Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjų patikslintame skunde ir teismo posėdyje pateiktuose atstovo paaiškinimuose nurodoma, kad 2018-09-03 Pareiškėjos sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis, priedas Nr. 13), pagal kurią susitarė veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą viešosios įstaigos „plačiajuostis internetas“ (toliau – perkančioji organizacija) skelbtame konkurse Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas) (toliau – konkursas arba viešasis pirkimas). 2019-09-03 Pareiškėjos Perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą Viešajame pirkime (toliau – Pasiūlymas, priedas Nr. 14). Pasiūlymu Pareiškėjos pasiūlė šias paslaugas: žemės sklypo parinkimas, bokštų techninių projektų parengimas, derinimai, statybą leidžiančio dokumento išdavimas, orientacinis kiekis 60 vnt., vieneto kaina 25 000 EUR (be PVM), suma 1 500 000 EUR (be PVM) arba 1 815 000 EUR (su PVM); žemės, reikalingos bokštų statybai nuoma ne mažiau kaip 25 metams arba išpirkimas, orientacinis kiekis 60 vnt., vieneto kaina 4 500 EUR (be PVM), suma 270 000 EUR (be PVM) arba 326 700 EUR (su PVM); Bendra pasiūlymo kaina 2 141 700 EUR (su PVM). Laimėjusios Konkursą, Pareiškėjos su Perkančiąja organizacija pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18 (toliau – Paslaugų sutartis, priedas Nr. 15), pagal kurią įsipareigojo Perkančiajai organizacijai suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams) bokštų techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas (toliau – Paslaugos) Pasiūlyme nurodytomis sąlygomis (Paslaugų sutarties 3 punktas). Paslaugų sutarties vykdymo metu, pagal Perkančiosios organizacijos Pareiškėjoms pateiktą užduotį (užsakymą) (priedas Nr. 17) Pareiškėjos teikė Paslaugas, be kita ko, dėl šių inžinerinių tinklų ryšių bokštų (toliau kartu – Bokštai): Triškonių ryšių bokštas P2_106 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Bokštas P2_106, priedai Nr. 1-2); Voronių ryšių bokštas Q1_43 adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – Bokštas Q1_43, priedai Nr. 3-4); Rimšonių ryšių bokštas A_137 adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Bokštas A_137, priedai Nr. 5-6); Bardiškių ryšių bokštas P2_101 adresu (duomenys neskelbtini) ( toliau – Bokštas P2_101, priedai Nr. 7-8); 2019-12-17, 2020-08-04 ir 2020-08-05 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas) suderino (pritarė) visų Bokštų naujos statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis (toliau – Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys, priedai Nr. 1, 3, 5, 7). Pažymėtina, kad Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis Savivaldybės administracija suderino (joms pritarė) neteikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“4 13 priedo 12 punktu nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Taigi Savivaldybės administracija (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas), patvirtindama Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kartu nenurodydama papildomų reikalavimų, iš esmės patvirtino, kad Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu būdu, Pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pagal patvirtintas Bokštų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo parengti ir su visuomene suderinti Bokštų statybos projektų projektiniai pasiūlymai (toliau – Projektiniai pasiūlymai, priedai Nr. 2, 4, 6, 85). Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija viešo svarstymo metu, taip pat kaip suinteresuota visuomenė, turi teisę (o būdama viešojo administravimo subjektas – pareigą) teikti pasiūlymus, pastabas dėl Projektinių pasiūlymų (Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 62 punktas). Savivaldybės administracija jokių pastabų ar pasiūlymų dėl Projektinių pasiūlymų viešo svarstymo metu nepateikė. Projektiniai pasiūlymai, parengti pagal Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir suderinti su visuomene (įskaitant su Savivaldybės administracija) (priedai Nr. 2, 4, 6, 8), 2020-12-21 teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Savivaldybės administracijai tvirtintini (priedai Nr. 9-12). 