimą.

Atsiliepimas

Skirtingai, nei atsakovė nurodo savo atsiliepime į ieškinį, susitarimo esmė buvo ne neatlygintino atsakovei nuosavybės teise priklausančio dovanojimo sandorio sudarymas ateityje ieškovo naudai, o būtent paveldimo turto pasidalinimas, kuriuo abi susitarimo šalys prisiėmė tam tikras teises ir pareigas, kad jis būtų įgyvendintas: ieškovas nepriėmė (atsisakė priimti) savo neveiksnios motinos vardu, ko pasekoje atsakovei atiteko visas J. N. palikimas, o atsakovė prisiėmė pareigą, įgijusi visą palikimą, perleisti preliminariame susitarime nurodytą jo dalį ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos (ir iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-780/2014 medžiagos) matyti, kad atsakovės argumentai dėl ginčo sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybių yra nenuoseklūs, prieštaringi, prieštarauja surinktiems įrodymams. Tai patvirtina 2013-12-12 atsakovės apklausos protokolas Kauno apskrities VPK NTV; atsakovės globotinės E. R. 2013-12-13 duoti parodymai; 2014 m. gegužės 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio stenograma.

Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219¬780/2014, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstavo, kad ieškovas su kita įpėdine - ieškovo motinos seserimi - atsakove I. S. - 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimą dėl palikėjo turto pasidalijimo, kas laikytina prejudicine aplinkybe, kurios papildomai įrodinėti šalims nereikia.

Atsakovė, atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovo atžvilgiu ne tik pasielgė itin nesąžiningai, bet ir vėliau, pasinaudodama tokia išskirtinai jai palankia padėtimi, iš to nepagrįstai gavo naudos, t. y. vietoje ½ J. N. palikimo dalies gavo visą palikimą. Atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. atsisakius perleisti ieškovui preliminariajame susitarime numatytą turtą, ieškovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu pretenduoti į jai priklausančią J. N. palikimo dalį. Tokiu būdu, ieškovui iš atsakovės priteistina nuostolių už preliminaraus susitarimo nevykdymą suma iš viso sudaro 15 173,50 Eur.

Nepagrįstais turėtų būti laikomi atsakovės argumentai, kuriais ji bandė pateisinti savo atsisakymą įvykdyti preliminariuoju susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t.y. ieškovas esą nesirūpino sodyba, nepadėjo tvarkyti dokumentų. Remiantis preliminaraus susitarimo sąlygomis, ieškovas net neprendavo į sodybą, be to, atsakovė niekada jokios pagalbos ieškovo neprašė, jokių įgaliojimų tvarkyti palikimo priėimo dokumentus nebuvo išdavusi ir tokius argumentus pirmą kartą išsakė tik nagrinėjant bylą Lazdijų rajono apylinkės teisme.

Nepagrįsti teismo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovas nebuvo nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. nustatytas specialusis subjektas, nei palikimą priėmęs įpėdinis (įpėdinio atstovas) paveldėjimo byloje, kuriam išduodamas notaro liudijimas apie teisę gauti duomenis apie palikėjo turtą, todėl tol, kol nekilo ginčas su atsakove, ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikrinti reigistrų duomenis ir/ar atsakovės teiginių tikrumą. Ieškovo ir atsakovės sudaryto preliminaraus susitarimo esmė ir prasmė būtent ir lėmė, kad atsakovė faktiškai galėjo perleisti atsakovui paveldėtą turtą tik tuomet, kai bus užbaigta paveldėjimo procedūra, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į turtą viešajame registre, apie ką, privalėjo informuoti atsakovė.

2012 m. lapkričio 19 d. notarės pranešimas niekaip neįrodo, kad ieškovas juo galėjo būti informuotas apie dar neįvykusį faktą, t.y. 2013 m. sausio mėnesį išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Nesuprantama, kokių aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti pagrindinę turto dovanojimo sutartį, ieškovas turėjo imtis, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį ir kodėl jis turėjo raginti ar reikšti pretenzijas atsakovei dėl ginčo preliminariosios sutarties nevykdymo, jei iki pat 2013 m. liepos 28 d. tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo kilęs joks ginčas.

