Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. A. 2022 m. vasario 17 d. apie 15.33 val. Kaune, Veiverių gatvėje, ties 32-uoju numeriu pažymėtu pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB0247 pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,60 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji E. A. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. vasario mėnesį, būdama Veiverių žirgyne, esančiame Veiverių miestelyje, nukrito nuo žirgo ir užsigavo koją. Ten dažnai būdavo paliktas automobilis „Ford Focus“, jis jai nepriklauso, o priklauso kažkokiai bendrovei. Kad jai leistų važiuoti su automobiliu ji neprašė, neklausė ar išgėrus gali važiuoti su ta mašina, nes ji ketino išsimokėtinai įsigyti minėtą automobilį, buvo sudaryta nuomos sutartis. Nukritus nuo žirgo, sugalvojo važiuoti automobiliu namo į V. Krėvės pr., Kaune. Sėdo į automobilį ir važiavo į V. Krėvės pr., Kaune, tačiau navigacija vedė nežinomu keliu, todėl supratusi, kad važiuoja ne ta kryptimi, blogai pasijutusi ji sustojo. Ji iš vakaro baliavojo, gėrė alkoholinius gėrimus. Sėdėdama automobilyje dar išgėrė skardinę alaus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Prisimena, kad pūtė į alkotesterį ir pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, o antru tikrinimu buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas. Nors keista, kad tiek pripūtė, bet su tokiu nustatytu neblaivumu sutinka, žinojo, kad galėjo per valandą važiuoti duoti kraują, bet nevažiavo, nes norėjo namo.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir kaltinamajai, neturinčiai gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė ir pati kaltinamoji, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti (duomenys neskelbtini) ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1 Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 17 d. apie 15:30 val., važiuojant automobiliu link Vilijampolės tilto, t. y. Jurbarko gatve, pastebėjo keistai manevruojančią transporto priemonę „FORD“. Įtarimą sukėlė tai, kad transporto priemonė judėjo tiltu labai lėtai, maždaug apie 15km/h. Įvažiavus į Pilies žiedą, minėta transporto pradėjo mėtytis per juostas tai pirma juosta važiavo, tai antra. Privažiavus pro Pilies žiedą, sustojo prie raudonos spalvos šviesoforo, jis sustojo šalia „FORD“ markės automobilio, papypsino garsiniu signalu, siekdamas atkreipti vairuotojos dėmesį, norėjo paklausti, ar jai viskas gerai, tačiau moteris, kuri sėdėjo už vairo, rūkė cigaretę, žiūrėjo į priekį ir į jį nereagavo. Po to, kai moteris nereagavo, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir informavo apie galimai neblaivią vairuotoją. Bendraudamas su pareigūnais, toliau važiavo iš paskos „FORD“ automobiliui, kuris judėjo Birštono gatve link Karaliaus Mindaugo prospekto. Važiuodama toliau moteris mėtėsi per gatvę, pravažiavusi Vytauto Didžiojo tiltą, transporto priemonė įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, sustojo netoli atitvarų. Jis taip pat sustojo už minėtos mašinos, tačiau vairuotoja staigiai pradėjo važiuoti atgal, todėl ir jam reikėjo greitai traukti transporto priemonę. Išlipęs iš mašinos, priėjo prie vairuotojos, paklausė, ar turi su sveikata problemų. Ji teigė, kad nukrito nuo arklio, todėl jis pasiūlė iškviesti medikus, tačiau ji neigė, kad nori medikų, prašė nieko nekviesti. Kadangi suabejojo vairuotojos blaivumu, automobilį užgesino mygtuku (b. l. 27-28);