2020-12-29 Savivaldybės administracija priėmė sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams (priedai Nr. 9-12). Savivaldybės administracijos sprendimai nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 Projektiniam pasiūlymams iš esmės grindžiami tuo, kad pagal teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, Bokštų statyba Savivaldybėje yra negalima, o konkrečiai - šiais argumentais: Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ypatingųjų inžinerinių statinių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, sąrašas pateiktas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse; Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatyme numatytais atvejais elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausančių bokštų ir stiebų, priskiriamų ypatingiems statiniams, išdėstymui rengiami Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialieji planai; Ypatingųjų inžinerinių statinių, aukštesnių kaip 30 m statyba galima, kai šių statinių statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose; Informuojame kad Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nėra numatytas ypatingų inžinerinių statinių (ryšių bokštų) išdėstymas ir nėra parengto Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiojo plano; Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi siūlome inicijuoti vietovės lygmens Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimą ir tuo tikslu kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybę dėl specialiojo plano rengimo ir (ar) finansavimo; kai bus parengtas ir patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas, prašome teikti prašymą pritarti inžinerinių tinklų ryšių bokšto projektiniams pasiūlymams. Taigi Savivaldybės administracija, suderindama (pritardama) Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims patvirtinusi, kad Bokštų statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus šiuo konkrečiu atveju yra galima, taip pat, viešo svarstymo metu neteikusi jokių pastabų ar pasiūlymų pagal patvirtintas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis parengtiems Projektiniams pasiūlymams, staiga, tik baigiamojoje Bokštų statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso stadijoje pakeitė poziciją ir nusprendė bei informavo, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus šiuo konkrečiu atveju Bokštų statyba negalima. Pažymėtina, kad nuo Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių patvirtinimo nebuvo pakeista nei teisinė bazė, nei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nei atsirado naujos aplinkybės, kurios galėjo įtakoti Savivaldybės administracijos sprendimą dėl Bokštų statybos galimumo. Kaip minėta dar Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo stadijoje vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 punktu, Savivaldybės administracija turėjo pareigą įvertinti Bokštų statybos galimumą, nurodyti visas projektavimo sąlygas, tačiau iš vėlesnių sprendimų akivaizdu, kad šios pareigos neįvykdė. 2020-10-06 Savivaldybės administracijos sprendimas nepritarti Bokšto P2_101 Projektiniams pasiūlymams grindžiamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruota nuomos sutartis (priedas Nr. 12). Tol, kol buvo vykdomos nuomos sutarties registravimo procedūros pagal Savivaldybės administracijos pateiktą pastabą, 2020-12-29 Savivaldybės administracija priėmė minėtus sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjos, įvertinusios Savivaldybės administracijos naujai išdėstytą principinę poziciją, kad Bokštų statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus šiuo konkrečiu atveju negalima, tai, kad Savivaldybės administracijos naujas reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą taikomas visos Savivaldybės teritorijos atžvilgiu, tolesnę Bokšto P2_101 Projektinių pasiūlymų tvirtinimo procedūrą sustabdė. Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės administracija derindama Projektinius pasiūlymus privalo iš karto nurodyti visus pateikto projekto trūkumus. Tai, kad Bokšto P2_101 Projektinių pasiūlymų tvirtinimo atveju Savivaldybės administracija iš karto nenurodė, kad statyba negalima, kaip kitų Bokštų Projektinių pasiūlymų, parengtų savo esme pagal analogiškas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, atveju, tik papildomai patvirtina Savivaldybės administracijos nenuoseklumą ir neteisėtą veikimą (neveikimą). Savivaldybės administracijos tik 2020-12-29 pareikštas naujas, Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo stadijoje neatskleistas ir nenurodytas, reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą, atsižvelgiant į Paslaugų sutarties ir Viešojo pirkimo sąlygas, negalės būti įvykdomas. Savivaldybės administracijos naujas reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą taikomas visos Savivaldybės teritorijos atžvilgiu, todėl alternatyvių vietų parinkimas šios Savivaldybės teritorijoje taip pat tapo neįmanomas. Pagal Paslaugų sutartį Perkančioji organizacija gali atsisakyti dalies Paslaugų, jei vykdant Paslaugų sutartį atsirado aplinkybių, kurių nebuvo iš anksto galima numatyti, be kita ko, valdžios institucijų veiksmai (Paslaugų sutarties 6.2.3, 6.2.3.3 punktai). Atsižvelgiant į aukščiau aptartus neteisėtus Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) veiksmus, Pareiškėjos, vadovaudamosi Paslaugų sutartimi buvo priverstos inicijuoti visų Bokštų vietų Savivaldybėje atšaukimą, kurį Perkančioji organizacija 2021-01-21 raštu Nr. R-87 patvirtino (priedas Nr. 17). Paaiškintina, kad Paslaugų sutartimi savo esme susitarta dėl projektavimo rangos, kurios tikslas - parenkant žemės sklypą, parengiant bokšto techninį projektą ir jį suderinant su atsakingomis institucijomis sukurti galutinį produktą – gauti Bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Savivaldybės administracijai patvirtinus Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, o vėliau ir viešo svarstymo stadijoje neteikus pastabų ar pasiūlymų dėl Projektinių pasiūlymų, Pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinti ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Dėl Savivaldybės administracijos nesavalaikių ir neteisėtų veiksmų (Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo stadijoje privalomai neatskleidus aplinkybių apie Bokštų statybos Savivaldybėje negalimumą ir tik baigiamojoje statybą leidžiančio dokumento išdavimo stadijoje nurodžius naujas sąlygas ir reikalavimus projektavimui) Atšaukus ginčo Bokštų vietas Savivaldybėje, baigiamojoje stadijoje buvusią Bokštų statybą leidžiančių dokumentų gavimo procedūrą Pareiškėjos buvo priverstos nutraukti. Paslaugų sutartyje numatyta, kad mokėjimai Paslaugų teikėjui (Pareiškėjoms) už paslaugas bus atliekami pilnai įvykdžius visą pateikto užsakymo apimtį (Paslaugų sutarties 6.5.3 punktas). Todėl Pareiškėjoms, dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, neturint galimybės Perkančiajai organizacijai pateikti galutinio projektavimo rezultato – Bokštų statybą leidžiančių dokumentų, Pareiškėjų paslaugų teikimo kaštai nebus atlyginti, t. y. Pareiškėjos neturės galimybės sukurtą produktą parduoti Perkančiajai organizacijai ir atgauti patirtus, Viešojo pirkimo dokumentuose ir Paslaugos sutartyje numatytus, Bokštų projektavimo kaštus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjos dėl neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų patyrė turtinę žalą (nuostolius), kurią privalo atlyginti Savivaldybė. Kaip matyti iš Pareiškėjų Pasiūlymo Viešajam pirkimui ir Paslaugų sutarties, žemės sklypo parinkimo, bokšto techninio projekto parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam Bokštui sudaro 25 000 EUR (be PVM). Bokštų projektavimo darbai iki jų nutraukimo dėl neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų buvo baigiamojoje stadijoje, visa esminė Bokštų projektinė dokumentacija buvo parengta, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo likusios tik kelios formalios suderinimo procedūros, kurioms pagal Savivaldybės administracijos oficialią poziciją viso projekto derinimo metu nebuvo teisinių kliūčių. Pažymėtina, kad teikiant Pasiūlymą Viešajam pirkimui kaina pasiūlyta (ir vėliau nustatyta Paslaugų sutartyje) įvertinus didelį darbų mastą (orientacinis projektų kiekis - 60 vnt.), todėl pagrįstai teigtina, kad tuo atveju, jei Bokštai (ar kiekvienas iš jų) būtų projektuojami atskirai, Bokštų projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo kaštai būtų gerokai didesni. Savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), kai galiojančiais administraciniais sprendimais patvirtinama teisė projektuoti ir statyti Bokštus konkrečiose teritorijose, nenustatant jokių reikalavimų ir (arba) išankstinių sąlygų teritorijų planavimo dokumentų parengimui, o vėliau ši teisė paneigiama, neva dėl tokių dokumentų nebuvimo (neparengimo), vienareikšmiai patvirtina Savivaldybės administracijos (atsakingų jos tarnautojų) neteisėtus veiksmus bei kitas privalomas civilinės taikymo sąlygas. Todėl Pareiškėjos turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikalauti ir priteisti iš Savivaldybės Pareiškėjų patirtos (žalos) nuostolių atlyginimą. Įvertinant Bokštų projektavimo kaštus, Pareiškėjos dėl neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų patyrė 100 000 EUR (4 x 25 000 EUR) žalą (nuostolius). Svarbu pažymėti, kad Bokštų statybos įgyvendinimas yra dalis projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ (toliau – Projektas), veiklų, finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.1.1-CPVA-V-521 priemonės „Naujos kartos prieigos plėtra“ konkrečiam uždaviniui 2.1.1 „Padidinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros prieinamumą ir naudojimą vietovėse, kuriose naujos kartos prieigos infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka“ įgyvendinti valstybės biudžete Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal programos „Informacinės visuomenės plėtra“ (programos kodas 02.001) priemonę „Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo 2014–2020 m. laikotarpio lėšos“ (programos priemonės kodas 02.001.01.02.02); finansavimo šaltiniai 1.3.2.7.1 („2014-2020 m. ES struktūrinė parama“) ir 1.2.2.7.1 („2014-2020 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos“) numatytų lėšų. Todėl dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų Aktų, veiksmų (neveikimo) gali būti ne tik prarasta dalis skirto finansavimo, tačiau ir dėl Projekto įgyvendinimo apimčių sumažėjimo gali grėsti ir viso Projektui skirto finansavimo netekimas. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrai Projektui skirto finansavimo suma siekia beveik 50 mln. eurų. Todėl akcentuotina, kad Savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai ne tik lemia žalos (nuostolių) atsiradimą Pareiškėjoms, tačiau daro žalą ir viešajam interesui bei teisės aktais saugomų teisinių santykių stabilumui. Pagrįstai manytina, kad Savivaldybės administracija tokio visuomenei svarbaus Projekto įgyvendinimo procese privalėjo veikti ypatingai atidžiai ir rūpestingai, nuo pat projektavimo pradžios atsakingai atlikti jai teisės aktų pavestas funkcijas, tačiau to nepadarė. Į šį aspektą, Pareiškėjų įsitikinimu, taip pat būtina atsižvelgti vertinant Savivaldybės administracijos Aktų, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibūdina kaip turtinę prievolę, „kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).“ CK 6.263 str., apibrėžiančiame deliktinę atsakomybę, nustatyta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitiems asmenims nebūtų sukelta žalos; žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK arba Konvencija) 1 protokolo 1 str. (Lietuvos ratifikuotas 1995-12-07) įtvirtina, kad „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš niekieno negali būti atimta nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.“ Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmenų apsaugą nuo vienašališko valstybės kišimosi į privačius nuosavybės santykius. Aiškindamas, kas EŽTK 1 protokolo 1 str. prasme yra laikytina nuosavybe, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad terminas „nuosavybė“ (angl. „possessions“) 1 protokolo 1 str. prasme turi autonominę reikšmę, kuri nėra apribota nuosavybės teise materialių daiktų atžvilgiu. Tam tikros kitos teisės ir interesai, pasižymintys ekonomine verte, taip pat yra laikomi, sudarantys turtą, taigi gali būti laikomi nuosavybės teisėmis (angl. „property rights“) ir todėl gali būti laikomi nuosavybės objektu („possessions“) šių normų tikslais. Nuosavybės koncepcijos autonomiškumas EŽTK atžvilgiu yra vienas pamatinių nuosavybės teisės gynimo