Šalies argumentai

Nesuprantama, kokias aplinkybes dėl senaties termino taikymo turėtų pagrįsti pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė savo pareiškime notarei iš karto nurodė kitą tos pačios eilės įpėdinę - savo seserį, ieškovo motiną, todėl ji elgėsi sąžiningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ji nenuslėpė.

Kad atsakovė savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą išviešino, jas įregistruodama VĮ Registrų centre, nepakanka konstatuoti, kad atsakovė elgėsi sąžiningai ir tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.

Nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai jau išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą Lazdijų rajono apylinkės teisme nurodė, kad palikimą ji galutinai priėmė 2013 m. birželio mėnesį, tai patvirtino ir atsakovės sūnus, nors šioje byloje atsakovė jau nurodo kitokias palikimo priėmimo ir turtinių teisių įregistravimo datas ir neigia aplinkybes, kad tvarkėsi dokumentus iki pat 2013 m. birželio mėnesio. Tai akivaizdžiai įrodo atsakovės nenuoseklumą, nesąžiningumą ir siekį nuslėptį tikrąsias aplinkybes.

Ieškovas, atsakovei esant jo artimai giminaitei, besąlygiškai ja pasitikėjo, pats paveldėjimo procedūroje atsisakęs palikimo atsakovės naudai nedalyvavo ir tik atsakovei atsisakius vykdyti preliminaraus susitarimo sąlygas susitikimo metu 2013-07-28, ieškovas galėjo sužinoti ir suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Būtent ši data turėtų būti laikoma senaties termino reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo eigos pradžia (CK 1.127 str. 1 d.).

Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (LR CK 1.130 str. 2 d.). Atsakovė iki pat 2013 m. liepos 28 d. tvirtino, jog palikimo dokumentai tebetvarkomi, taip sudarydama įspūdį, kad susitarimas dėl palikimo pasidalinimo negali būti įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių. Aplinkybė, kad tokie atsakovės veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad senaties eiga prasidėjo tik 2013 m. liepos 28 d. atsakovei pripažinus, kad susitarimo vykdyti ji neketina, o visą palikimą jau yra perleidusi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pakankamai šališkai sprendė ir kvalifikavo šalių veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skunda amesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovas tiek kreipdamasis į teismą su ieškiniu, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą teisme, siekė įrodyti, kad atsakovė prelimanariu 2012 m. gegužės 6 d. susitarimu įsipareigojo ieškovui padovanoti lentelėje nurodytą turtą. Todėl teismo išvada, kad šalys ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė būtų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintą turtą, neprieštarauja byloje nustatytai objektyviai tiesai. Apeliaciniame skunde iškeliama visiškai nauja versija, apie tarp šalių galimas ateityje sudaryti pagrindines sutartis, kurios nebuvo minimos nagrinėjant bylą teisme. Apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi ir tuo aspektu, kad vienu metu siekiama įrodyti, kad buvo preliminarus susitarimas ateityje sudaryti sandorį ir kad jau buvo sudarytas susitarimas dėl turto pasidalijimo. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad tarp jo ir atsakovės pasirašyta 2012-05-06 lentelė vertintina, kaip susitarimas dėl J. N. palikimo pasidalijimo. Tačiau, šiuo susitarimu nebuvo susitarta dėl paveldimo turto pasidalijimo tvarkos ir būdo, nes nebuvo dviejų esminių sutarties sąlygų (šalių sutikimo, kad visą turtą paveldėtų viena atsakovė ir šalių susitarimo, kad atsakovė padalins nekilnojamąjį turtą visoms susitarimo šalims). Iš lentelės turinio tik galima numanyti, kokio turto kuri šalis pageidauja, bet nėra jokių galimybių nuspėti kuris būtent iš trijų sutarties dalyvių priims palikimą ir kas konkrečiai padalins turtą. Iš atsakovės parodymų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad pasirašymo lentelėje momentu, atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovas turi įgaliojimus turtui padalinti ir jis padalins lentelėje nurodytą turtą, o ne atsakovė. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad lentelė buvo sudaryta paties ieškovo iniciatyva ir pagal jo diktuojamas sąlygas. Atsakovei suvokiant, kad ji turės padalinti savo brolio turtą, su tokiu padalijimo būdu nebūtų sutikusi, nes nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad jos brolio turtas niekada nepriklausė, kaip beje, ir pačiam ieškovui, nes jos brolio turto dalis turėjo atitekti ieškovo motinai, o ne jam pačiam. Apeliacinio skundo argumentas, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl J. N. palikimo pasidalijimo, atmestinas ir tuo pagrindu, kad toks susitarimas turėjo būti įformintas notarine sutartimi, kuri privalo būti įregistruota viešajame registre (LR CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu ieškovas nereiškė reikalavimo susitarimą, dėl paveldėto turto pasidalijimo pripažinti galiojančiu. Apeliantas neteikė įrodymų, kad susitarimas su atsakove dėl paveldėto turto pasidalijimo buvo įformintas notarine sutartimi. Ieškovas nuosekliai siekia suklaidinti teismą, nurodydamas, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovas su kita įpėdine - ieškovo motinos seserimi - atsakove I. S. - 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimą dėl palikėjo turto padalijimo. Ieškovas Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis priėmė savo motinos vardu J. N. palikimą aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas valdyti palikimą iš karto po jo mirties. Iš to seka išvada, kad ieškovas niekada 2012-05-06 lentelės nelaikė susitarimu dėl palikėjo turto pasidalijimo, nes laikėsi pozicijos, jog J. N. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Priešingu atveju, ieškovas Lazdijų rajono apylinkės teismui būtų teikęs ieškinį dėl 2012-05-06 susitarimo pripažinimo sudarytu bei įpareigojimu atlikti konkrečius veiksmus. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė Lazdijų rajono apylinkės teisme patvirtino susitarimo būtent dėl palikimo psidalinimo sudarymo faktą. Tai yra tik išvedžiojimai, kadangi atsakovė nieko panašaus nėra teigusi, duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Nepagrįstas bei prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į visą J. N. palikimą buvo išduotas tik todėl, kad jis nepriėmė (atsisakė priimti) savo neveiksnios motinos vardu palikimo ir, tokiu būdu, įvykdė susitarime prisiimtą savo įsipareigojimą. Tačiau, šie argumentai prieštarauja objektyviai tiesai bei civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytoms aplinkybėms. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo konstatuota, kad atsakovė buvo nesąžininga bei suklaidino ieškovą, ir kad jis būtent jos neteisėtų veiksmų įtakotas, atsisakė tolimesnių paveldėjimo veiksmų. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nustytas faktas, kad atsakovė notarui pateikdama pareiškimą dėl J. N. palikimo priėmimo, nurodžiusi, kad be jos, yra dar viena jstatyminė įpėdinė- jos sesuo V. M.. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovės nesąžiningą elgesį parodo tai, jog atsakovė po palikimo priėmimo klaidino ieškovą nurodydama, kad vis dar tvarko dokumentus, taip sudarydama įspūdį, kad ji ketina vykdyti susitarimą bei tai, kad atsakovei buvo puikiai žinoma, jog, ieškovas savo neveiksnios motinos vardu atsisakęs jai priklausančios J. N. palikimo dalies, vėliau negalės pretenduoti į J. N. palikimo dalį. Tačiau, šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, prie apeliacinio skundo nepateikiama.Teismui visiškai pagrįstai pripažinus, kad 2012-05-06 susitarimas yra preliminari sutartis, ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo (padovanojimo), teisėtai taikytos CK 6.465 straipsnio 2 normos. Ieškovas nepatyrė jokių pasirengimo priimti dovaną išlaidų, bent jau tokių išlaidų neįrodinėjo. Atsakovė yra garbaus amžiaus (75-erių metų), pagrindinio išsilavinimo, neturinti gyvenimiškos patirties teisiniuose dalykuose, todėl atsakovui, kuris yra teisininkas, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, buvo lengva manipuliuoti ieškove, liepti jai pasirašyti lentelėje, suklaidinant, kad jis turi teisę spręsti dėl J. N. palikimo padalijimo. Byloje nėra duomenų, kad po šios lentelės pasirašymo, ieškovas, būtų bendradarbiavęs su atsakove, rūpinęsis paveldėjimo reikalais, padėjęs atsakovei ar panašiai. Vertinant ieškovo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas, būdamas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2012 m. lapkričio 19 d. notarės pranešimas niekaip neįrodo, kad ieškovas juo galėjo būti informuotas apie dar neįvykusi faktą, t.y. 2013 m. sausio mėnesio išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas notarės 2012 m. lapkričio 19 d. raštu, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei, priėmusiai palikimą, jeigu ieškovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje. Iš šio pranešimo yra akivaizdu, kad visos reikiamos procedūros, tam, kad užbaigti J. N. paveldėjimo bylą, išduodant įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimą, jau yra atliktos.Apeliacinio skundo turinyje ypatingai akcentuojami puikūs ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei apeliuojama į atsakovės sąžinę, tačiau tolimesni ieškovo veiksmai, tai kategoriškai paneigia bei patvirtina, kad tarp jų niekada nebuvo santykių paremtų tarpusavio supratimu, pagarba bei pasitikėjimu.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė privalėjo pranešti ieškovui apie jai išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kad atsakovė privalėjo informuoti apie savo nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centre, atsakovė privalėjo siūlyti ieškovui sudaryti dovanojimo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė tokių pareigų neturėjo ir neprivalėjo būti aktyvi.Net jeigu vertinti, kad susitarimo įvykdymo terminas nebuvo apibrėžtas konkrečiu įvykiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, nuosavybės teisių įregistravimo VĮ Registrų centre, senaties terminas kreipiantis ieškovui į teismą buvo praleistas.Šiuo atveju pagrindinės sutarties sudarymo terminas suėjo 2013-05-06. Todėl, kaip minėta, ieškinio senaties terminas dėl preliminaries sutarties nevykdymo ir nuostolių priteisimo prasidėjo 2013-05-06 ir baigėsi 2016-05-06. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-06-30. Todėl jam taikytinos CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.Dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas tarp ieškovo ir atsakovės, Lazdijų rajono apylinkės teisme, galutinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiame teisme buvo priimtas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi. Tačiau, ieškovas tik po pusės metų, nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nusprendė kreiptis į teismą, tuo pats prisiimdamas riziką, kad ieškinys bus atmestas dėl senaties termino praleidimo. Kokios priežastys sutrukdė ieškovui tęsti savo pažeistų teisių gynybą ir iš karto kreiptis į teismą, kai tik tapo aišku, kad jo pažeistų teisių pasirinktas gynybos būdas buvo neteisingas, ieškovas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsnius), neteisingai vertino 2012 m. gegužės 6 d. šalių susitarimą pasidalinti J. N. palikim, kuriuo atsakovė, priėmusi palikimą, įsipareigojo ieškovui perleisti ½ dalį paveldėto J. N. turto, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog šalys ketino sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė būtų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintą turtą.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. N., pagal įstatymą jo turtą turėjo teisę paveldėti mirusiojo seserys: atsakovė I. S. ir ieškovo globotinė – jo motina V. E. M., kuri nuo 2008 m. pripažinta neveiksnia.