3.2 Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 17 d. patruliuojant radijo šaukiniu „1115” nustatytame maršrute kartu su tyrėja M. J. apie 15.35 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad vyras važiuoja iš paskos automobiliui „Ford“, valstybinių numeriu (duomenys neskelbtini) , kurio vairuotoja galimai neblaivi, vinguriuoja po kelią, važiuoja link Garliavos tilto. Netrukus nuvyko minėta kryptimi ir pervažiavus tiltą, apie 15.40 val. prie Veiverių g. 32 pastato, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį automobilį „Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo vietoje, prie vairo sėdėjo E. A.. Automobilyje ji buvo viena, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar ji vartojo alkoholinių gėrimų, atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 10 val. ir daugiau jokio alkoholio negėrė. Todėl patikrinus jos neblaivumą alkotesteriu pirmu patikrinimu nustatyta 2.67 promilių girtumas, antruoju – 2.60 promilių girtumas. Jiems atvykus, mergina alkoholio nevartojo. Ji paaiškino, kad su automobiliu Ford focus atvažiavo nuo Veiverių miestelio ir važiuodama Garliavos link sustojo automobilių aikštelėje pastovėti, kadangi skauda koją, nes jodinėdama nukrito nuo arklio. Iškvietė med.pagalbą, kurios medikai apžiūrėjo E. A., bet į ligoninę nevežė, kadangi nebuvo sužalojimų ir pati E. A. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvo M. P., kuris paaiškino, kad važiavo paskui automobilį „Ford Focus“ ir įtaręs, kad vairuotoja gali būti neblaivi, sekė jį ir taip atvažiavo iki Veiverių g. 32, Kaune. (b. l. 34-35);

3.3 2022 m. vasario 17 d. Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė „FORD FOCUS“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, keturių durų, universalas. Automobilio saloje rastos penkios žalios ir baltos spalvos, tuščios alaus 0.5 l. talpos skardinės „calsberg“, taip pat tuščia žaliai baltos spalvos stiklinės 0,33 l. talpos „calsberg“ butelis. Transporto priemonės bagažinėje rastos žaliai baltos spalvos 0,5 l. tūrio alaus skardinės „calsberg“. Daugiau jokių reikšmingų tyrimui daiktų nerasta. Iš įvykio vietos paimtas vairuotojo pažymėjimas priklausantis E. A., numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentas, numeris I 390100. Transporto priemonė „FORD FOCUS“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu pristatyta adresu Technikumo g. 18 A, Kaunas į UAB „Augenas“ (b.l. 8-10,12-17);

3.4 tarnybiniame pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota, kad 2022 m. vasario 17 d. apie 15 val. 40 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Veiverių g. 32, Kaunas, policijos pareigūnai rado stovintį automobilį „Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame vairuotojo pusėje, prie vairo sėdėjo E. A., nuo kurios burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl ji patikrinta alkotesteriu Alcotest Drager 7510 nr. ARKB-0247 patikros sertifikato nr. 1541297. Pirmu patikrinimu nustatytas 2.67 promilių girtumas. E. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-05641-22 pagal BK 281str. 1 d.. Kadangi, atvykus į įvykio vietą, mergina sėdėjo automobilyje, o mes vairavimo fakto nematėme, buvo apklaustas pranešėjas M. P. kaip liudytojas, kuris paskui važiavo ir matė visą įvykį ( b.l. 21);

3.5 Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 17 d. patikrinus E. A. girtumą alkotesteriu Alcotest Drager 7510 nr. ARKB-0247 patikros sertifikato nr. 1541297, 15.58 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2.67 promilių girtumas, 16.15 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,60 promilių girtumas ( b.l. 37,38).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje pačios kaltinamosios E. A. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų bendrą visumą tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad veika padaryta 2022 m. vasario 17 d. ir toks kaltinimo tikslinimas, teismo nuomone, kaltinamosios teisių nepažeidžia, kadangi esminiai skirtingomis nekeičiamos esamos nustatytos faktinės aplinkybės, tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas E. A. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. E. A. 2022 m. vasario 17 d. apie 15.33 val. Kaune, Veiverių gatvėje, ties 32-uoju numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. E. A. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamosios veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jos veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamosios E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajai E. A. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista (b. l. 123-124), anksčiau daug kartų bausta administracine tvarka, taip pat ir už automobilio vairavimą būnant neblaiviai, dauguma baudų sumokėta (b. l. 126-133), nedirbanti (el. b. l. 147-148), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruota, nesigydė, gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Specialisto išvada: skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 142, 153), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus ir Kauno filialus nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 145, 148).

8. Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamoji ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, nusižengimo padarymo data 2021 m. birželio 5 d. Šios aplinkybės kelia abejonių pakankama kaltinamosios savikontrole pavartojus psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, įvertinus tai, jog duomenų, kad nuo 2021 m. birželio 5 d. iki šiol kaltinamoji būtų pakartotinai patraukta baudžiamojon atsakomybėn ar administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pakankamai ilgą laikotarpį po šių nusižengimų padarymo, jos itin neigiamai kaltinamosios necharakterizuoja ir nesudaro pagrindo manyti, jog ji linkusi sistemingai pažeisti visuomenėje nustatytas normas ir elgesio reikalavimus.

9. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.), kartu turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014).

10. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę švelninanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąją, matyti, kad ji yra nedirbanti, tačiau duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kaltinamajai nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą, juolab, kaip nurodė kaltinamoji teismo posėdžio metu ji užsiima žirgais, kuria verslą. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, anksčiau bausta ne kartą administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, itin neigiamai ją charakterizuojančių duomenų iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvimą, atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamoji nėra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant, įvertinus ir kaltinamajai skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

12. Kadangi kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins ją laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

13. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

14. E. A., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo (2,60 promilių) laipsnis. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamosios galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista, tačiau administracine tvarka bausta ne kartą, tame tarpe ne kartą ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir už vairavimą neblaiviai, dėl kaltinamosios padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus tai, kad asmuo nedirba, tad teisė vairuoti tiesiogiai nėra būtina darbui. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas sunkaus neblaivumo būsenos asmens, kai kraujyje nustatyta 2,60 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji ne kartą pažeidė Kelių eismo taisykles, yra bausta ir už vairavimą esant neblaiviai, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamosios galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo ne sau nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o nuomos pagrindu naudotą automobilį, kurio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas MB „(duomenys neskelbtini)“. Nors minėtas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamoji objektyviai nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Akivaizdu, kad minėto automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas MB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo apie ketinamą daryti nusikalstamą veiką, nes kaltinamoji minėtą automobilį naudojo nuomos pagrindu (b. l. 59, 60). Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Ford Focus“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 8 590 eurų (b. l. 52). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji išlaikytinių neturi, nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turėjo diagnozuotą depresijos sutrikimą, pasak kaltinamosios ir šiuo metu lankosi pas psichologus, todėl laikytina, kad kaltinamosios yra sunki psichologinė ir materialinė padėtis. Šios kaltinamosios padėtį apibūdinančios aplinkybės bei nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajai būtų per sunki finansinė ir psichologinė našta, suvaržytų jos teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 Eur.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

18. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 85-94).

19. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. E. A. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“. Automobilis „Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registracijos dokumentas, automobilio užvedimo raktelis, grąžinti pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą J. A. saugojimui, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus minėti daiktai grąžintini - paliktini jų savininko nuosavybėje, valdytojo valdyme pagal nuomos sutartį (b. l. 58, 67).

20. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios E. A. turtui – piniginėms lėšoms AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Payments“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Payments“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti 2022 m. kovo 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimais, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, apie tai nedelsiant informuotinas turto arešto aktų registro tvarkytojas (BPK 151 straipsnio 8 dalis, b. l. 106-120).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL dydžio baudą (2550 Eur), ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. skirti galutinę bausmę 34 MGL dydžio baudą (1700 Eur), ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 21 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės „ford focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Ford Focus“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , užvedimo raktelį, grąžintus saugojimui pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą J. A. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (palikti savininko nuosavybėje) savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas MB „(duomenys neskelbtini)“.

E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamosios E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Payments“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Payments“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo kopiją kartu su E. A. vairuotojo pažymėjimu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. A., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 5000 eurų (penki tūkstančiai eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.