Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Dėl reikalavimo panaikinti CMEK priimtą ekspertinį sprendimą, teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 34, 35 ir 41 punktus ir sprendė, kad CMEK išduota Pažyma ir ekspertinis sprendimo pagrindimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių bei yra tarpinis sprendimas.

Dėl reikalavimo pakeisti Siuntimą, teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 48 punktą ir pažymėjo, kad skunde pareiškėja kartoja tas pačias aplinkybes dėl, jos nuomone, jai kylančių teisinių pasekmių, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau išanalizavo ir išaiškino pareiškėjai, kad tarpiniai sprendimai būtų vertinami, jei pareiškėja skųstų jai teisines pasekmes sukeliančius galutinius sprendimus. Teismas nustatė, jog pareiškėja neskundžia galutinių sprendimų, todėl priėjo prie išvados, kad ir šis reikalavimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių bei yra tarpinis sprendimas.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 51 punktu, kuriame nustatyta, kad šioje byloje turėtų būti vertinama, ar Policijos departamentas, išduodamas Siuntimą, padarė pareiškėjos nurodomą pažeidimą ir, ar dėl to pažeidimo pareiškėja patyrė jos nurodomą neturtinę žalą (nebuvo pateisinti pareiškėjos lūkesčiai – teisė į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą). Teismas nustatė, kad šis pareiškėjos reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl jis nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

Teismas, atsižvelgęs į bylos esmę, nusprendė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, siekiant apsaugoti duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę (ABTĮ 8 str. 2 d.).

III.

Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CMEK sprendimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjai, nes nuo jo priklausė pareiškėjos tolimesnė tarnyba ir teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, taigi buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas;

2. Nesutiktina su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 34 punktu (ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas) bei 35 punkte pateiktu vertinimu, kad išduota specializuota ekspertinės Komisijos išvada nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir ši išvada yra tarpinis sprendimas. Būtina pažymėti, jog sprendimas dėl tolimesnės tarnybos atitikimo pareiškėjos sveikatos būklei ir yra sudėtinė ekspertinės Komisijos padarytos išvados dalis, kuria remiantis Policijos departamentas priėmė sprendimą, jog pareiškėja gali toliau atlikti jai pavestas funkcijas;

3. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, (toliau – ir Aprašas) 81 punkte įtvirtinta, kad CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka. CMEK gydytojai, atlikdami ekspertinį vertinimą ir teikdami išvadą, nevertino pareiškėjos sveikatos būklės individualiai pagal Aprašo reikalavimus ir neatsižvelgė į Policijos departamento Siuntimo pastabose nurodytas realiai pareiškėjos atliekamas funkcijas, kurios gali turėti įtakos pareiškėjos sveikatos būklei vykdant tarnybą. Teismas turėjo vertinti pareiškėjos skundo argumentus dėl CMEK išvados dėl pareiškėjos ligos vertinimo, nes jis atliktas pažeidžiant teisės aktų (Aprašo) reikalavimus;

4. Netinkamas sveikatos būklės įvertinimas ir ligos diagnozavimas sukėlė neigiamus pokyčius pareiškėjos gyvenime, todėl ji turi teisę reikalauti atlyginti jai dėl tokio medicinos įstaigos netinkamo veikimo atsiradusią neturtinę žalą. Jeigu Policijos departamentas ir Medicinos centras savo pareigas būtų atlikę tinkamai, nebūtų reikėję patirti išgyvenimų, siekiant paneigti nepagrįstą diagnozę, bei netikrumo jausmo;

5. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį teismas netinkamai vertino CMEK sprendimą pripažinti pareiškėją tinkama tarnybai ir užkirto kelią pareiškėjai skųsti nepagrįstą CMEK išvadą, kuri sukelia teisines pasekmes ne tik dėl socialinių garantijų praradimo, bet ir dėl žalos, patirtos dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, atlyginimo. Pagal Konvencijos 14 straipsnį pareiškėja buvo priversta nepagrįstai ir toliau vykdyti tarnybą, o teismas netinkamai įvertino faktus ir įrodymus.

Policijos departamento atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Atskirojo skundo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes kaip atskirojo skundo argumentai nurodomi ne skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties trūkumai ar neatitikimai ABTĮ įtvirtintoms normoms, bet įvardijami neskundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai ir pareiškėjos pozicija dėl jų vertinimo. Teisė ginčyti neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties išaiškinimus ABTĮ nėra įtvirtinta;

2. Pareiškėja, nesutikdama su tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (CMEK ekspertine išvada, atsakovo Siuntimu), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galėtų pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį priimtą sprendimą, būtent nagrinėdamas tokį ginčą, administracinis teismas galėtų atitinkamai įvertinti ir tarpinius sprendimus. Tačiau, aptariamu atveju, galutinis sprendimas (nutraukti tarnybos santykius), yra priimtas pačios pareiškėjos ir šioje byloje nėra skundžiamas ar ginčijamas. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjos šioje administracinėje byloje ginčijamai Policijos departamento ir CMEK procedūriniai (tarpiniai) aktai ir veiksmai nedarė įtakos konkrečioms pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl negali būti nagrinėjimo administracinėje byloje objektu;

3. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį sprendžia bylas tik dėl žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, o Medicinos centras nėra viešojo administravimo subjektas. Teismų praktikoje Medicinos centras nelaikomas Lietuvos valstybės atstovu, nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018);