Ieškovas, kaip neveiksnios įpėdinės globėjas, per įstatyme nustatytą terminą į notaro kontorą pareiškimo dėl jo motinos brolio J. N. palikimo priėmimo motinos V. E. M. vardu ar atsisakymo jį priimti nepateikė. 2012 m. gegužės 6 d. šalys pasirašė laisvos formos susitarimą (lentelės forma), kuriuo susitarė pasidalinti lentelėje nurodytomis dalimis turtą (pinigines lėšas banke, mišką ir žemę). Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2012 11 19 raštu Nr. 14 informavo ieškovą apie tai, kad jeigu iki 2012 m. gruodžio 5 d. jis nepateiks sprendimo apie mirusiojo palikimo priėmimą arba jo atsisakymą, tada paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas įpėdinei, priėmusiai palikimą. Atsakovei 2013 01 04 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 35 į mirusiojo J. N. palikimą. Atsakovė paveldėtą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, 2, 0421 ha miško ir 4, 46 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 2013 06 25 dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui R. S.. Ieškovas pateikė ieškinį, nurodydamas, kad atsakovei atsisakius perleisti ieškovui preliminariajame susitarime pasidalintą turtą, ieškovas neteko galimybės savo neveiksnios motinos vardu priimti jai priklausančią J. N. palikimo dalį. Dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas patyrė 15173,50 Eur žalą, kurią ieškinyje jis įvertino turto, kuris jam turėjo atitekti pagal preliminariosios sutarties sąlygas, vertės pinigine išraiška: 1/2 dalis piniginių lėšų - 6942,73 Eur, miško ūkio paskirties žemės sklypo vertė - 6000 Eur, 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė - 2230,77 Eur, iš viso - 15173,50 Eur nuostolių, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, jo neįrodžius.

