Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

civilinio ieškovo MB „T“ atstovui D. K. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Arvydo Penelio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, D. M. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šie įsipareigojimai: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti bent 30 procentų nuosprendžiu priteistos turtinės žalos.

Iš nuteistojo D. M. civilinio ieškovo MB „T“ naudai buvo priteista 25 408,28 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo dienos bei 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu bei prašoma išteisinti D. M.. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą arba turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo arba disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam buvo padaryta žala (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-489/2024).

6. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-942/2022). Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jeigu nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog D. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visuma.

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad MB „T“ nuosavybes teise priklausantys statybiniai fasadiniai pastoliai buvo realiai perduoti D. M.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik D. M. ir liudytojų D. K. bei R. K. parodymai, tačiau ir objektyvūs bylos duomenys – 2022 m. kovo 14 d. Įrangos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 9–10), 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. birželio 17 d. ir 2022 m. birželio 9 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktai (1 t., b. l. 6–8). Iš Sutarties 4.1 punkto yra matyti, kad įrangos (past. – pastolių) priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas surašant bei pasirašant įrangos priėmimo-perdavimo bei grąžinimo aktą. Taigi pastoliai realiai buvo D. M. žinioje bei jų tolesnis likimas priklausė nuo nuteistojo veiksmų, atidumo bei pasirinkto elgesio modelio, t. y. pastoliai atitiko BK 184 straipsnio 1 dalyje esančiai asmeniui patikėto svetimo turto sąvoką.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys neginčijamai įrodo aplinkybę, kad D. M., būdamas atsakingas už jam patikėtus pastolius, kaip tai yra numatyta Sutarties 5.2.8-5.2.9 punktuose, iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą (leido pastolius pasiimti nenustatytiems tretiesiems asmenims).

8.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. M. (2 t., b. l. 11–13, 27–28) paaiškino, kad pastoliai buvo naudojami jam vykdant individualią veiklą ir išvežioti po įvairius objektus (duomenys neskelbtini) bei kituose Lietuvos miestuose. Dėl kilusių finansinių sunkumų nemokėjo MB „T“ už pastolių nuomą, tačiau mokėti nevengė, o to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, t. y. lėšų neturėjimo. Pastolių grąžinti MB „T“ jis neketino, o skolą būtų grąžinęs pinigais. Į užsienį išvyko norėdamas užsidirbti, kad galėtų atlyginti skolą. Teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 135–137, 162–163) nurodė, jog nenorėjo pasisavinti pastolių, o juos paliko objektuose, kuriuose vyko statybos darbai, ir tie žmonės pastolius pasisavino. Jam objektų savininkai buvo sakę, kad už darbus pasiims pastolius, tų asmenų buvo daug ir jų įvardinti negali. Apklausiamas papildomai teigė, kad tuo metu jis buvo daug kam skolingas, tie asmenys žinojo, kur buvo atliekami darbai, todėl atvažiavo ir susirinko tuos pastolius. Žino, kad pastolius pasiėmė tie asmenys, o ne jie buvo pavogti, nes jam buvo grasinama dėl susidariusių skolų ir neatliktų darbų (2 t., b. l. 162–163). Iš pirmiau aptartų nuteistojo parodymų matyti, kad jis suvokė, jog pastoliai perėjo tretiesiems asmenims, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl jų susigrąžinimo – nepranešė MB „T“ apie susidariusią situaciją, apie pastolių pasisavinimą nepranešė teisėsaugos institucijoms ir nebandė jų susigrąžinti teismine tvarka. Kaip teigė D. M., anksčiau jis sulaukė grasinimų, jog pastoliai bus iš jo paimti kaip atlygis už susidariusias skolas, tačiau net tai žinodamas jis nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokiems neteisėtiems trečiųjų asmenų veiksmas. Šie duomenys taip pat pagrindžia, jog MB „T“ turtas buvo iššvaistytas – neatlygintinai ir neteisėtai perleistas tretiesiems asmenims, kurių nuteistasis negalėjo įvardinti.

8.2. Aplinkybę, jog MB „T“ turtas buvo D. M. išvaistytas patvirtina ir liudytojo J. M. parodymai. Apklaustas teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 181–182) J. M. paaiškino, kad D. M. į (duomenys neskelbtini) esantį objektą atvežė pastolius, kurie ten stovėjo nuo 2022 m. gegužės-birželio mėnesių apie metus laiko. Po to kažkas ten atvyko ir pastolius išsivežė – su tais asmenimis nebendravo, jam buvo paaiškinta, kad tuos pastolius išsiveža su savininko sutikimu, tačiau jam susidarė įspūdis, jog galimai kažkas pastolius pasiėmė už skolą. Šie liudytojo J. M. parodymai taip pat patvirtina, kad pastolius pasiėmė tretieji asmenys, kurie galimai taip siekė atsiskaityti su D. M. už šio turimas skolas.