4. Pareiškėja, pateikdama teismui skundą, visiškai ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus aktualius šiai bylai išaiškinimus ir nurodymus, skundas praktiškai identiškas ankstesniajam, jau kartą nagrinėtam Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ginčo dalykas tinkamai nesuformuluotas, atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodytas Medicinos centras;

5. ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis imperatyviai įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, ją šiame ginče atstovauja profesionali teisininkė, todėl nei teisės aktų nuostatos, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinys jai negali būti nesuprantamas, neaiškus ar siurprizinis. Pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo iš esmės ginčijami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, o ne skundžiamos teismo nutarties argumentai, atsakovo nuomone, yra iš esmės pareiškėjos objektyviai nesąžiningas veikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, piktnaudžiavimas administraciniu procesu, toks pareiškėjos elgesys negali būti teismo ginamas ir toleruojamas, nes iš esmės atitinka ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Tenkinus pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimus ir perdavus jų priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, esant taip pareiškėjos suformuluotam ginčo dalykui, koks yra pateiktas jos skunde, teismas, vadovaudamasis imperatyviais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties išaiškinimais ir nurodymais, negalės priimti kitokios nutarties, negu yra priimta dabar ir pareiškėjos skundžiama šiuo atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. S. skundo reikalavimą pakeisti iš dalies papildant Policijos departamento Siuntimą, nurodant Siuntime Šiaulių AVPK Pareigybės aprašymo visas funkcijas bei reikalavimą panaikinti Komisijos Pažymą ir ekspertinį sprendimo pagrindimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek CMEK Pažyma ir ekspertinis sprendimo pagrindimas, tiek Siuntimas yra tarpiniai, teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeliantys sprendimai, todėl atsisakė priimti pareiškėjos su šiais dokumentais susijusius reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pareiškėja atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad CMEK sprendimas sukėlė jai teisines pasekmes, nes nuo jo priklausė pareiškėjos tolimesnė tarnyba ir teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, CMEK sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir pareiškėja turi teisę reikalauti žalos, patirtos dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-221-520/2020 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, pasirinko skųsti Siuntimą, CMEK priimtą ekspertinį sprendimą ir prašyti priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Medicinos centro ir Policijos departamento.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su CMEK ekspertinio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis bei Apraše įtvirtinta galimybe jį skųsti teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 konstatavo, jog CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros aktą <...> CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad padarytos išvados nepaneigia Aprašo 79 punkte (ginčui aktualios redakcijos Aprašo 81 p., taip pat numatantis, jog CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka) įtvirtintos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus, nes išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės neužkerta kelio įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą <...>. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo <...> teisėtumui ir pagrįstumui. Juolab, kad poįstatyminių teisės aktų nuostatos, aptariančios teisę kreiptis į administracinį teismą, turėtų būti aiškinamos sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į ABTĮ normas, ypač minėtus ABTĮ 5 ir 22 straipsnį (atitinkamai, ginčui aktualios redakcijos ABTĮ 5 ir 23 str.), iš kurių galima spręsti, kad ne bet kuris atitinkamos institucijos surašytas dokumentas gali būti skundo administraciniam teismui objektu. Tokios praktikos laikomasi ir sprendžiant skundo priėmimo klausimus, kuomet pareiškėjas skundžia CMEK ekspertinį sprendimą bei prašo įpareigoti Medicinos centrą iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-64/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-1062/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su CMEK sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, jo apskundimo ABTĮ nustatyta tvarka galimybe, yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje galutinis sprendimas, kuris ir lėmė pareiškėjos tolimesnę tarnybą ir teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už ją, nėra skundžiamas ar ginčijamas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucija saugo ir gina tokį piliečių įgytą teisėtą lūkestį, kai įstatymu, o atitinkamais atvejais ir Vyriausybės nutarimu yra nustatoma, kad jiems šiuose aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka bus suteiktos, atkurtos atitinkamos teisės (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta įgytų teisių apsauga bei teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija lemia inter alia (be kita ko, įskaitant) tai, kad Konstitucija apskritai neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokių asmens įgytų teisių, kylančių iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminių aktų – prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), kurių neapgynus ir neapsaugojus šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės būtų visiškai ar iš dalies apsaugotos ir apgintos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus.

Apibendrinant aptartą Konstitucinio Teismo doktriną matyti, jog teisėtus lūkesčius sukuria norminiai teisės aktai (įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai), kuriuose aiškiai išreikšta teisėkūros subjekto valia. Nagrinėjamu atveju CMEK procedūrinis (tarpinis) aktas negali lemti teisėtų lūkesčių atsiradimo.

Pareiškėja nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog ji turi teisę reikalauti žalos, patirtos dėl neteisėtų Medicinos centro veiksmų, atlyginimo, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas <...> nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai pagal CK 6.271 straipsnį sprendžia bylas tik dėl žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, o Medicinos centras nėra viešojo administravimo subjektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog Medicinos centras nelaikomas Lietuvos valstybės atstovu, nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo priteisimo (žr., pvz., 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018).

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2729-520/2020, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodytina, kad jog šioje byloje apeliacine tvarka tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimo.

Dėl kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su CMEK pavestų funkcijų atlikimu, jų atitikimu Aprašo reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.