elementų, užtikrinantis gynybą platesniam interesų ratui, lyginant su nacionalinės teisės kategorijomis bei vienodą šios kategorijos interpretavimą asmenų atžvilgiu, nepaisant to, kuri EŽTK ratifikavusi valstybė galimai atliko pažeidimą. Todėl pagrįsta teigti, kad EŽTK 1 protokolo 1 str. prasme nuosavybe yra laikytina tiek teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tiek ir prievolinės teisės ar bet kokios kitos teisės, apibrėžiančios turtinius interesus; ginama nuosavybe pripažįstamas kiekvienas komercinis ar ekonominę vertę turintis interesas. Tai ipso jure reiškia, kad nuosavybe EŽTK prasme laikytina ir asmens teisė į žalos atlyginimą, nes ji turi aiškiai apibrėžtą asmens, kuriam padaryta žala, turtinį interesą. Pateikti išaiškinimai yra tiesiogiai pripažįstami ir Lietuvos teisinėje sistemoje. Būtent todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 str., taip pat CK 4.39 str., 4.67 bei 4.93 str. įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir tik teisingai atlyginama. Aiškindamas šią teisę, Konstitucinis Teismas nurodė, kad „Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo nepagrįsto kėsinimosi į ją“. Atitinkamai, Lietuvos teisinėje sistemoje teisė į žalos atlyginimą suprantama ir ginama kaip asmens nuosavybės teisė; tuo tarpu nepagrįstas atsisakymas ginti teisę į žalos atlyginimą vertintinas ir kaip teisės į nuosavybę pažeidimas. Aukščiau aptartų nuostatų kontekste Pareiškėjos teikia šį skundą, kuriuo siekia žalos atlyginimo iš Savivaldybės, kurios, kaip valdžios institucijos (jos tarnautojų) aktų, veiksmų (neveikimo) visuma lėmė Pareiškėjų turtinius praradimus (nuostolius). Žemiau Pareiškėjos nurodo argumentus, pagrindžiančius Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) aktų, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, civilinės atsakomybės taikymo Savivaldybei sąlygas. Šiuo skundu reiškiamas reikalavimas savo prigimtimi bei pobūdžiu yra reikalavimas dėl valstybės valdžios institucijos (Savivaldybės) civilinės atsakomybės taikymo už Savivaldybės valdžios institucijų/tarnautojų neteisėtais aktais, veiksmais (neveikimu) padarytą žalą. Vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos teismų praktika, atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus valstybės civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Nors taikant bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas asmens kaltė taip pat yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, pažymėtina, kad valstybės civilinės atsakomybės atveju šios sąlygos įrodinėti nereikia. Pagal CK 6.271 str. 1 d., už valstybės institucijų, veikiančių viešojo administravimo srityje, padarytą žalą valstybei yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, reiškianti, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybė privalo atlyginti iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi tuo atveju, kai valstybės valdžios institucija (savivaldybė) neteisėtus veiksmus atliko kaip viešojo administravimo subjektas CK 6.271 str. 1 d. prasme, valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant to yra, ar ne valstybės valdžios institucijos (savivaldybės) ar jos tarnautojo kaltė. Todėl valstybės civilinei atsakomybei taikyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: (i) valdžios institucijos/pareigūno atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), (ii) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), (iii) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis. Vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d., valstybės (savivaldybės) atsakomybė gali kilti už valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atlikimą, „aktu“ laikant bet kokį valdžios institucijų ar jų darbuotojų veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenims (CK 6.271 str. 3 d.). Lietuvos teismų praktikoje aktas aiškinamas kaip „bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas arba neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams“. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjų teisės buvo pažeistos (i) neteisėtais atsakovės Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2019-12-17, 2020-08-04 ir 2020-08-05 projektinių pasiūlymų užduočių suderinimais (pritarimais) (Aktais) (priedai Nr. 1-8), kurie priimti nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų ir yra paneigti pačios Savivaldybės administracijos vėlesniais sprendimais, taip pat, (ii) bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad Aktais Pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti, tačiau baigiamojoje Bokštų projektavimo stadijoje minėtos teisinės prielaidos, nepasikeitus teisinei bazei ir kitoms aplinkybėms, buvo paneigtos. Pirma, 2019-12-17, 2020-08-04 ir 2020-08-05 Savivaldybės administracija suderino Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, t. y. atliko Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 14 punkte numatytus veiksmus (Aktus). Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis Savivaldybės administracija suderino (joms pritarė) neteikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų (priedai Nr. 1-8). Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 punktu nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Be to, pagal to paties Statybos techninio reglamento 13 priedo 14 punktą nustatyta, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.“ Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo nuostatos yra ne rekomendacinio, o privalomo pobūdžio (13 priedo 2 punktas). Taigi Savivaldybės administracija (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas), patvirtindama Bokštų statybos projektų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, kartu nenurodydama papildomų reikalavimų, patvirtino, kad Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu būdu, Pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimis buvo parengti Projektiniai pasiūlymai, jie suderinti su visuomene, įskaitant, su Savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo13 (toliau - VAĮ) 8 str. 1 d. įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nurodytos nuostatos ir teismų išaiškinimai patvirtina, kad kiekvienam Savivaldybės administracijos administraciniam sprendimui (nagrinėjamu atveju – Bokštų statybos projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese) taikomas teisėtumo reikalavimas, t. y. kiekvienas Savivaldybės administracijos administracinis aktas procese privalo neprieštarauti teisės aktų reikalavimams (įskaitant Savivaldybės bendrajam planui ir (ar) kitiems teritorijų planavimo dokumentams). Tai kartu suponuoja, kad Savivaldybės administracija, priimdama Aktus (pritardama Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims) privalėjo įvertinti pateiktų derinti dokumentų atitikimą teisės aktams, įskaitant ar Bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Kaip matyti iš toliau aptariamų Savivaldybės administracijos vėlesnių sprendimų, šios pareigos Savivaldybės administracija neįvykdė, tuo padarydama žalą Pareiškėjoms. 2020-12-29 Savivaldybės administracija priėmė sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams (priedai Nr. 9-12), kuriais priešingai – paneigta teisė statyti Bokštus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad nuo Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių patvirtinimo nebuvo pakeista nei teisinė bazė, nei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, nei atsirado naujos aplinkybės, kurios galėjo įtakoti Savivaldybės administracijos sprendimą dėl Bokštų statybos galimumo. Pareiškėjų įsitikinimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. 2020-12-29 Savivaldybės administracijos priimti sprendimai nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams ir jų motyvai, kad Bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybėje yra negalima, nors teisinė bazė nėra pasikeitusi, sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2019-12-17, 2020-08-04 ir 2020-08-05 Savivaldybės administracijos Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimai (pritarimai) (Aktai), kuriais patvirtinta, kad Bokštų statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal galiojančius teisės aktus Savivaldybėje yra galima, prieštarauja (prieštaravo ir jų priėmimo metu) galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (Savivaldybės bendrajam planui) ir galiojantiems teisės aktams, todėl priimti