8.3. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. M. elgesys, kai jo iš MB „T“ išsinuomotus pastolius perėmė kiti asmenys, visiškai atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y., jog nuteistasis iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą ir minėtą veiką įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad nesirūpindamas išsinuomotais pastoliais sudaro realią galimybę juos perimti savo kreditoriams, elgėsi neteisėtai ir dėl tokio jo elgesio teisėtas šio turto savininkas MB „T“ patirs turtinę žalą. Šią išvadą patvirtina tiek paties D. M. nurodytos aplinkybės, kad jis jau buvo sulaukęs grasinimų dėl susidariusių skolų, buvo sugadintas jam priklausantis turtas (past. – išdaužti namo langai), tačiau nesiėmė jokių veiksmų siekiant užkirsti kelią MB „T“ pastolių paėmimui.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo priimto sprendimo D. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kas pripažintina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto motyvais. Skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti surinktų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Dėl to vertintina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (past. – skundžiamo nuosprendžio 8–10 psl.). Vien tik tai, kad priimtas sprendimas iš esmės netenkina nuteistojo ir jo gynėjo, savaime nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

10. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad D. M. ir MB „T“ yra susiję civiliniais teisiniais santykiais, be to, neįrodyta, jog civilinis ieškovas negali ginti pažeistų teisių pasinaudodamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis klausimas buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Argumentai dėl to, kad D. M. veiksmai pagrįstai laikyti nusikalstamais, nekelia jokių abejonių apeliacinės instancijos teismui.

11. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-976/2022). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena iš šalių sąmoningai sudarė situaciją, kuomet nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas arba nemokumą ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-942/2022). Vertintina, jog šiuo atveju D. M. savo veiksmais sudarė situaciją, kai MB „T“ savo teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra pasunkintas ir neperspektyvus.

12. Sutarties 5.2.6, 5.2.8-5.2.10 punktai neginčijamai įrodo, jog D. M. apie pastolių praradimą privalėjo pranešti MB „T“, tačiau to nepadarė. Iš liudytojo D. K. parodymų (1 t., b. l. 143–145; 2 t., b. l. 163–165) matyti, kad po to, kai 2022 m. birželį perdavė nuteistajam paskutinę pastolių dalį, daugiau jo nematė ir jokių pavedimų iš jo negavo. Nuomos sutartį su D. M. nutraukė 2023 m. vasarį, bandė susisiekti su nuteistuoju telefonu ir registruotu paštu bei el. paštu, tačiau D. M. ne visada atsiliepdavo ir kontaktuoti pradėjo tik MB „T“ parašius pareiškimą. Be to, pats D. M. pripažino, kad nepranešė apie situaciją D. K. ar kažkam kitam iš MB „T“, kadangi tikėjosi, jog viskas susitvarkys. Nors nuteistasis teigė, kad už nuomą mokėjo „juodais pinigais“, tačiau byloje nėra jokių nurodytą versiją patvirtinančių duomenų, be to, liudytojas D. K. neigė gavęs kokius nors pinigus iš D. M. Nuteistojo pateiktas paaiškinimas, kad bylai aktualiu laikotarpiu jis turėjo daug skolų ir buvo prastoje finansinėje padėtyje taip pat vertintinas, kaip teisių gynimo civilinės teisės priemonėmis apsunkinimas, kadangi nors D. M. ir nurodė, jog neturėjo lėšų nusipirkti jam išnuomotų pastolių, bet vis tiek sudarė nuomos sutartį su MB „T“ bei leido šiai įmonei pagrįstai manyti, jog už nuomą mokės laiku, tačiau to nepadarė. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kiti D. M. veiksmai – atsisakymas policijos pareigūnams nurodyti pastolių buvimo vietą (1 t., b. l. 11), dabartinės gyvenamosios vietos adreso nenurodymas bei informacijos apie jo atžvilgiu vykdomus antstolių išieškojimus nepateikimas iš esmės apsunkino galimybę MB „T“ ginti savo teises civilinio proceso tvarka, nes būtent dėl D. M. veiksmų susidarė situacija, kai pastolių likimas buvo išsiaiškintas tik su teisėsaugos institucijų pagalba, o nuteistasis aktyviai vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. atlyginti MB „T“ padarytą turtinę žalą. Dėl to spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius ir D. M. veiksmai pripažįstami nusikalstamais.

13. Papildomai pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, padarė techninį rašymo apsirikimą nurodydamas, jog D. M. pasisavino jam patikėtą svetimą MB „T“ priklausantį 12 348,49 Eur vertės turtą – statybinius fasadinius pastolius. Ši klaida yra taisytina, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. M. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra patikslinama nustatant, kad:

D. M. iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: jis, vykdydamas individualią veiklą, 2022 m. kovo 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sudarydamas įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją patvirtinęs savo parašu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą MB „T“ turtą, t. y. MB „T“ priklausančius statybinius fasadinius pastolius, nuomos už įrangą nemokėjo, statybinių fasadinių pastolių bendrovei negrąžino, taip iššvaistė jam patikėtą svetimą, MB „T“ priklausantį 12 348,89 Eur vertės turtą – statybinius fasadinius pastolius.

14. Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas paduotas prašant priimti išteisinamąjį nuosprendį, privalu pasisakyti ir dėl D. M. paskirtos bausmės bei MB „T“ pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nuteistojo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo padaryta pakankamai ženkli turtinė žala; nėra nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; D. M. praeityje neteistas; baustas administracine tvarka, paskirtos baudos yra sumokėtos; pagal jo paties žodžius, yra dirbantis. Pažymėtina, kad D. M. buvo paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri nors yra didesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis bei didesnė už numatytą trijų mėnesių minimumą, tačiau nėra laikytina pernelyg griežta, neproporcinga ar neatitinkančia jo padarytos nusikalstamos veikos. Tas pats yra pasakytina ir dėl MB „T“ pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo – kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, civiliniam ieškovui padaryta žala kilo išimtinai dėl nuteistojo D. M. veiksmų. Dėl to vertintina, kad civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus ir pateikiant motyvus dėl jų vertinimo, todėl nėra jokio pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.