Dėl šalių sudaryto susitarimo aiškinimo

Civilinės prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Tam, kad asmuo būtų teismo įpareigotas vykdyti prievolę kito asmens naudai, turi būti konstatuotas atitinkamas faktinis ir teisinis pagrindas. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas taip pat apima ir asmens teisę laisvai spręsti sudaryti sutartį ar ne; niekas negali būti verčiamas sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2dalis). Asmens pažadas negali būti prilyginamas savanoriškam įsipareigojimui sudaryti sutartį sutarties laisvės principo išimties prasme, jeigu tokios teisinės reikšmės jam nesuteikta įstatymu.

Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. visų pirma būtina nustatyti, kokie materialiniai įstatymai reglamentuoja šalių tarpusavio santykius. Sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino. Tuo atveju, kai faktinis sutarties turinys - šalių tarpusavio įsipareigojimai - atitinka įstatyme apibrėžtą tam tikros sutarties turinį, sprendžiant ginčą turi būti taikomi materialiniai įstatymai reglamentuojantys tuos sutartinius santykius. Nuosavybės teisės perleidimas gali įvykti įvairių sutarčių pagrindu (pvz. pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo, kt.), jis gali būti tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis; sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų turinys skirtingose nuosavybės perleidimo sutartyse skirtingas. Be to, sprendžiant, ar šalys turi sutartinių prievolių viena kitai, būtina konstatuoti sutarties sudarymo faktą kaip tokį; šiuo aspektu sutartinių santykių kvalifikavimas svarbus tam, būtų nustatyta, ar sutartis realinė ar konsensualinė. Realinė nuosavybės perleidimo sutartis, pvz., dovanojimo, negali būti pripažinta sudaryta, jeigu nėra perduotas sutarties objektu esantis daiktas (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 nustatytas aplinkybes, į tikruosius šalių ketinimus sudarant 2012 m. gegužės 6 d. pabraižytą lentelę, nustatė, kad šalių susitarimas atitinka preliminarios sutarties būtinus požymius, ir kad šalys ketino ateityje sudaryti dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovė būtų padovanojusi preliminariu susitarimu pasidalintą turtą. Atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę turto perleidimo - dovanojimo sutartį, teismas taikė CK 6.465 straipsnio 2 dalies nuostatas. teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, įrodymų vertinimu bei padarytoms išvadoms.

Apeliantas teigia, kad tarp jo ir atsakovės pasirašyta 2012-05-06 lentelė vertintina, kaip susitarimas dėl J. N. palikimo pasidalijimo. Teigia, kad šalys susitarė, kad ieškovas savo motinos vardu dėl akių atsisakys (nepriims) jai priklausančios palikimo dalies ir visą J. N. palikimą priims tik atsakovė, kuri vėliau tiesiog perleis ieškovui jo motinai priklausančią ½ dalį palikimo ir šį savo įsipareigojimą jis įvykdė.