neteisėtai. Kartu aptartos aplinkybės patvirtina, kad Aktai buvo priimti akivaizdžiai net neįvertinus ar Bokštų statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas sudaro pagrindą Aktus panaikinti. Antra, teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą. Toks vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Antai, administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus Aktus, Pareiškėjų įsitikinimu, šiame skunde atskleisti Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) veiksmai (neveikimas) (jų visuma), kai galiojančiais administraciniais sprendimais patvirtinama teisė projektuoti ir statyti Bokštus konkrečiose teritorijose, nenustatant jokių reikalavimų ir (arba) išankstinių sąlygų teritorijų planavimo dokumentų parengimui, o vėliau ši teisė paneigiama, neva dėl tokių dokumentų nebuvimo (neparengimo), vienareikšmiai patvirtina Savivaldybės administracijos (atsakingų jos tarnautojų) neteisėtus veiksmus ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, lėmusį žalos (nuostolių) Pareiškėjoms atsiradimą. CK 6.263 str. 2 d. nurodoma, kad „žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“ CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip „asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.“ Taigi, vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d. ir atsižvelgiant į Lietuvos teisės moksle formuojamą poziciją, žala yra neteisėtus veiksmus patyrusio asmens turtinio ar kitokio intereso pažeidimas (turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis). CK 6.263 str. 2 d. nurodoma, kad „žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“ Pagal CK 6.271 str., Pareiškėjams valstybės valdymo institucijos – Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) neteisėtais veiksmais padarytą žalą turi atlyginti Savivaldybė. Pagal Pareiškėjų Pasiūlymo Viešajam pirkimui ir Paslaugų sutarties sąlygas, žemės sklypo parinkimo, bokšto techninių projektų parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam Bokštui sudaro 25 000 EUR (be PVM) (priedai 14, 15). Bokštų projektavimo darbai, juos nutraukus dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, buvo (yra) baigiamojoje stadijoje, visa esminė Bokštų projektinė dokumentacija buvo (yra) parengta, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo likusios tik kelios formalios suderinimo procedūros, kurioms pagal Savivaldybės administracijos oficialią poziciją viso projekto derinimo metu nebuvo teisinių kliūčių. Pažymėtina, kad teikiant Pasiūlymą Viešajam pirkimui kaina pasiūlyta įvertinus didelį numatytų darbų mastą (orientacinis projektų kiekis - 60 vnt.), todėl pagrįstai teigtina, kad tuo atveju, jei Bokštai (ar kiekvienas iš jų) būtų projektuojami atskirai, Bokštų projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo kaštai būtų gerokai didesni. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjos turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikalauti ir prašo priteisti iš Savivaldybės Pareiškėjų patirtos (žalos) nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) neteisėtais Aktais, veiksmais (neveikimu) (jų visuma) Pareiškėjoms padaryta 100 000 EUR dydžio žala (nuostoliai). Žala (nuostoliai) apskaičiuoti įvertinus Bokštų (4 vnt.) projektavimo kaštus (4 x 25 000 EUR). Todėl, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. Savivaldybė turi pareigą atlyginti Pareiškėjoms 100 000 EUR dydžio žalą (nuostolius). Pagal Pareiškėjų Pasiūlymo Viešajam pirkimui ir Paslaugų sutarties sąlygas žemės, reikalingos bokštų statybai nuomos ne mažiau kaip 25 metams arba išpirkimo kaštai vienam Bokštui papildomai sudaro 4 500 EUR (be PVM). Pareiškėjos paaiškina, kad dėl Bokštų projektavimo metu jau sumokėtų avansų už žemės sklypus grąžinimo yra vedamos derybos su žemės sklypų savininkais, tikslus žalos (nuostolių) mastas šiuo metu nėra aiškus, todėl šioje bylos stadijoje reikalavimas dėl šių nuostolių atlyginimo nėra reiškiamas. Vis dėlto, Pareiškėjos pasilieka teisę patikslinti reikalavimo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo dydį, jei nepavyks susitarti su žemės savininkais. CK 6.247 straipsnyje yra nustatyta, kad „atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu“. Pažymėtina, kad