Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-04-16 · Administracinė byla Nr. eA-61-662/2018

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
eA-61-662/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04175-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
Administracinė byla Nr. eA-61-662/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04175-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 22.3; 22.4.3; 22.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad pareiškėjas J. K., atstatęs statutinio valstybės tarnautojo statusą, turi Vidaus reikalų sistemos pareigūno pirmą kvalifikacinę kategoriją, iki bus atliktas pareiškėjo profesionalumo vertinimas; 2) pripažinti, kad pareiškėjui J. K. mokėtinos darbinės pajamos, iki kol bus atliktas pareiškėjo profesionalumo vertinimas, yra 1 105,58 Eur kas mėnesį; 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 2 d. į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą; 4) priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras), solidariai 28 165,79 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2012 m. spalio 29 d. akto Nr. 5902 ir 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK sprendimo Nr. 10-1-18899; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Medicinos centro, solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų CMEK 2012 m. spalio 29 d. akto Nr. 5902 ir 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK sprendimo Nr. 10-1-18899; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 2 180 Eur darbinių pajamų, neišmokėtų dėl nepagrįsto institucijos sprendimo apie tai, kad pareiškėjas neturi pirmos kvalifikacinės kategorijos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio imtinai; 7) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK ir Medicinos centro, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Skunde pareiškėjas paaiškino, kad iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, turėjo komisaro inspektoriaus laipsnį ir pirmą kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėjas turėjo laikinai nutraukti tarnybą, nes jo sutuoktinė nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo perkelta į Lietuvos Respublikos ambasados JAV vyriausiojo specialisto pareigas. 2009 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos ir išvyko su šeima į JAV. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 16 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą Vilniaus AVPK atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą. Vilniaus AVPK pradėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo pareiškėjui procedūrą ir išdavė jam siuntimą į CMEK, dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai ir konkrečioms pareigoms. 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus AVPK Personalo skyrius, remdamasis CMEK 2012 m. spalio 29 d. aktu Nr. 5902, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės yra netinkamas tarnybai, nusprendė netęsti pareiškėjui statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros.Pareiškėjas apskundė minėtą CMEK aktą ir Vilniaus AVPK sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3877-142/2014 nusprendė panaikinti apskųstus aktus ir įpareigoti Vilniaus AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Prašymas buvo patenkintas ir pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 3 d. buvo paskirtas Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniuoju specialistu.Pareiškėjas, pastebėjęs, kad lyginant su iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. gautu, jo gaunamas darbo užmokestis ženkliai sumažėjo, kreipėsi į Vilniaus AVPK, kuris paaiškino, kad 2006 m. kovo 10 d. pareiškėjui buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija, o 2014 m. lapkričio 3 d. paskyrus į naujas pareigas, kvalifikacinė kategorija nesuteikta, nenurodant tokio sprendimo priežasties bei pagrindo, su kuo pareiškėjas nesutiko. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 ir jį keičiančiu 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-49 patvirtintus Kvalifikacinių kategorijų nuostatus (toliau – ir Kvalifikacinių kategorijų nuostatai), ir pažymėjo, kad pareiškėjas atkūrė statutinio valstybės tarnybos tarnautojo statusą iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. buvusia apimtimi, o atsakovas privalėjo per 12 mėnesių nuo pareiškėjo paskyrimo į naujas pareigas dienos organizuoti pareiškėjo profesionalumo vertinimą ir spręsti, ar jis atitinka iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. turėtai kategorijai. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų sprendimų ir išvadų pareiškėjas neturėjo galimybės tarnauti 26 mėnesius, kurie turėtų būti įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Nurodė, kad iki 2009 m. rugpjūčio 5 d., dirbdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pareiškėjas uždirbdavo vidutiniškai 3 817,34 Lt per mėnesį, tačiau ginčo nagrinėjimo laikotarpiu buvo bedarbis, o vėliau užsiėmė kita veikla, iš kurios uždirbo 2 000 Lt. Taigi, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 rugsėjo mėnesio iki 2014 spalio mėnesio dėl neteisėtų atsakovų sprendimų patyrė 97 250,84 Lt (28 165,79 Eur) žalą. Taip pat nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas gauna vidutiniškai 833,08 Eur darbo pajamų, t. y. 272,50 Eur mažiau nei gautų turėdamas pirmą kvalifikacinę kategoriją. Todėl teigė, kad nuo 2014 lapkričio mėnesio iki 2015 birželio mėnesio imtinai atsakovas nepagrįstai neišmokėjo pareiškėjui 2 180 Eur darbinių pajamų. Manydamas, kad atsakovo padaryti neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję su padaryta žala, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra visos būtinos sąlygos valstybės atsakomybei kilti.Pareiškėjas paaiškino, kad dėl statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo sutrikdymo, ilgo bylinėjimosi, turtinės padėties šeimoje sutrikdymo ir su tuo susijusių nepatogumų, jo patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose patiriamų išgyvenimų ribą ir yra pagrindu neturtinei žalai priteisti. Pareiškėjas patyrė ilgalaikį neigiamą poveikį, dėl atsakovų veiksmų sukeltų sudėtingų, sunkiai įveikiamų kliūčių pareiškėjo teisėtiems interesams įgyvendinti. Vadovaudamasis CK 6.250 straispnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, pareiškėjas prašė teismo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad CMEK neteisėti veiksmai pasireiškė klaidingos diagnozės priėmimu bei procedūriniais pažeidimais. Nurodė, kad teisminio ginčo metu aktyviai ieškojo darbo, patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi dėl nepakankamų pajamų negalėjo sumokėti už dukros studijas.Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, bei Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė jį atmesti.Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 36 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, jog pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai. Todėl suėjus penkerių metų terminui, asmuo, nepatvirtinęs savo kvalifikacinės kategorijos, jos netenka. Pareigūnai yra atestuojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėto teisės akto 5 punktu, pareigūnas negali būti atestuojamas, jeigu jis ėjo pareigas trumpiau nei 6 mėn. Taigi, pareiškėjas galėjo būti atestuojamas ne anksčiau nei 2015 m. gegužės 27 d. Pareiškėjo atestacija buvo numatyta 2015 m. rugsėjo 30 d. Nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių asmuo per 5 metus nuo paskutinio kvalifikacijos vertinimo nebuvo vertinamas, asmuo negali turėti kvalifikacinės kategorijos.Dėl žalos atlyginimo Vilniaus AVPK nurodė, kad jo veiksmai nelaikyti neteisėtais, nes gavęs neigiamą CMEK išvadą, atsakovas neturėjo galimybės grąžinti pareiškėją į tarnybą. Teigė, kad atsakovas veikė sąžiningai, o gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pradėjo pareiškėjo grąžinimo į tarnybą procedūrą. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas padarytą žalą apskaičiavo pagal atlyginimą, skaičiuojamą neatsižvelgiant į dėl krizės taikytą atlyginimų mažinimą. Be to, atlyginimas paskaičiuotas su kvalifikacine kategorija, kurios jis neteko 2011 m. kovo 10 d. Todėl pareiškėjo nurodytas turtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Atstatymo procedūros nutraukimas yra nulemiamas asmens sveikatos ir fizinių savybių, todėl negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusių pasekmių. Neturtinė žala gali būti kompensuojama tik tada, kai asmeniui padarytas neigiamas poveikis yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis. Tai yra, kuomet asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė jokių faktų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl padarytos neturtinės žalos.Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Medicinos centro, bei Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais motyvais, prašė netenkinti prašymo dėl negautų darbinių pajamų bei neturtinės žalos priteisimo.Medicinos centras paaiškino, kad vertinant negautas pareiškėjo pajamas, svarbus laikotarpis yra nuo Vilniaus AVPK sprendimo priėmimo iki 2014 m. birželio 18 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo), nes vėliau visos valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros nebuvo pažeistos. Vien tik faktas, kad CMEK sprendimas buvo panaikintas, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad šis sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant procedūras, nesivadovaujant teisės aktais. Teisės aktais nustatyta, kad būtent CMEK yra kompetentingas subjektas, atsakingas už specializuotos medicininės ekspertizės atlikimą.Teigė, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas CMEK 2012 m. spalio 29 d. aktas Nr. 5902, buvo priimtas vadovaujantis naujai gautais duomenimis (medicinos eksperto išvada), todėl minėtas aktas diagnozės nustatymo metu buvo teisingas, priimtas įvertinus visas aplinkybes, laikantis nustatytų procedūrų. Medicininiai kriterijai bei metodai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytas pareiškėjo netinkamumas tarnybai, buvo išdėstyti CMEK atsiliepime Nr. 45R-355. Įvertinus visus tyrimus, dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai buvo sprendžiama individualiai, įvertinus ne tik aptiktus neatitikimus, bet ir jų sukeltas sveikatos komplikacijas, kurios esant padidintam fiziniam krūviui, gali išprovokuoti negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus.CMEK pakartotinai vertino pareiškėjo sveikatos būklę po jo pateiktų tyrimų ir išvados. Pareiškėjo pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nustatytas žemesnis (duomenys neskelbtini) laipsnis, tačiau kiti objektyvūs duomenys sutapo, todėl CMEK nekeitė išvados. Kadangi skyrėsi tik metodikų taikymas, šios išvados laikytinos viena kitą papildančiomis. Ekspertinio sprendimo priėmimo metu jokių kitų duomenų ar išvadų, kurios prieštarautų turimiems, nebuvo. Taigi, pareiškėjo medicininė diagnozė nustatyta tinkamai – III laipsnio (duomenys neskelbtini) ir dėl to vidaus tarnybos specifiniai faktoriai gali turėti įtakos tolesnei pareiškėjo sveikatai. Ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis ir šis sprendimas buvo pakartotinai peržiūrėtas.Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 5 d. Medicinos centras pareiškėjui nustatė diagnozę – I laipsnio (duomenys neskelbtini) ir vertinant selektyviai, iš esmės dėl šios diagnozės patvirtinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikindamas 2012 m. spalio 29 d. medicininės ekspertizės aktą, vadovavosi naujai gautais medicininiais duomenimis (Teismo medicinos eksperto išvada), todėl 2012 m. spalio 29 d. aktas Nr. 5902 diagnozės nustatymo metu buvo teisingas. Pažymėjo, kad teismas panaikino CMEK išvadą, vadovaudamasis naujai gautais medicininiais duomenimis, nenurodydamas Medicinos centro neteisėtų veiksmų ar procedūrinių pažeidimų. Tai nesuponuoja, kad dėl pareiškėjo negautų darbo pajamų atsakingas Medicinos centras. Be to, pareiškėjas buvo visiškai darbingas, išsilavinęs, gyveno Vilniuje, tačiau nesikreipė į darbo biržą dėl naujo darbo paieškų ar bedarbio pašalpos. Todėl dėl jo neveikimo atsiradę materialiniai nuostoliai neturėtų būti kompensuojami. Taip pat, siekdamas atkurti valstybės tarnautojo statusą, pareiškėjas turėjo atitikti ne tik sveikatos reikalavimams, todėl vien tarpinio sprendimo panaikinimas negali daryti įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms.Dėl neturtinės žalos atlyginimo Medicinos centras paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat pareiškėjas konkrečiai (laike, vietoje) neįvardijo galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, jų išraiškos ir pasekmių, nepateikė ypatingą reikšmę turinčių įrodomųjų faktų, kuriuos įrodžius gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymas.Teismo posėdžio metu Medicinos centro atstovės, kartu atstovaujančios ir Lietuvos valstybę, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam atsiradusią neturtinę žalą, tai pat laikėsi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuriuo CMEK buvo įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjo sveikatos vertinimą, laikytinas pakankama satisfakcija.