- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- eII-505-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00478-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- K. P.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7611-2025 (ROIK: 25275869169) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 64-ANR_P-5206-2025 K. P. už tai, kad jis 2025 m. birželio 15 d. 14.33 val. Palangoje, regioninio kelio Palanga-Lazdininkai 2,000 kilometre, vairavo automobilį „Infinity“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,44 promilės girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7611-2025 K. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu K. P. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo pakeisti Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki mažiau nei 1 metų termino. Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, padaryto nusižengimo mastas (leistina riba peržengta nežymiai), pažeidimo padarymo aplinkybės (popietinis laikas, alkoholis vartotas išvakarėse), leidžia daryti išvadą, kad K. P. atžvilgiu teisinga ir proporcinga būtų taikyti ANK 34 straipsnio 4 dalies išimtį. K. P. nusižengimas padarytas sąžiningai klystant dėl savo būklės, o ne dėl piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles, kadangi alkoholis buvo vartotas išvakarėse (tai yra dieną prieš, su nakvyne apsistojus pas draugus Palangoje). K. P. 2025 m. birželio 15 d. iki pat 14.00 val. nesėdo prie vairo, taip apsidrausdamas, kad išvakarėse vartoto alkoholio pasekmės pasišalintų iš organizmo. K. P. tiesiog neapskaičiavo savo organizmo galimybių, nors suklydo nežymiai. Pažeidėjas visiškai nesijautė apsvaigęs ar negalintis vairuoti, nes nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau kaip 12 h. Iš esmės K. P. nuo leistino ribos skyrė 15-20 min. K. P. prašo teismo pakeisti administracinio poveikio priemonės taikymo formą ir terminą, tačiau pritaikant ANK 34 straipsnio 6 d., t. y. K. P. prašo teismo pakeisti į terminuotą spec. teisės atėmimą, netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bet tik su sąlyga, jeigu teismas bent kiek sutrumpintų minimalų 1 metų atėmimo terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje („teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“). Jeigu teismas visgi nematytų pagrindo trumpinti 1 metų termino, taikant ANK 34 straipsnio 6 d. nuostatas, pareiškėjas nesutinka, jog jam skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė būtų pakeista į 1 metų ar ilgesnį specialiosios teisės atėmimą. Dėl kitų K. P. padarytų administracinių nusižengimų pasakytina, kad 2025 m. liepos 3 d. nutarime klaidingai nurodyta, esą pareiškėjas per 2024 metus padarė 21 administracinį nusižengimą. Iš tiesų, 2024 metais pareiškėjui buvo susumuoti visi jo anksčiau padaryti nusižengimai (apie juos jis nebūdavo informuojamas) per ilgesnį laikotarpį, todėl statistikoje klaidingai sudaromas įspūdis, jog visi pažeidimai padaryti per 1 metus. Per 2024 m. K. P. padarė 3 administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad faktiškai visi pažeidimai yra dėl nežymiai (10-20 km/h) viršyto greičio mieste arba neženkliai viršyto greičio užmiestyje (ANK 416 straipsnio 2 ir 3 d.), kas negali būti vertinama kaip piktybinis KET nesilaikymas. Tuo labiau, kaip minėta, K. P. pažeidimo protokolai nepasiekdavo (ar nebuvo siunčiami) ir jis ilgą laiką nežinojo, jog pažeidžia KET reikalavimus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, jog su K. P. atstovo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, jog atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. P. 2024 metais apmokėjo visas jam paskirtas baudas, todėl aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokolai nebuvo jam siunčiami, laikytina gynybine pozicija. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog kai kurie nusižengimai padaryti anksčiau nei 2024 metais, tačiau juos apmokėjus 2024 metais jie buvo galiojantys jam inkriminuoto administracinio nusižengimo metu. Be to, teismų praktikoje greičio viršijimas traktuojamas, kaip šiurkštus ir grėsmę eismo saugumui keliantis nusižengimas, todėl ankstesni asmens nusižengimai vertintini, kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Neabejotinai nustatyta, kad K. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalimas K. P. poreikių tenkinimas, nes šias aplinkybes K. P. žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir K. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai atsakingas už save jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei tai, kad K. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo ir skyrė jam minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemones.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Atkreiptinas dėmesys, jog lengvinančia aplinkybe nelaikytina, tai, jog K. P. niekam savo veiksmais žalos nepadarė, kadangi atsakomybė už tai, jei asmenys būdami neblaivūs padaro žalą kitiems asmenims ar turtui numatyti kituose ANK straipsniuose.
