Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Stanislovo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. Ž. atidėtas 3 (trims) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką D. Ž. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-07-21 9.10 val. iki 2016-07-22 12.07 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nustatyta pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. O., K. J., I. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su M. O., K. J. ir I. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. Ž. subūrus organizuotą grupę, parengus nusikalstamą veiką, organizavus ir koordinavus grupės narių veiklą bei jai vadovavus, t. y. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti degalinę, priklausančią UAB „E“, esančią (duomenys neskelbtini), parūpinus nusikaltimui daryti priemones ir įrankius (aprangą, purškiamus dažus, kaukes, lipnią juostą, mobiliuosius telefonus), nurodžius veiksmų planą kitiems organizuotos grupės nariams: K. J., I. S. ir M. O., kuri kitiems organizuotos grupės nariams suteikė duomenis apie degalinės darbuotojos darbo specifiką, apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemą, pinigų saugojimo vietą, po ko visi organizuotos grupės nariai vykdydami D. Ž. nurodymus 2016 m. liepos 3 d. apie 23.10 val., atvažiavo prie degalinės „E“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur M. O. kartu su D. Ž. pasiliko laukti automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, D. Ž. koordinuojant K. J. ir I. S. veiksmus pranešant apie gręsiančias kliūtis daryti nusikaltimą, K. J. ir I. S. nuėjo į „E“ degalinę, kur panaudodami fizinį smurtą darbuotojos Ž. L. atžvilgiu, pasireiškusi tuo, kad K. J. degalinės „E“ teritorijoje priėjęs prie nukentėjusiosios pargriovė ir tempė ją suėmęs už kaklo, I. S. suėmęs nukentėjusiąją už dešinės rankos, vėliau už kojų, kartu tempė į degalinės patalpas, kur K. J. laikė prispaudęs nukentėjusiąją prie žemės, abu lipnia juosta surišo jai rankas, tokiu būdu bendrais veiksmais mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajai kairio peties, abiejų dilbių, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos, dešinio kelio, kairės čiurnos, abiejų pėdų odos nubrozdinimus, abiejų žastų poodines, kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atimdami galimybę jai priešintis, I. S. turimais dažais apipurškus stebėjimo kamerą bei iš degalinėje esančio stalčiaus, kasos aparato ir nuo prekystalio pagrobus UAB „E“ priklausančių 1570,77 eurų, visi organizuotos grupės nariai iš nusikaltimo vietos pasišalino D. Ž. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje apiplėšė įsibrovus į patalpą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl apelianto nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį nėra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis prieštaringas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnis 1 dalis).

Šie kaltinamųjų parodymai patvirtina, kad visos jų padaryto nusikaltimo detalės buvo aptariamos jiems važiuojant iš Palangos į Vilnių, pastariesiems kartu diskutuojant, kaip bus daromas nusikaltimas, o ne vienam apeliantui skirstant vaidmenis, duodant kitiems bendrininkams tam tikrus nurodymus. Taip pat akivaizdu, kad esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti buvus aukštą pasirengimo lygį ir organizuotumą, išankstinį nuteistųjų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, pasiskirstymą vaidmenimis, vieningą tyčią ir užduočių atlikimą siekiant bendro tikslo. Be to, baudžiamojoje byloje nėra ir duomenų apie nuolatinius, pastovius nuteistųjų tarpusavio ryšius, taip pat, kad jie būtų suvokę, jog veikia organizuota grupe, ir laikę save tokios grupės nariais.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas organizuotos grupės požymį apeliantui inkriminavo nepagrįstai, nesant būtinų, organizuotai grupei būdingų, požymių ir kartu nepagrįstai D. Ž. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi, subūrusiu organizuotą grupę.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nors ir yra įrodytas tam tikras susitarimas, kas ką darys, tačiau apelianto padarytas plėšimas gali būti kvalifikuojamas tik kaip padarytas bendrininkų grupe, kai darant šį nusikaltimą, tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Nagrinėjamu atveju faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės objektyviai suponuoja, kad apelianto ir kitų nuteistųjų kaip nusikaltimo bendrininkų susitarimas pasireiškė veiksmų aptarimu važiuojant automobiliu, t.y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Kadangi tiek paties apelianto parodymais, tiek kitų nuteistųjų parodymais nustatyta, kad būtent apeliantas D. Ž. sugalvojo nusikaltimą, parūpino tam tikras priemones, bet pats tiesiogiai jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės realizavime nedalyvavo , tokie jo veiksmai vertinami kaip kurstytojo veiksmai ir atitinkamai perkvalifikuojami kaip padaryti paprasta bendrininkų grupe, t.y. iš 24 straipsnio 4 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies į 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Toks nuteistojo veiksmų perkvalifikavimas šiuo atveju yra tik jo nusikalstamų veiksmų apimties sumažinimas.

Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas apeliantas skundžiamu nuosprendžiu, pastarasis padarė kartu su M. O., K. J. ir I. S.. Visi nuteistieji buvo nuteisti kaip organizuotos grupės nariai, tačiau nenustačius būtinų, organizuotai grupei būdingų, požymių, ir kiti nuteistieji M. O., K. J. ir I. S. nepagrįstai buvo pripažinti organizuotos grupės nariais (padėjėja ir vykdytojais). Šiuo konkrečiu atveju kaltinimo apimtis turi būti mažinama visiems nuteistiesiems, jų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad:

D. Ž., M. O., K. J. ir I. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupe, D. Ž. sukursčius,t.y. jam pasiūlius K. J., I. S., M. O. apiplėšti degalinę, pasiskirsčius vaidmenimis, D. Ž. tam tikslui parūpinus nusikaltimui daryti priemones ir įrankius (aprangą, purškiamus dažus, kaukes, lipnią juostą, mobiliuosius telefonus), M. O. kitiems bendrininkams suteikus duomenis apie degalinės darbuotojos darbo specifiką , apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemą , pinigų saugojimo vietą , jie 2016 m. liepos 3 d. apie 23.10 val., atvažiavo prie degalinės „E“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur M. O. kartu su D. Ž. pasiliko laukti automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, K. J. ir I. S. nuėjo į „E“ degalinę, kur panaudodami fizinį smurtą darbuotojos Ž. L. atžvilgiu, pasireiškusį tuo, kad K. J. degalinės „E“ teritorijoje priėjęs prie nukentėjusiosios pargriovė ir tempė ją suėmęs už kaklo, I. S. suėmęs nukentėjusiąją už dešinės rankos, vėliau už kojų, kartu tempė į degalinės patalpas, kur K. J. laikė prispaudęs nukentėjusiąją prie žemės, abu lipnia juosta surišo jai rankas, tokiu būdu bendrais veiksmais mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasėkoje padarė nukentėjusiajai kairio peties, abiejų dilbių, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos, dešinio kelio, kairės čiurnos, abiejų pėdų odos nubrozdinimus, abiejų žastų poodines, kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir atimdami galimybę jai priešintis, I. S. turimais dažais apipurškus stebėjimo kamerą bei iš degalinėje esančio stalčiaus, kasos aparato ir nuo prekystalio pagrobus UAB „E“ priklausančių 1570,77 eurų, visi iš nusikaltimo vietos pasišalino D. Ž. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apiplėšė įsibrovus į patalpą.

Šiais veiksmais D. Ž., veikdamas kaip kurstytojas , padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje; M. O., veikdama kaip padėjėja , padarė nusikaltimą, numatytą bk 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje; K. J. ir I. S., būdami vykdytojais , padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Pažymėtina, kad kaltinimas apeliacinėje instancijoje gali būti keičiamas, kai to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, arba tai gali daryti bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Nagrinėjamu atveju, perkvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, BPK 256 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nepažeistos, kadangi tiek apelianto, tiek kitų nuteistųjų veika vertinama švelnesne, pagal tą pačią veikos dispoziciją, tik mažesne apimtimi, t.y. pašalinant kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę. todėl tą darant šiuo atveju netaikomos Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2d. taisyklės –nuteistieji neįspėti apie galimybę keisti kaltinimą. Be to iš bylos duomenų, iš pačių nuteistųjų gynybos pobūdžio akivaizdu, kad jie būtent tokius kaltinimus ir pripažino ir nuo tokių kaltinimų gynėsi, todėl jų gynybos teisės , perkvalifikuojant jų veiksmus, nebus pažeistos.

Kolegijai pripažinus, kad tiek apelianto D. Ž., tiek kitų nuteistųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, keistinas ir teismo sprendimas dėl bausmių paskyrimo.

Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą (padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas), į nuteistųjų vaidmenį nusikalstamoje veikoje, padarytą turtinę žalą, kurią jie atlygino, nukentėjusios atsiprašė ir ši pretenzijų nereiškė, į kiekvieno atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamųjų amžių ir asmenybę individualizuojančias aplinkybes: D. Ž. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), neteistas, mokosi, dirba, darbovietės UAB „E“ charakterizuojamas teigiamai, mokyklos – iš dalies teigiamai, nes be pateisinamų priežasčių praleidžia daug pamokų, mokosi patenkinamai, skirta drausminė nuobauda, baustas administracine tvarka, tame tarpe už transporto priemonių vairavimą neturint teisės, turi galiojančių nuobaudų, apiplėšė savo tėvui priklausančią degalinę, kas rodo jo ciniškumą, visuomenėje nustatytų normų nesilaikymą. M. O. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė (17 metų), neteista, mokosi, dirba, buvusios darbovietės UAB „E“, Lietuvos šaulių sąjungos ir Atviro jaunimo centro charakterizuojama teigiamai, mokosi patenkinamai, drausminių nuobaudų neturi, nėra bausta administracine tvarka. K. J. nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs 18 metų, neteistas, nedirba, mokosi, buvusios darbovietės UAB „E“ charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, įvairiuose konkursuose yra laimėjęs prizines vietas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. I. S. nusikaltimo padarymo metu buvo sulaukęs 21 metų, neteistas, nesimoko, oficialiai nedirba, buvusios darbovietės UAB „E“ charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems skiriama BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatomas mažesnis už minimalios ir maksimalios bausmės vidurkį (BK 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistieji savo kaltę pripažino, todėl jiems paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-21 9.10 val. iki 2016-07-22 12.07 val. (b.t. 3, b.l. 2, 23), K. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-19 12.00 val. iki 2016-07-20 16.32 val. (b.t. 3, b.l. 93, 116), I. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-20 09.50 val. iki 2016-07-21 13.02 val. (b.t. 3, b.l. 140,164), M. O. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikyta nebuvo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, nuteistųjų išbūtas laikinajame sulaikyme, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad š nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, taikant BK 75 ar 92 straipsnių nuostatos, yra pagrįsta, kolegija yra tos pačios nuomonės,, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnis, 92 straipsnis). Tą patvirtina aukščiau aptarti nuteistuosius charakterizuojantys duomenys. Atidedant nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą, jiems paliekamos nepakeistos apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonės (BK 75 straipsnis, 82 straipsnis).

Apeliantas D. Ž. skunde taip pat prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant jam švelnesnę bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas tenkinti prašymą paskirti švelnesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, neturi pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

Šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe (prisipažino, gailisi dėl nusikalstamo padarymo, savo elgesį vertina kritiškai, įsipareigojo daugiau nenusikalsti, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, dirba, mokosi, anksčiau neteistas, jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai) yra svarbios ir buvo įvertintos nustatant bausmės, numatytos padaryto nusikaltimo sankcijoje, rūšį ir dydį ir nėra išimtinės aplinkybės, kurios pagrįstų būtinumą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta aukščiau, D. Ž. už jo padarytą nusikaltimą skirtina bausmė mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui D. Ž. už jo padarytą nusikaltimą skiriama bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus motyvus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu , 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti.

D. Ž., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. Ž. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

Į bausmės laiką D. Ž. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-21 9.10 val. iki 2016-07-22 12.07 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

M. O., pripažintos kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. O. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

K. J., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. J. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Į bausmės laiką K. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-19 12.00 val. iki 2016-07-20 16.32 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

I. S., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį, veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. S. atidėti 1 metų laikotarpiui, paliekant nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Į bausmės laiką I. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-20 9.50 val. iki 2016-07-21 13.02 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.