būtent taip priežastinio ryšio samprata yra suprantama ir Lietuvos administracinių teismų praktikoje. Priežastiniu neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšiu laikoma tokia jų tarpusavio priklausomybė, kuomet neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad atlikti neteisėti veiksmai yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Nagrinėjamu atveju, 2019-12-17, 2020-08-04 ir 2020-08-05 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriui (įgaliotam valstybės tarnautojui) suderinus (pritarus) Bokštų naujos statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotims (skundžiamus Aktus) Pareiškėjoms buvo sukurtos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų Bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pagal patvirtintas Bokštų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo parengti ir su visuomene suderinti Bokštų statybos projektų Projektiniai pasiūlymai. 2020-12-29 Savivaldybei administracijai priėmus sprendimus nepritarti Bokšto P2_106, Bokšto Q1_43 ir Bokšto A_137 statybos Projektiniams pasiūlymams (priedai Nr. 9-12), skundžiamais ankstesniais Aktais patvirtintos teisinės prielaidos Bokštų projektavimo darbų vykdymui buvo paneigtos. Savivaldybės administracijos pareikštas naujas, Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo stadijoje neatskleistas ir nenurodytas, reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą, atsižvelgiant į Paslaugų sutarties ir Viešojo pirkimo sąlygas, negalės būti įvykdomas. Savivaldybės administracijos naujas reikalavimas inicijuoti ir finansuoti Savivaldybės Elektroninių ryšių infrastruktūros specialiojo plano rengimą taikomas visos Savivaldybės teritorijos atžvilgiu, todėl alternatyvių vietų parinkimas šios Savivaldybės teritorijoje taip pat tapo neįmanomas. Pagal Paslaugų sutartį Perkančioji organizacija gali atsisakyti dalies Paslaugų, jei vykdant Paslaugų sutartį atsirado aplinkybių, kurių nebuvo iš anksto galima numatyti, be kita ko, valdžios institucijų veiksmai (Paslaugų sutarties 6.2.3, 6.2.3.3 punktai). Todėl Pareiškėjos, vadovaudamosi Paslaugų sutartimi privalėjo inicijuoti visų Bokštų vietų Savivaldybėje atšaukimą, kurį Perkančiojo organizacija patvirtino (priedas Nr. 17). Atšaukus ginčo Bokštų vietas Savivaldybėje, baigiamojoje stadijoje buvusi Bokštų statybą leidžiančių dokumentų gavimo procedūra buvo nutraukta. Paslaugų sutartyje numatyta, kad mokėjimai Paslaugų teikėjui (Pareiškėjoms) už paslaugas bus atliekami pilnai įvykdžius visą pateikto užsakymo apimtį (Paslaugų sutarties 6.5.3 punktas). Todėl Pareiškėjoms, dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, neturint galimybės Perkančiajai organizacijai pateikti galutinio projektavimo rezultato – Bokštų statybą leidžiančių dokumentų, Pareiškėjų paslaugų teikimo kaštai nebus atlyginti, tai yra Pareiškėjos neturės galimybės sukurtą produktą parduoti Perkančiajai organizacijai ir atgauti patirtus, Viešojo pirkimo dokumentuose ir Paslaugos sutartyje numatytus Bokštų projektavimo kaštus. Aukščiau nurodytos aplinkybės bei argumentai vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog Pareiškėjos turtinę žalą (nuostolius) patyrė dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų Aktų, veiksmų (neveikimo) (jų viseto), t. y. konstatuotina, kad tarp Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) neteisėtų Aktų, veiksmų (neveikimo) ir Pareiškėjoms padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kuris yra pakankamas pagrindas Savivaldybės civilinei atsakomybei už Savivaldybės administracijos (jos tarnautojų) neteisėtus veiksmus atsirasti. Lietuvos administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad į teismą su reikalavimu dėl neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo besikreipiantis asmuo inter alia turi teisę reikalauti priteisti ir įstatymu nustatyto dydžio procesines palūkanas. Todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi pareiškėjų naudai turėtų būti priteistas ne tik atitinkamo dydžio žalos atlyginimas, bet ir į 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, apskaičiuotos nuo pareiškėjam priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.