Teismo posėdžio metu K. P. palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir paskirti tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams. Parodė, kad jis labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Baudą jau sumokėjo. Po administracinio poveikio priemonių paskyrimo ir pasitaręs su advokatu mano, kad būtų teisingiau jam paskirti ilgesnį tarpą nevairuoti, bet be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pradžioje, kai Institucijos pareigūnai nagrinėjo jo bylą, jis sutiko su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Negali atsakyti, kas jam yra sunkiau, ar 12 mėnesių teisės vairuoti atėmimas be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ar 6 mėnesiai teisės vairuoti atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Jam abi administracinio poveikio priemonės yra labai sunkios. Jis iš vakaro atvažiavo pas krikštasūnį į Kunigiškius pasveikinti jo su gimtadieniu. Kitą dieną vaikščiojo po pajūrį ir po pietų važiavo namo. Daug metų vairuoja ir tikrai jautėsi gerai, be to, jo žmona važiavo kartu, tai būtų jai davęs vairuoti.
Teismo posėdžio metu K. P. atstovas nurodė, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį alternatyvą, teisių atėmimas ir plius antiblokas, prašo pakeisti į teisių atėmimą, bet tik su sąlygą, jei galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį be antibloko. Policijoje jie pateikė paaiškinimus, kad sutinka su antibloku. Jie prašė ir policijos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau jie to nedaro. Pareigūnai paskyrė minimalią nuobaudą, bet sankcijos ribose. Jie prašo taikyti 34 straipsnio 6 dalį ir išeiti už sankcijos ribų, paskiriant teisių atėmimą iki 9 mėnesių. Jie savo skundo 11 punkte nurodė Klaipėdos apygardos teismo praktiką, kai yra nežymiai viršijamas promilių kiekis ir buvo taikomas trumpesnis teisių atėmimo terminas. Mano, kad reikia skirti vairavimą išgėrus iš kart po šventimo ir kai tai yra padaroma kitą dieną po pietų. Vairuojant K. P. nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta kažkokia žala. Turi būti pusiausvyra tarp padaryto pažeidimo ir paskirtos nuobaudos. Jiems tinka tik teisių atėmimas, bet mažesnis nei 12 mėnesių, taip pat tinka 4 mėnesių teisių atėmimas ir antiblokas 8 mėnesiams, gali būti ir 3 mėnesių teisių atėmimas ir antiblokas 6 mėnesiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kadangi K. P. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
K. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, kad kitą dieną turi važiuoti į namus, esančius Klaipėdoje, iš vakaro vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,44 promilių girtumas, automobilį vairavo sekmadienį, eismo požiūriu itin judrioje vietoje (kelyje Palanga-Lazdininkai), tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, K. P. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas 21 kartą už greičio viršijimus nuo 11 km/val. iki 21 km/val., taip pat už transporto priemonės vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir nors paskirtas baudas K. P. moka, tačiau akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, kurioje, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (panašaus pobūdžio kaip ir K. P. padaryti nusižengimai), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir kitose bylose: - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai; - Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-417/2025, kurioje įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (už greičio viršijimą, du kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros bei už automobilio palikimą ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio), teismas padarė išvadą, kad nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime; - Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-149-557/2025, kurioje įvertinęs aštuonis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus, teismas padarė išvadą, kad tai jo necharakterizuoja kaip atsakingo ir drausmingo vairuotojo. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad K. P. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, K. P. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7611-2025 K. P. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7611-2025 nepakeistą ir K. P. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.