Pagal CK 5.70 str. 1 dalį įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru susitarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad susitarimo metu (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 5.70 str. 1 d., 1.93 str. 3 d. ir 4 d.) nekilnojamojo daikto padalijimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma ir šio reikalavimo pažeidimo padariniai - įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju 2012-05-06 lentelė yra paprastos rašytinės formos, apeliantas nereiškė reikalavimo pripažinti pasidalijimo sandorį galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d.), todėl toks susitarimas nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė ją sudariusios šalys.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014, nustatyta aplinkybė, kad ieškovas su kita įpėdine - ieškovo motinos seserimi - atsakove I. S. - 2012 m. gegužės 6 d. sudarė susitarimą dėl palikėjo turto pasidalijimo ir ši aplinkybė laikytina prejudicine aplinkybe, kurios įrodinėti šalims nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi būti vertinama atsietai, neatsižvelgiant į byloje esančių nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą. Kaip teigia pats apeliantas 2012-05-06 susitarimas – preliminarus. Susitarime (lentelėje) nėra išreikšta šalių valia priimti ar atsisakyti palikėjo J. N. turto paveldėjimo.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ( CK 5.50 straipsnio 1dalis). Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009; kt.)

Bylos duomenys patvirtina, kad mirusiojo J. N. įstatyminė įpėdinė buvo ieškovo motina, o ne ieškovas kaip jos globėjas, kuris globotinės vardu nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, jam nuo notarės 2012 m. lapkričio 19 d. pranešimo buvo žinoma, kad visos paveldėjimo procedūros atliktos ir atsakovei bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jeigu ieškovas kaip įstatyminės įpėdinės, globėjas neįgyvendins globotinės teisių į jai tenkančią palikimo dalį, tačiau šių teisių CK 5. 50 str. 2 d. numatytais būdais neįgyvendino. Pažymėtina ir tai, kad V. E. M. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas pagal 2014 02 06 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą priėmė motinos palikimą ir tik po to 2014 02 21 kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių į paveldėtą turtą priteisimo, tačiau ieškinys netenkintas (prijungtos civ. bylos Nr.2-219-780/2014 medžiaga).

Apelianto procesiniuose dokumentuose teigiama, kad ieškovas susitarė su atsakove, kad savo motinos vardu tik dėl akių atsisakys (nepriims) jai priklausančios palikimo dalies ir visą J. N. palikimą priims tik atsakovė, kuri vėliau tiesiog perleis ieškovui jo motinai priklausančią ½ dalį palikimo.

Tačiau skirtingai nei teigia ieškovas, civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 priimtame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime, peržiūrėtame apeliacine bei kasacine tvarka, konstatuota, kad norėdamas išvengti sudėtingų teisinių palikimo priėmimo savo motinos vardu procedūrų, jis sąmoningai ir laisva valia nusprendė nepriimti J. N. palikimo savo neveiksnios motinos vardu, nes nuosavybės teisę į palikėjo turto dalį savo globotinei jis nusprendė įgyti ne paveldėjimo teisės būdu, o kitu pagrindu – susitaręs, kad atsakovė I. S. ateityje perleis ieškovo motinai dalį palikimo, prieš tai jį priėmusi viena. Nei civilinėje byloje Nr. 2-219-780/2014 priimtame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime, nei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutartyse, nei Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2013 12 13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (prijungtos civ. bylos Nr.2-219-780/2014 1 tomas, b. l. 37-38) nekonstatuota, kad ieškovas buvo kaip nors įtakotas, suklaidintas atsakovės ir ne laisva valia atsisakė jo motinai priklausančios palikimo dalies, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai.

