Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EB Teisė ir konsultacijos“ atstovui direktoriui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EB Teisė ir konsultacijos“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EB Teisė ir konsultacijos“ pateikė ieškinį (CBP-2363), pareikštą atsakovei R. Š., prašydamas priteisti iš atsakovės 83,84 Eur skolą, 20,96 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

13. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

14. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

15. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ekskomisarų biuras“ ir atsakovė R. Š. sudarė saugos paslaugos sutartį Nr. 1154207, pagal kurios 3.1.1 punktą pradinis kreditorius įsipareigojo teikti paslaugas – stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (pranešimus) „Biuro“ centriniame stebėjimo pulte ir sutartyje nustatytomis sąlygomis reaguoti į objekto gautus signalizacijos sistemos suveikimo signalus, o atsakovė pagal sutarties 3.2.12 punktą įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su „Biuru“ bei vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus.

17. Pradinis kreditorius už atsakovei suteiktas paslaugas išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 31 d. Nr. EBV676977 13,03 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. EBV685369 13,03 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. EBV693632 13,03 Eur sumai, 2017 m. sausio 31 d. Nr. EBV702900 13,03 Eur sumai, 2017 m. vasario 28 d. Nr. EBV711195 13,03 Eur sumai, 2017 m. kovo 31 d. Nr. EBV719663 13,03 Eur sumai ir 2017 m. balandžio 28 d. Nr. EBV725784 5,66 Eur sumai. Iš viso – 83,84 Eur sumai.

18. 2023 m. spalio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP231016-1 ir jos priedu Nr. 1 pradinis kreditorius UAB „Ekskomisarų biuras“ perleido reikalavimo teisę ieškovui į atsakovės 83,84 Eur skolą bei palūkanas. Atsakovei buvo išsiųstas 2023 m. spalio 6 d. pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo naujajam kreditoriui, kuriuo buvo pranešama apie tai, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės 83,84 Eur dydžio skolą ieškovui.

19. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 14889 per akcinę bendrovę „Swedbank“ sumokėjo pradiniam kreditoriui 122,66 Eur sumą. Ieškovas pateikė į bylą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV742276, kurioje nurodyta, kad atsakovės skola iki 2017 m. gegužės 31 d. yra 83,84 Eur. Pradinio kreditoriaus UAB „Ekskomisarų biuras“ suvestinėje už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad debeto galutinis likutis 83,84 Eur. Pradinis kreditorius UAB „Ekskomisarų biuras“ 2017 m. balandžio 3 d. pranešimu Nr. SD-572 „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ informavo atsakovę, kad 2017 m. kovo 31 d. jos skola už suteiktas paslaugas yra 65,16 Eur, 2018 m. kovo 15 d. pranešimu Nr. SD-296 „Dėl atsiskaitymo“ informavo atsakovę, kad 2018 m. kovo 15 d. jos skola už suteiktas paslaugas yra 83,84 Eur ir 2019 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. SD-120 „Dėl skolos priteisimo“ informavo atsakovę, kad 2019 m. sausio 31 d. jos skola už suteiktas paslaugas yra 83,84 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų sumokėjusi 83,84 Eur skolą ieškovui ar pradiniam kreditoriui. Atsakovė nesutinka sumokėti ieškovui skolą, kadangi, jos teigimu, už suteiktas paslaugas ji pilnai atsiskaitė 2017 m. liepos 1 d. sumokėdama 122,66 Eur sumą.

Dėl ginčo esmės

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, atlikdama bankinį pavedimą 122,66 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad „Pagal sutarti Nr. 1154207, (duomenys neskelbtini)“. Taigi, atsakovė pareiškė, kad pagal nurodytą sutartį sumoka pradiniam kreditoriui konkrečią sumą – 122,66 Eur ir išreiškė valią apmokėti pradinio kreditoriaus 2027 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV742276, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2017 m. birželio 15 d., nes būtent joje buvo nurodyta 122,66 Eur suma. Kadangi atsakovė išreiškė valią apmokėti būtent šią PVM sąskaitą faktūrą, o ne anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tai pradinis kreditorius neturėjo teisinio pagrindo šios sumos užskaityti kaip skolos grąžinimą pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kad 2017 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu buvo apmokėta 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EBV742276, o ne anksčiau pradinio kreditoriaus išrašytos PVM sąskaitos faktūros, buvo galima aiškiai suprasti ir pagal tai, kad 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EBV742276 buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovės skola iki 2017 m. gegužės 31 d. sudaro 83,84 Eur ir buvo paprašyta apmokėti nurodytą skolą ir sąskaitą. Taigi, pačioje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, kad atsakovės skola iki 2017 m. gegužės 31 d. sudaro tik 83,84 Eur. Tuo tarpu atsakovė sumokėjo konkrečiai 122,66 Eur sumą, t. y. išreiškė valią apmokėti pradinio kreditoriaus 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EBV742276, kurios mokėjimo terminas taip pat buvo suėjęs, nurodytą 122,66 Eur sumą, todėl pradinis kreditorius pagrįstai užskaitė mokėjimą kaip skolos pagal 2027 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV742276 grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, kad pradinis kreditorius pažeidė įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, tvarką atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

25. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

26. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

27. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

28. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.

29. Pagal 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

30. 2023 m. spalio 16 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ekskomisarų biuras“ ir ieškovo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP231016-1, kuria perleistos reikalavimo teisės į atsakovės skolą ir netesybas.

31. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota rašytiniu 2023 m. spalio 16 d. pranešimu. Nors byloje nėra įrodymų, kad šis pranešimas įteiktas atsakovei, visgi, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

32. Byloje jau nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės 2012 m. spalio 19 d. buvo sudaryta saugos paslaugos sutartis Nr. 1154207, pagal kurios 3.1.1 punktą pradinis kreditorius įsipareigojo teikti paslaugas – stebėti objekto signalizacijos sistemos signalus (pranešimus) „Biuro“ centriniame stebėjimo pulte ir sutartyje nustatytomis sąlygomis reaguoti į objekto gautus signalizacijos sistemos suveikimo signalus, o atsakovė pagal sutarties 3.2.12 punktą įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su „Biuru“ bei vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Pradinis kreditorius už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 31 d. Nr. EBV676977 13,03 Eur sumai, 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. EBV685369 13,03 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. EBV693632 13,03 Eur sumai, 2017 m. sausio 31 d. Nr. EBV702900 13,03 Eur sumai, 2017 m. vasario 28 d. Nr. EBV711195 13,03 Eur sumai, 2017 m. kovo 31 d. Nr. EBV719663 13,03 Eur sumai ir 2017 m. balandžio 28 d. Nr. EBV725784 5,66 Eur sumai, iš viso – 83,84 Eur sumai.

33. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo teikiamos saugos paslaugos, tuo tarpu atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai ir laiku neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji yra atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu būtent už minėtas pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ieškovas, atsakovei 2017 m. liepos 1 d. atlikus mokėjimą, tinkamai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas ir atsakovės mokėjimu sudengė jos skolą pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV742276, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2017 m. birželio 15 d. Teismas pažymi, kad 2017 m. gegužės 31 d. atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EBV742276 yra nurodytas atsakovės egzistuojantis įsiskolinimas 83,84 Eur sumai, tuo labiau, kad atsakovės atstovė per teismo posėdį nurodė, kad atsakovė tam tikrą laiką nemokėjo už paslaugas, bet paskui, gavusi paskutinę sąskaitą, ją apmokėjo, manė, kad visos skolos yra apmokėtos, nors minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo aiškiai nurodyta egzistuojanti atsakovės skola. Be to, pradinis kreditorius UAB „Ekskomisarų biuras“ 2017 m. balandžio 3 d. pranešimu Nr. SD-572 „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ informavo atsakovę, kad 2017 m. kovo 31 d. jos skola už suteiktas paslaugas yra 65,16 Eur, 2018 m. kovo 15 d. pranešimu Nr. SD-296 „Dėl atsiskaitymo“ informavo atsakovę, kad 2018 m. kovo 15 d. jos skola už suteiktas paslaugas yra 83,84 Eur ir 2019 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. SD-120 „Dėl skolos priteisimo“ informavo atsakovę, kad 2019 m. sausio 31 d. jos skola už suteiktas paslaugas yra 83,84 Eur. Taigi, atsakovė ne vieną kartą buvo informuota apie tai, kad už suteiktas paslaugas yra susidariusi skola, tačiau ji buvo pasyvi, savo pareigų pagal sutartį nevykdė ir skolos neapmokėjo. Teismas pažymi, kad CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kita vertus, nors skolininko kaltė preziumuojama, jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepaneigė jos kaip skolininkės kaltės prezumpcijos ir neįrodė kitos sandorio šalies kaltės. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš jos buvo išieškota dviguba suma, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti įrodymų ar savo skaičiavimų nepateikė. Kaip priedas prie sutarties tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl signalizacijos sistemos įrangos sumontavimo, pagal kurį atsakovei buvo perduotas nuomai VHF siųstuvas (Nr. 2865). Pradinis kreditorius išrašė atsakovei 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EBV742276 122,66 Eur sumai už įrangą, kadangi sustabdžius paslaugų teikimą atsakovė įrangos pradiniam kreditoriui negrąžino. Tai, kad 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EBV742276 buvo išrašyta už įrangą, o ne už paslaugas, galima spręsti iš joje nurodyto (prekės, paslaugos) pavadinimo – „N-VHF (duomenys neskelbtini) sut.1154207“, kadangi buvo nurodytas būtent siųstuvo pavadinimas VHF. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po paslaugų teikimo sustabdymo būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui siųstuvą, todėl pastarasis išrašė PVM sąskaitą faktūrą už negrąžintą siųstuvą. Pažymėtina, kad atsakovės atstovės teiginiai apie 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą yra prieštaringi, nes, vieną vertus, ji teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas pateikė atsakovei ginčo sąskaitos, tačiau, kita vertus, nurodė, kad atsakovė, gavusi būtent šią paskutinę sąskaitą, ją apmokėjo ir manė, jog visos skolos yra apmokėtos.

34. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovė skolos už suteiktas saugos paslaugas ginčo laikotarpiu neapmokėjo, todėl tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia jam iš atsakovės 83,84 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas saugos paslaugas.

Dėl materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo

36. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 20,96 Eur palūkanų, paskaičiuotų už pradelstą atsiskaityti laiką – už 5 metus (1825 dienas) nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo datos, taikant 5 procentų palūkanų dydį.

37. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

38. Byloje nustatyta, kad atsakovei kilo sutartinė civilinė atsakomybė. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku neapmokėjo jai pradinio kreditoriaus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, už maksimalų 5 metų laikotarpį, kadangi šiuo laikotarpiu šalis patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto atlygio už suteiktas paslaugas.

39. Taigi, nagrinėjamu atveju tenkintinas kaip pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,96 Eur dydžio kompensacines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė šių paskaičiuotų palūkanų dydžio nekvestionavo ir dėl jų nepagrįstumo nepasisakė.

40. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (104,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteisia jo patirtas 22 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)

Dėl pašto išlaidų priteisimo

44. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,34 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „EB Teisė ir konsultacijos“ iš atsakovės R. Š. 83,84 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 84 ct) skolos, 20,96 Eur (dvidešimt eurų 96 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (104,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. Š. 15,34 Eur (penkiolika eurų 34 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.