Iš Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2013 12 13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (prijungtos civ. bylos Nr.2-219-780/2014 1 tomas, b. l. 37-38) matyti, kad apklausiama liudytoja I. S. patvirtino, kad pareiškėjo prašoma iš geranoriškų paskatų pasirašė 2012 05 06 laisvos formos susitarimą dėl mirusio brolio turto pasidalijimo, tačiau vėliau, pabaigusi visas dokumentų tvarkymo procedūras, nusprendė šio susitarimo nesilaikyti, kad nesiūlė A. M. atsisakyti savo dalies į mirusiojo turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje nustatytų susitarimo sudarymo aplinkybių, jo turinio, šalių paaiškinimų, galima konstatuoti, jog atsakovė 2012 05 06 susitarimu pažadėjo ateityje perleisti (padovanoti) jame nurodytą turtą ieškovo motinai. Pažado padovanoti turtą nesilaikymo teisinės pasekmės reglamentuojamos CK 6.465 straipsnio 2 dalyje, pagal ją asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių. Todėl ieškovui neįrodžius, kad jis patyrė pasirengimo priimti dovaną išlaidų, kai atsakovė neįvykdė pažado dovanoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino.

Apelianto argumentai, kad 2012 05 06 susitarimu šalys pasidalino palikimą, kad atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį ieškovo atžvilgiu ne tik pasielgė itin nesąžiningai, bet ir iš to nepagrįstai gavo naudos, nes vietoj ½ J. N. palikimo dalies gavo visą palikimą, atsižvelgiant į šios nutarties 25, 27, 29, 30 punktuose išdėstytas aplinkybes, laikytini nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo daryti priešingas išvadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

Dėl ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodomos senaties termino atnaujinimo priežastys yra deklaratyvaus pobūdžio, nelaikytinos svarbiomis ir pakankamomis ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Apeliantas teigia, kad apie pažeistą teisę sužinojęs tik 2013 m. liepos 28 d., kuomet atsakovė nurodė, jog susitarimas negalioja ir jog turtą padovanojo sūnui ir tokiu būdu supratęs, jog ji šį turtą laiko savo asmenine nuosavybe, kad jis iki kol nekilo ginčas su atsakove, ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikrinti reigistrų duomenis ir/ar atsakovės teiginių tikrumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo apelianto nurodytos datos ar jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis)..

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovui aplinkybė apie atsakovės paveldimo turto apimtį bei palikimo priėmimą turėjo būti žinoma žymiai anksčiau, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas notarės 2012 m. lapkričio 19 d. raštu, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei, priėmusiai palikimą, jeigu ieškovas iki 2012 m. gruodžio 5 d. nepriims sprendimo paveldėjimo byloje, todėl turėjo suprasti, kad visos reikiamos procedūros, tam, kad užbaigti J. N. paveldėjimo bylą, išduodant įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimą, jau yra atliktos, todėl pats kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo domėtis 2012 m. gegužės 6 d. susitarimo įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas, būdamas teisininku, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, o jo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Dėl atmesto reikalavimo priteisti nuostolius

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi dovanojimo institutą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, sprendžiant nuostolių priteisimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija šiuo klausimu apelianto pozicijai nepritarė ir pasisakė šios nutarties 24-30 punktuose, todėl nekartoja.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 15 173,50 Eur nuostolių už preliminaraus susitarimo neįvykdymą, nustatęs, kad ieškovas neįrodė nei nuostolių padarymo fakto nei dydžio, susijusių su pasiruošimu priimti dovaną, su investavimu į pažadėtą padovanoti turtą, jo išlaikymu ar pagerinimu (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria šiai išvadai. Nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė (CK 6. 246-6.249 str.) Byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis turėjo su pažadėto padovanoti turto išlaikymo, jo pagerinimo išlaidų. Tai, kad ieškovas kaip nuostolius nurodė 15173,50 Eur negauto turto, kuris jam turėjo atitekti pagal preliminariosios sutarties sąlygas, vertės pinigine išraiška, nesudaro pagrindo pripažinti esant atsakovės veiksmus neteisėtais bei lėmusiais žalos atsiradimą (CK 6.246, 6. 247 str., 6.249 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl teismo šališkumo.

Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), tačiau apeliantas nušalinimo teise nesinaudojo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti atsakovei iš apelianto atsakovės turėtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017 m. sausio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 8 bei pinigų priėmimo kvitas Nr.888364.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 600 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 4,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei I. S..

Priteisti valstybei iš A. M. 4,64 Eur (keturis Eur ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis