- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 1-1850-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19042-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 1.2.14.7.1Turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
civilinio ieškovo įgaliotam atstovui advokatui D. K., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui D. K.,
viešame teismo posėdyje naudojantis ZOOM platforma žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir – BK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, vykdydamas individualią veiklą, 2022 m. kovo 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sudarydamas įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją patvirtinęs savo parašu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) priklausančius statybinius fasadinius pastolius, nuomos už įrangą nemokėjo, statybinių fasadinių pastolių bendrovei negrąžino, taip pasisavino jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 12 348,89 Eur vertės turtą – statybinius fasadinius pastolius.
Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 4 d., metu apklaustas kaltinamasis D. M. nurodė, jog kaltės nepripažįsta ir neturėjo jokių kėslų pasisavinti pastolių. Jam žlugo verslas, pastoliai buvo išdėlioti po kelis objektus ir juos pasisavino objektų savininkai už nebaigtus darbus. Objektai buvo po visą Lietuvą, tai ir pastoliai buvo po visą Lietuvą išvežti. Kas tiksliai paėmė pastolius – negali pasakyti, objektų savininkų buvo daug. Objektuose dirbo be sutarčių, perdavimo dokumentų nebuvo. Pastolius pasiėmė už jo skolas objektų savininkai. Jie pasakė, kad už neatliktus darbus pasiims pastolius. Jis (kaltinamas) teisės aktų nustatyta tvarka niekur nesikreipė, kad būtų sugrąžinti pastoliai jam. Kaltinamasis nurodė, jog pastolius ketino nusipirkti iš (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta nuomos sutartis jų atstovybėje, išmokėjus visus pinigus ši sutartis būtų nutraukta ir sudaryta nauja pirkimo sutartis. Dėl sutarties pakeitimo, kai bus išmokėti visi pinigai, tarėsi žodžiu. Kada tiksliai buvo sudaryti nuomos sutartis – nežino, tačiau pastolių buvo išsinuomojęs už 9000 Eur. Pavedimų nedarė, atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais pinigais. Pinigus duodavo direktoriui, administratoriui. Perduodavo nedideles sumas – po kelis šimtus eurų. Visų vardų tiksliai nepamena, direktoriaus vardas D. Pastoliai jam (kaltinamajam) buvo perduoti per tris kartus, kadangi per kartą visų tiesiog nepajėgė parsivežti. Nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) ir ankščiau buvo pirkęs pastolius, tačiau šįkart buvo sudaryta nuomos sutartis, nes jis neturėjo lėšų pastoliams iškart nusipirkti. (duomenys neskelbtini) šių pastolių nelaikė, o tiksliai objektų, kuriuose pastoliai buvo negali pasakyti, bet objektai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Užsakovų adresai turėtų būti dokumentuose. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jo verslas buvo stambus, buvo paskolos paimtos, būdavo sudaroma sąmata, žmonėms duodavo pinigų, kad jis atliktų darbus, tačiau tiesiog jis neįtilpo į tuos pinigus. Kai sudarė sutartis dėl pastolių nuomos su (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų dar nebuvo. Kaltinamasis nurodė, kad už pastolius šiuo metu nei kiek negrąžino pinigų, nes turi ir kitų įsiskolinimų.
Teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. rugsėjo 4 d., metu apklaustas kaltinamasis D. M. nurodė, jog jo gynėjas pateikė dokumentus, kad kaltinime nurodyti pastoliai buvo šiais adresais – (duomenys neskelbtini) ir šalia (duomenys neskelbtini), objekte pas L. D. Šiuos adresus nustatė pagal sąskaitas. Tai kreditoriai, žinojo, kad jis atlieka darbus (duomenys neskelbtini), atvažiavo ir susirinko tuos pastolius, nes būtent (duomenys neskelbtini) buvo atliekama didžioji darbų dalis. Kažkas tuos pastolius atvažiavo ir susirinko, todėl jis (kaltinamasis) nežino, kur dabar yra pastoliai. Tiesiog jam buvo grasinama, kad už skolas pasiims tuos pastolius, visi žinojo, kur jis dirba, tai ir susirinko pastolius. Nurodė, kad neįvardins, kas konkrečiai jam grasino. Apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini), kur buvo keičiama stogo danga – apie 600 kv. m., dingo pastoliai – jis (duomenys neskelbtini) atstovams nieko nepranešė. Taip pat šio posėdžio metu D. M. nurodė, kad visi kaltinime nurodyti pastoliai buvo prie (duomenys neskelbtini) pastato, o pas L. D. darbai buvo atliekami anksčiau.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. M. nurodė, kad jis sudarė sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini), kada tiksliai tai buvo – neatsimena, negali pasakyti, bet galėjo būti 2022 kovo mėnesį. Ant įrangos nuomos sutarties bei įrangos priėmimo – perdavimo aktų, kaip nuomininkas visur pasirašė jis. Jis per du ar tris kartus išsinuomojo statybinius pastolius. Jis žadėjo vėliau, per laiką tuos statybinius pastolius nusipirkti iš bendrovės. Netiesa, kad jis nemokėjo nuomos už išnuomotus pastolius, nuomą jis mokėjo „juodais“ pinigais, pats tuos pinigus vežė į (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, kiek įmonei sumokėjo „juodais“, ne pavedimu, kokios tiksliai sumos buvo – negali pasakyti konkrečiai. Jis tuos pinigus pats vežė įmonės direktoriui, liepė jam rašytis sąrašą, kiek sumokėjo. Kadangi užsiima individualia veikla, vykdė statybos darbus, pastoliai buvo naudojami, tie pastoliai yra išvežioti po objektus, viena dalis (duomenys neskelbtini), kiti kituose Lietuvos miestuose, tiksliai dabar negali nurodyti, kur tie pastoliai, patikslins tai ateityje. Dalis pastolių yra jo nuosavų, jo paties pirktų. Iš kitų bendrovių ar įmonių daugiau pastolių nesinuomojo. Jam „pastrigo“ darbai, atsirado finansinių sunkumų, keli nepelningi užsakymai, nevengė jis mokėti, tiesiog tam dabar ir išvažiavo, kad užsidirbtų pinigų. Paprasčiausiai „pastrigo“ darbai ir atsidūrė tokioje nemalonioje situacijoje, tiesiog nebeturėjo iš ko mokėti. Jis nebendravo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi apie savo situaciją. Kratos metu pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), buvo paimtos keturios metalinės dalys, tai ne pastolių dalys, tai atramos betonavimui, jos yra jo asmeninės. Jam tiesiog reikia laiko, po kokio mėnesio jis pradės tuos pinigus pervedinėti, nežada skolingas likti, jis atiduos viską kaip priklauso, jam tiesiog dabar tokia situacija, bankrotas. Jis pastolių neplanuoja grąžinti, grąžins skolą pinigais. Jis paskambins direktoriui, bandys tartis. Jis nepripažįsta savo kaltės, atrodo, kad pasisavino, bet jis nepasisavino tų pastolių, tiesiog tokia situacija, kad jis negalėjo už juos daugiau mokėti, o grąžinti negalėjo, nes jie išvežti po skirtingus statybų objektus (T. 2, b. l. 11-13).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis D. M. nurodė, kad šiuo metu gyvena užsienyje, dirba, kad turėtų, iš ko atiduoti skolas. Į Lietuvą artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Laikosi savo duotų parodymų, kuriuos davė pirminėje apklausoje, pasinaudoja savo teise ir atsisako dalyvauti akistatoje su (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pasinaudodamas savo teise daugiau jokių parodymų neduos ir į klausimus neatsakinės (T. 2, b. l. 27-28).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. B. nurodė, jog kaltinamąjį D. M. pažįsta, tačiau apie ką yra ši byla – nežino. Kaltinamasis jį buvo pasamdęs dirbti objekte (duomenys neskelbtini), buvo sudarę subrangos sutartį. Šiame objekte keitė (duomenys neskelbtini) stogą ir reikėjo pastolių. Kieno buvo pastoliai – nežino, D. M. davė pastolius ir nurodė dirbti. Visa tai buvo pernai metų vasarą, liepos mėnesį. Šiame objekte dirbo du mėnesius. Darbai objekte buvo baigti, tačiau D. M. su juo asmeniškai neatsiskaitė, už darbus atsiskaitė (duomenys neskelbtini). Kas atsitiko su pastoliais – nežino. Kai buvo baigti darbai, pastoliai objekte dar buvo. Jam dirbant į objektą niekas nebuvo atvažiavę apžiūrėti pastolių. Kiek tiksliai laiko po visų darbų pabaigos objekte dar buvo pastoliai – pasakyti negali. Jie dirbdami objekte galvojo, kad D. M. sumokės (duomenys neskelbtini), o jisai jiems. Bet į darbo pabaigą išaiškėjo, kad pinigai jau seniai buvo paimti iš (duomenys neskelbtini). Tai jis (O. B.) sustabdė darbus, tada sutarė su (duomenys neskelbtini) pratęsti darbus ir jis jiems užmokėjo. Darbus sustabdė dviem savaitėms ir pasakė, kad sumokėtų, kiek padaryta ir tada pratęs darbus. Šiame objekte stogą keitė su švogeriu, jis irgi su verslo liudijimu, bet sutartį su D. M. turėjo jis (O. B.). Buvo duotas 1500 Eur grynais avansas. Kai baigė darbus, pastolius paliko stovinčius. Tame objekte buvo apie 100 kvadratų sienos pastolių. Apie D. M. pradžioje nieko neįtarė. Kiek supranta D. M. neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų, tikriausia daug kam skolingas, tai žino iš kalbų. Buvo tokie atsiliepimai, kad D. M. skolingas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. B. nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, darbo pobūdis yra specialieji statybos darbai, stogų dengimas. Jis 2023 m. pavasarį ieškojo darbo, apie tai dėjo skelbimus į vietinius laikraščius. Balandžio mėnesį su juo susisiekė D. M., kurio anksčiau jis nepažinojo. Minėtas vyras jam pasiūlė darbą, stogo keitimą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis atvyko į objektą, kur su D. M. suderino darbų atlikimo kainą ir terminus. Objekte jau stovėjo pastatyti metaliniai pastoliai, jam D. M. nurodė, kad šie pastoliai yra jo nuosavybė. Jam D. M. sakė, kad šie pastoliai šiuo adresu stovi nuo 2022 m. rudenio, nes šį objektą jis turėjo pabaigti dar pernai. (duomenys neskelbtini) D. M. yra kaip rangovas, o jis yra subrangovas. Su D. M. yra pasirašęs sutartį. Darbus šiame objekte pradėjo 2023 m. gegužės 8 d., nuo tada naudojasi ir D. M. paliktais metaliniais pastoliais. Iš kur D. M. gavo pastolius – nežino (T. 1, b. l. 133-135).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. nurodė, jog D. M. buvo išsinuomojęs įrangą – statybinius pastolius. Pastolius susirinko per tris kartus, ketvirtą kartą atvyko, kadangi reikėjo pakeisti kelias detales. D. M. nurodė įrangos buvimo adresą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso – neprisimena. Buvo vasara, sezono metas. D. M. nebuvo skambinama, kad netrukdytų jo. Atėjus rudeniui, sunerimo, kad ilgai jo nėra, tada pradėjo ieškoti ir skambinti. Ilgą laiką nepavyko susisiekti. Jie D. M. skambino, kadangi el. pašto neturėjo. Į Biržus patys nevažiavo. Kažkuriuo metu jie su D. M. susiskambino, šis nurodė, kad viskas gerai, įrangą naudoja ir atsiskaitys. Toliau tęsėsi pažadai. Po to vėl telefono nekėlė. Skambučių buvo daug. Vadybininkas ir jis (D. K.) skambino. Tada parašė pareiškimą policijai. Buvo pradėtas tyrimas, vėliau jį atšaukė. Tada jie rašė skundą ir policija vėl pradėjo tyrimą. Nuvažiavo į objekto adresą ir ten įrangos nerado. Buvo daroma pas D. M. krata ir buvo rasta jų įrangos detalių. Detalės buvo atpažintos kaip priklausančios (duomenys neskelbtini) ir tada kreipėsi į advokatą. Su D. M. buvo sudaryta įprasta neterminuota nuomos sutartis, įrangos kaina mėnesiui sutartyje nurodoma. Sutartis buvo be įgijimo. Klientas įrangą gali laikyti kiek jam reikia, bet jie turi žinoti, kur įranga yra ir už įrangą gauti pinigus. Šiuo atveju nežinojo, kur įranga yra, taip pat nebuvo gauti ir mokėjimai. Tai buvo ne pirmas kontaktas, yra prieš tai matę D. M., nes kažkada buvo pirkęs pas juos įrangą – statybinius pastolius. Pagal sutartį pastoliai turi būti nurodytu adresu, klientas įrangą gali persikelti į kitą adresą, bet turi juos informuoti. Apie visa tai D. M. buvo išaiškinta, prieš jam pasirašant sutartį. Visus egzempliorius, kuriuos jie turi, turi ir D. M. Šiuo atveju išsinuomoti pastoliai turėjo būti (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jis (D. K.) pats nebuvo nuvykęs, nes policija buvo ten ir nieko nerado tame objekte. Klientų turi daug, jie įgauna pasitikėjimą, todėl ir perdavė įrangą. Su D. M. jau prieš tai buvo dirbę ir jokių problemų nebuvo. D. M. tikrai šiltas žmogus, įgavo pasitikėjimą ir turbūt tuo pasinaudojo. Iki to karto visą laiką atsiskaitydavo, iš jo pusės jokių finansinių problemų jiems nebuvo. D. M. anksčiau nuomojosi įrangą ir pirko, tačiau kokios tiksliai sutartys buvo ir kokio dydžio – nepasakys. Iš D. M. visada būdavo pažadai, ką jis veikdavo su pastoliais – nežino. Jiems pagrindinis dalykas, kad mokėtų laiku. Dėl mokėjimo D. M. vis žadėdavo, kad viskas bus gerai. Pirkimo sutarčių su D. M. neturėjo, nuomos sutartis turėtų būti byloje. Pas juos klientas visada gali įsigyti išnuomotus pastolius, jie yra suinteresuoti, kad pirktų. Kalba apie įsigijimą būna dažnai, ką tiksliai su D. M. kalbėjo – neprisimena. Jeigu pastolius praranda, sutartyje yra toks punktas, kad privalo atlyginti žalą, kuri yra nurodyta įrangos perdavimo akte. Šiuo atveju nesikreipė į teismą civiline tvarka, nes tikėtina, kad nieko nebūtų atgavę. Matė (duomenys neskelbtini) sistemoje, kad D. M. turi finansinių problemų, tai todėl nesikreipė civiline tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. M. su laiku išpirks įrangą, tai čia turėjo omenyje, kad jei bus poreikis gali nusipirkti. Jei nusiperka, tai jie anuliuoja nuomos sutartį ir nebeskaičiuoja nuomos. Nuomos įmokos nebuvo dalinis turto išpirkimas, tik nuoma. Kokiu būdu seniau D. M. atsiskaitinėdavo – neprisimena, bet tikėtina, kad grynais, jis pats atvykdavo atsiskaityti. Grynųjų mokėjimas – gavimas įforminamas kasos orderiais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. nurodė, kad santykiai su D. M. buvo darbiniai, verslo, jis pas juos pirko ir nuomojosi statybinę įrangą, tiksliau pastolius. Yra pirkęs ir anksčiau. taip ir susipažino, keli metai ar daugiau prieš šitą pasiėmimą paskutinį, įgavo pasitikėjimą, nes visada gerai atsiskaitinėdavo. Nurodė, jog D. M. atidavė tą įrangą, kad atsiskaitys vėliau su atidėjimu, mokėjimo taip ir negavo ir įrangos neatgavo. Jis turėjo kas mėnesį mokėti nuomą, susitarė taip, kad jisai ima įrangą nuomos pagrindais, po truputį mokės tą nuomą ir su laiku atpirks pilnai tą įrangą. Jis pasiėmė naują įrangą, su mintimi, kad šiuo metu negali skirti tiek pinigų įsigijimui, panuomos kurį laiką ir tada atpirks viską. D. M. buvo tris kartus atvykęs kovą, birželį ir birželį, daugiau jis (D. K.) jo nėra matęs, pavedimo jokio nėra iš D. M. gavęs. Kai buvo birželį, nebuvo kalbos apie mokėjimą, toks terminas jiems nesukėlė įtarimo dėl nemokėjimo už įrangą, kai klientas bendrauja, palaiko ryšį, tada nesukelia jokio įtarimo. D. M. labai šiltai bendravo ne tik su juo, bet ir su sandėlininkais, nesitikėjo, kad D. M. taip pasielgs. 2023 m. vasarį nutraukė sutartį, D. M. informavo telefonu ir registruotu paštu. 2023 m. sausį jis skambino D. M. – kartas nuo karto atsiliepdavo. Kai parašė pareiškimą, D. M. pradėjo vėl kelti ragelį, sakydavo, kad viską žino, viskas gerai, klausė kaip kas, jis visada sakydavo, kad ne įrangą grąžins, o pinigais grąžins už įrangą, kad viskas išsispręs gražiuoju. Pažadai ilgai tokie buvo, bet taip ir negrąžino nei įrangos, nei pinigų, buvo tik pažadai. Paskutinį kartą su D. M. bendravo prieš metus, gal 2023 m. sausio ar vasario mėnesį. D. M. turi jo asmeninį numerį, tačiau jam nėra skambinęs nei karto. Jis paskutinį kartą D. M. matė, kai jis paskutinį kartą atvyko pasikrauti įrangos birželio mėnesį. Jokių pinigų grynųjų ar pavedimų už įrangos nuomą iš D. M. jis nėra gavęs. D. M. tiesiogiai komunikavo tik su juo, jis jokių kitų kontaktų neturėjo, visais klausimais dėl įrangos nuomos ir mokėjimo bendravo jis vienas su D. M. Visą laiką visus dokumentu su D. M. pasirašė jis, tik vienintelę sutartį pasirašė dar tuo metu dirbęs vadybininkas, bet visą informaciją dėl įrangos kiekio, skaičiavimų, dėl nuomos derindavo jis tiesiogiai su D. M.. Kai parašė pareiškimą dėl šio įvykio, D. M. skambino pats, bendravo maždaug iki 2023 m. sausio - vasario, buvo ne vienas pokalbis, D. M. pradėjo skambinti pats, žadėjo kaip viską susitvarkyti, bet tai ir liko tik pažadais (T. 1, b. l. 143-145).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. nurodė, jog kaltinamąjį D. M. žino. Teko dalyvauti su D. M. pastolių krovime. D. M. atvažiuodavo į sandėlį, palikdavo priekabą ir išvažiuodavo savo reikalais. Jie pastolius pakraudavo pagal aktą. Pastoliai buvo kraunami nuomos tikslais. Tada ar pardavimas, ar nuoma buvo – tiksliai neprisimena. Būdavo jiems duodamas aktas ir jie pagal jį pakraudavo. Užsakovas žino, ko jam reikia, suderina su vadybininku ar direktoriumi ir tada aktas yra duodamas jiems. Ko gero D. M. yra krovęs visus keturis ar tris kartus. Anksčiau nėra buvę jokių darbinių santykių. (duomenys neskelbtini) dirba penktus metus. Per penkis metus D. M. buvo tris – keturis kartus. D. M. pastolių negrąžino nei karto, gal atvežęs buvo pakeisti detales. Pastoliai yra kraunami sandėlyje, jei gauna išankstinę sąskaitą, tai sandėlyje galima atsiskaityti. Šiuo atveju ar D. M. yra kada nors mokėjęs – nežino. Atvažiavęs pakeisti detalių gali ir atsiskaityti už nuomą. D. M. jam nėra mokėjęs pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu važiavo į Panevėžį atpažinti jų detalių. Detales atpažino, vienas ar du statramsčiai buvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju – sandėlininku jau apie ketverius metus. Žino visą įrangą, kuria įmonė prekiauja ar nuomoja. D. M. jis žino kaip įmonės klientą, yra jam padėjęs įrangą sukrauti ir panašiai, yra bendravęs ne kartą, atrodė normalus, tvarkingas klientas. Jis nežinojo, kad D. M. nemoka už statybinius pastolius, tik šiandien įmonės viršininkas jį informavo, kad bus įgaliotas važiuoti apžiūrėti statybinių pastolių dalių. Statybinius pastolius įmonės jis gerai žino, žino jų išskirtines savybes, todėl galės juos atpažinti, žino, kad D. M. įsigijo iš įmonės naujus statybinius pastolius, nes jis pats padėjo juos jam pakrauti. D. M. įmonėje matė ar du ar tris kartus (T. 1, b. l. 151-153).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčios (duomenys neskelbtini) J. M. nurodė, kad ieškojo, kas galėtų atlikti statybos darbus – pakeisti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogą. Šiuos darbus apsiėmė atlikti D. M., tačiau, galima sakyti, darbų net nepradėjo. Jie pasirašė sutartį, D. M. atvežė pastolius, paprašė avanso, po to dar paprašė avanso ir viskas. Pastoliai stovėjo nuo 2022 m. gegužės ar birželio mėn., stovėjo apie metus. Pagal susitarimą su D. M., darbai turėjo prasidėti birželio mėnesį, tačiau nepradėjo dirbti, atėjo ruduo, sakė, kad blogi orai, todėl laukė kito pavasario. Po to kažkas išsivežė pastolius. Girdėjo, kad D. M. skolingas buvo, tai gal kažkas už skolas ir išsivežė tuos pastolius ar pardavė. Nežino, kas tuos pastolius išsivežė. Pastolių buvo nemažai. Tiesiog, kažkas atvažiavo, išmontavo ir išsivežė. Jis su tais žmonėmis nebendravo. Sakė, kad išsiveža savininko leidimu. Nurodė, jog paskutinį kontaktą su D. M. jis turėjo praėjusių metų liepą, po to D. M. jau nebereagavo į jo skambučius. Kol prie (duomenys neskelbtini) pastato stovėjo pastoliai, tol bendravo, tačiau juo tuo laiku kaltinamasis vengė kontaktų, nekeldavo ragelio. Kaltinamasis neklausė, kur dingo pastoliai. Pirmiausia nustojo bendrauto kaltinamasis su juo, o vėliau kažkokie žmonės išvežė pastolius. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad darbai buvo sustoję, nes kaltinamasis darbininkams nemokėjo pinigų.
Iš 2023 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato D. K. skundo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. K., D. M. išnuomojo statybinius fasadinius pastolius: 2022 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) D. M. perdavė 6 256,67 Eur vertės statybinius pastolius. 2022 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) D. M. perdavė 3 536,99 Eur vertės statybinius pastolius. 2022 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) D. M. perdavė 2 555,23 Eur vertės statybinius pastolius ir tris įrangos priėmimo-perdavimo aktus D. M. buvo perduota 12 348,89 Eur vertės įranga. Taip pat skunde nurodoma, kad 2022 m. kovo 14 d. nuomos sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) D. M. patikėjo ir perdavė bendrovei priklausantį 12 348,89 Eur vertės turtą - statybinius pastolius, kuriuos D. M. pasisavino ir dėl to bendrovei padarė didelę 12 348,89 Eur žalą. D. M. sąmoningais neteisėtais veiksmais, sudarydamas nuomos sutartį ir negrąžindamas jam patikėto turto, užkirto kelią grąžinti savininkui jo turtą civilinio proceso priemonėmis, nes paaiškėjo, kad jis jokio turto neturi ir yra skolingas kitiems asmenims (t. 1, b. l. 1-2).
Kartu su skundu pateikta:
- 2022 m. kovo 14 d. Įrangos nuomos sutartis (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas (duomenys neskelbtini) nuomininkui D. M. startyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojo statybinius fasadinius pastolius (t. 1, b. l. 9-10)
- Įrangos priėmimo – perdavimo aktus prie 2022 m. kovo 14 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos data – 2022 m. kovo 14 d., išnuomota viso 167 vnt. vertė 6256,67 Eur, nuomos data 2022 m. birželio 7 d. išnuomota viso 102 vienetai, vertė 3536,99 Eur, nuomos data 2022 m. birželio 9 d., išnuomota 65 vienetai, vertė 2555,23 Eur) (t. 1, b. l. 6-8).
Iš 2023 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tikslinant 2023 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) atstovo adv. D. K. skunde nurodytas aplinkybes, kelis sykius buvo susisiekta su D. M. bei nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir pabendrauta su D. M. D. M. neneigė, kad jisai turi savo žinioje svetimą turtą, todėl turi realią galimybę juo naudotis, nurodydamas, kad statybiniai pastoliai yra keliuose objektuose, tačiau paprašius nurodyti tikslią pastolių buvimo vietą, D. M. nenurodė. Tuo tarpu duomenų, kad būtų jo žinioje turimas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas išvaisytas negauta (T. 1, b. l. 11-13).
Iš 2023 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) atsakymo į 2023 m. birželio 22 d. paklausimą „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nustatyta, į pateiktus klausimus (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas pateikė atsakymus:
1. Ar pagal 2022 m. kovo 14 d. įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su D. M., buvo numatytas konkretus nuomos terminas. Jei taip, kur terminas buvo numatytas. Pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Jei ne, tai kodėl ?
- Tyrimui buvo pateikta 2022 m. kovo 14 d. nuomos sutartis, kurios 3 str. ir 8 str. numato nuomos laikotarpį ir sutarties galiojimą. Nuomos sutartis yra neterminuota, kadangi nuomojama įranga yra statybos sektoriuje, kur poreikio terminas niekada nėra aiškus, su šiais pastoliais atliekami ir mūro, fasado, stogo darbai, todėl faktiškai nėra įmanoma įvertinti iš anksto kokiam terminui bus reikalinga įranga, todėl nuomos sutartyje konkretaus termino nenurodome.
2. Kokiuose dokumentuose D. M. perduodant įrangą, buvo nurodyta, aprašyta D. M. perduodamos įrangos būklė? Jei tokie dokumentai yra, prašome pateikti dokumentų kopijas.
- Visa perduota įranga buvo visiškai nauja, nes D. M. pradžiai norėjo ją išsinuomoti, o vėliau ir nupirkti. Visi įrangos pirkimo dokumentai neišliko, todėl pateikiami likę įrangos prikimo dokumentai.
3. Kada (data), kokiu adresu D. M. įranga buvo perduota. Ar D. M. buvo suteiktos įrangos transportavimo paslaugos, jei taip, prašome pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Koks transportas (nurodyti valst. Nr.), vairuotojas (-ai) suteikė minimą paslaugą. Jei įrangos transportavimo paslaugos D. M. buvo nesuteiktos, ar yra žinoma, kokiu transportu, D. M. išsivežė perduotą įrangą, pateikti informaciją apie transporto valstybinius numerius. Kokie (duomenys neskelbtini) darbuotojai, atsakingi asmenys įrangą perdavė (pateikti kontaktus).
- D. M. įranga buvo perduota 3 kartus. 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. birželio 9 d. Tyrimui jau buvo pateikti įrangos priėmimo-perdavimo aktai. Visus kartus pasiimti įrangos D. M. atvyko savo transportu, tamsios spalvos visureigiu, 4x4, prisikabines priekabą, valstybinių numeriu neturime. Įrangą krovė 2 darbuotojai: R. K. tel. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. tel. (duomenys neskelbtini).
4. Ar (duomenys neskelbtini) yra žinoma kokiu adresu D. M. naudojo išnuomotą įrangą, kokiu adresu išnuomotą įrangą saugojo? Ar buvo gauti pranešimai iš D. M. apie įrangos saugojimo, naudojimo vietų pakeitimus, jei taip, kokia forma D. M. pranešimus teikė. Pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
- Klientas nurodė adresą, (duomenys neskelbtini). Įrangos laikymo vieta nurodyta pateiktuose priėmimo perdavimo aktuose. Pranešimai iš D. M. apie įrangos saugojimo, naudojimo vietų pakeitimus jokia forma gauti nebuvo.
5. Kada ir kokiomis sąlygomis buvo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su D. M. nutraukta. Kokiu būdu apie sutarties nutraukimą buvo informuotas D. M.. Pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
- Sutartis buvo nutraukta remiantis nuomos sutarties 8.2 p., 9.2 p., 9.4 p. tvarka D. M. apie tai pranešus telefonu vasario mėnesį ir registruotu paštu.
6. Ar D. M. mokėjo už nuomojamą įrangą? Jei taip, kokia nuomos suma yra sumokėta už nuomotą įrangą. Pateikti nuomos mokėjimus, patvirtinančius dokumentus nuo sutarties sudarymo dienos.
- D. M. už įrangos nuomą nemokėjo.
7. Ar dėl Nr. (duomenys neskelbtini) su D. M. sutarties sąlygų nevykdymo, (duomenys neskelbtini) dėl teisėtų interesų užtikrinimo, kreipėsi į policijos įstaigas, jei taip, pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
Šalies argumentai
- 2023-02-03 policijai buvo pateiktas pareiškimas dėl galimo sukčiavimo (ROIK Nr. 0123000063819, tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-08374-23). 2023-02-15 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą iš esmės motyvuojant tuo, kad 2023-02-10 telefonu buvo bendrauta su D. M., kuris pažadėjo nuomotus daiktus grąžinti. D. M. susiekė su D. K., pažadėjo grąžinti įrangą, tačiau to nepadarė, vengė bendravimo. 2023 m. vasario mėn. paaiškėjo, kad D. M. patikėtos įrangos adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Išsiaiškinti kur yra įranga nepavyko.
8. Ar dėl Nr. (duomenys neskelbtini) su D. M. sutarties sąlygų nevykdymo, (duomenys neskelbtini) dėl teisėtų interesų užtikrinimo, kreipėsi į teismus civilinio proceso tvarka, jei ne, tai kodėl. Jei taip, pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
- Bet kokia neteisėta veika gali užtraukti vieną iš trijų atsakomybių – civilinę, administracinę ar baudžiamąją. 2022 m. kovo 14 d. nuomos sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) D. M. patikėjo ir perdavė bendrovei priklausantį 12 348,89 Eur didelės vertės turtą - statybinius pastolius, kuriuos D. M. pasisavino ir dėl to bendrovei padarė didelę 12 348,89 Eur žalą. D. M. sąmoningais neteisėtais veiksmais, sudarydamas nuomos sutartį ir negrąžindamas jam patikėto turto, užkirto kelią grąžinti savininkui jo turtą civilinio proceso priemonėmis, nes paaiškėjo, kad jis jokio turto neturi ir yra skolingas kitiems asmenims. Kadangi įmonės turtas pasisavintas ir jo buvimo vieta nežinoma, nėra galimybės civilinio proceso priemonėmis tą įrangą grąžinti, nes vindikacinis ieškinys pareiškiamas tik tuo atveju, jeigu atsakovas ginčo turtą turi, turto buvimo vieta žinoma, tačiau atsakovas dėl kokių nors motyvų atsisako grąžinti turtą. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tyčia neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Turto pasisavinimas galimas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios pasisavinant svetimą turtą atveju kaltininkas supranta, kad neteisėtai (viršydamas savo įgalinimus), neatlygintinai svetimą turtą paverčia savu, numato, jog dėl to teisėtas jo turėtojas šio neteks, ir to nori. (2009 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2009).
9. Kada (datos) ir kokiais būdais (duomenys neskelbtini) pareikalavo D. M. grąžinti įrangą. Jei reikalavimai buvo rašytiniai, pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Ar D. M. į reikalavimus gražinti įrangą teikė atsakymus, jei taip, tai kokius. Jei atsakymai buvorašytiniai, prašome pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
- Su D. M. buvo bendrauta tik telefonu. Įrangą buvo pareikalauta grąžinti 2023 m. sausį. D. M. teikė atsakymus, kad įrangą gražins. Nuo reikalavimo grąžinti praėjo beveik pusę metu (T. 1, b. l. 48-50).
Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata pas D. M., jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini). Kratos metu rastos ir paimtos sidabrinės spalvos pastolių dalys, 4 vnt. (T. 1., b. l. 100-104, 105-107).
Iš 2023 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtos metalinių konstrukcijų dalys – 4 vnt. vienodi metaliniai vamzdžiai. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 108-110, 111-115).
Iš 2024 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtos metalinių konstrukcijų dalys – 4 vnt. vienodi metaliniai vamzdžiai. Kartu dalyvavęs liudytojas R. K. pareiškė, kad 4 metaliniai vamzdžiai, t. y. statramščiai, priklauso (duomenys neskelbtini), juos atpažino iš bendrų statramsčių matmenų, cinkuoto statramščių paviršių ir bendros išvaizdos (T. 1, b. l. 120-123).
Iš 2023 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog dirbant kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato VS tyrėju I. S. pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19042-23, buvo atkreiptas dėmesys į (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone esančias statybvietes, renovuojamus daugiabučius, privačius namus, kurių išorė tvarkoma ir juose yra pastoliai. Pravažiavus šias vietas, ir sulyginus pastolius su ikiteisminiame tyrime turimomis pasisavintų pastolių nuotraukomis, nebuvo rasta pasisavintų pastolių (T. 1, b. l. 128-130).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip ir turto pasisavinimo atveju, turto iššvaistymo objektyvieji požymiai: 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Šie veiksmai BK 184 dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012).
Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra priešingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui.
Nors kaltinamasis viso proceso metu neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – tiek pagal pradinį kaltinimą dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje, tiek dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau teismo įsitikinimu kaltinamojo D. M. kaltė, padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis su (duomenys neskelbtini) sudarė įrangos (pastolių) nuomos sutartį, kuria iš minėtos bendrovės išsinuomojo pastolius, kurių (duomenys neskelbtini) negrąžino, nes juos prarado. Šių aplinkybių neginčijo ir pats kaltinamasis, tačiau laikėsi pozicijos, jog jis neturėjo tyčios išsinuomotą turtą pasisavinti (ar išvaistyti), taip nutiko, nes jo verslas susidūrė su sunkumais, turėjo daug įsiskolinimų ir jo kreditoriai, kurių jis negalėjo įvardinti, pastolius pasisavino už neįvykdytus jo įsipareigojimus. Visgi, kaltinamasis viso proceso metu negalėjo nurodyti, kur yra jo iš (duomenys neskelbtini) išsinuomoti pastoliai, jo pozicija šiuo klausimu buvo nuolat kintanti. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad dalis pastolių yra (duomenys neskelbtini), kita dalis – kituose Lietuvos miestuose. Tokios pozicijos jis laikėsi ir apklausiamas 2024 m. liepos 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu D. M. jau nurodė, kad beveik visi pastoliai buvo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčios (duomenys neskelbtini) J. M. patvirtino, jog nuo 2022 m. gegužės ar birželio mėn. iš tiesų D. M. atvežė ir pastatė pastolius, o po to kažkokie žmonės tuos pastolius išvežė, galimai, pasak liudytojo, už D. M. skolas, tuo metu jis su D. M. jau nebegalėjo susisiekti, pats D. M. nesidomėjo, kur dingo pastoliai nuo (duomenys neskelbtini) pastato, pastolius išsivežę žmonės sakė, kad su savininko žinia tuos pastolius išsiveža. Teisme apklaustas liudytojas O. B., kurį D. M. buvo pasamdęs dirbti (duomenys neskelbtini) pastate, taip pat nurodė, kad pastolius darbui davė D. M., bet kieno tie pastoliai buvo – jis nežino. D. M. už darbus su juo neatsiskaitė, tačiau su jais atsiskaitė (duomenys neskelbtini) J. M., o kai baigė darbus – pastoliai vis dar buvo prie (duomenys neskelbtini) pastato, ten buvo apie 100 kv. m pastolių.
Taigi, kaip ir minėta, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog D. M. iš (duomenys neskelbtini) išsinuomojo kaltinime nurodytus pastolius, kuriuos naudojo statybos objekte, tačiau jų (duomenys neskelbtini) negrąžino, jų buvimo vieta nėra žinoma. Taip pat iš liudytojų parodymų nustatyta, jog pastolius nuo (duomenys neskelbtini) pastato išsivežė nenustatyti asmenys. Visgi aplinkybė, jog D. M. šiuos pastolius pasisavino – t. y. pavertė savo turtu, nėra kategoriškai patvirtinta bylos medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų kategoriškai išvadai, kad D. M. minėtus pastolius paslėpė ir tyčia juos pasisavino, t. y. jo žinioje buvusį svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis iš (duomenys neskelbtini) išsinuomotus pastolius laikė ne sutartyje nurodytu adresu, o kituose objektuose, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiais veiksmais D. M. minėta turtą pavertė savo turtu, nes, atsižvelgiant į statybų verslo specifiką, D. M. išsinuomotų pastolių kiekį, natūralu, kad toks kiekis pastolių gali būti naudojamas įvairiuose statybų objektuose. Vien tai, kad pastoliai buvo laikomi kitu adresu nei sutarta sutartyje, galėtų būti laikoma sutarties pažeidimu, tačiau ne turto pasisavinimu. Nepaisant to, šiuo gi atveju nustatyta, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų, siekiant susigrąžinti D. M. išnuomotus pastolius, D. M. jų (duomenys neskelbtini) negrąžino ir nenurodė, kur tie pastoliai yra. Kaip nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) direktorius D. K., D. M. už pastolių nuomą pinigų nemokėjo ir pradėjo vengti kontakto, kai tik buvo pradėta ieškoti sutartimi išnuomotų pastolių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo įsitikinimu, toks kaltinamojo elgesys, kuomet D. M. iš (duomenys neskelbtini) išsinuomotos pastolius perėmė kiti asmenys (kaip minėta – byloje nėra neginčijamų duomenų, jog tai buvo atlikta su kaltinamojo sutikimu), negali būti pagrindas išvadai, kad kaltinamasis pasisavino jam patikėtą turtą, tačiau toks jo elgesys visiškai atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. jog kaltinamasis išvaistė jam patikėtą svetimą turtą ir šią veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, jog nesirūpindamas išsinuomotais pastoliais, taip sudarydamas galimybę juos perimti savo kreditoriams, elgiasi neteisėtai ir dėl tokio jo elgesio teisėtas turto savininkas (duomenys neskelbtini) patirs turtinę žalą.
Kaltinamojo gynėjas laikėsi pozicijos, jog tarp kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o aukščiau aptartas kaltinamojo elgesys neturėtų būti laikomas nusikaltimu. Visgi, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo gynybos pozicija.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-508-976/2015, 2K-46-699/2018). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022).???
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent ir nustatyta, kad kaltinamasis už išsinuomotus pastolius pinigų nemokėjo (nors kaltinamasis teigė, jog mokėjo „juodais pinigais“, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių jokių dokumentų ar kitų įrodymų pateikti negalėjo), su (duomenys neskelbtini) vengė bendradarbiauti, kaip nustatyta iš jau apatartų liudytojų J. M., O. B. parodymų – kaltinamasis vengė bendrauti ir su statybos darbų užsakovais, statybos darbų nebaigė, už juos neatsiskaitė, kas patvirtina, kad kaltinamasis jau tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nepaisant to, nesiėmė jokių veiksmų, kad grąžintų pastolius (duomenys neskelbtini) ar sudarytų susitarimą dėl pradangintų pastolių atsiradusios žalos atlyginimo. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iškart po to, kai (duomenys neskelbtini) inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą, D. M. su juo bendravusiems policijos pareigūnams atsisakė nurodyti pastolių buvimo vietą (T. 1 b. l. 11), o iš byloje esančios informacijos apie D. M. atžvilgiu vykdomus antstolių išieškojimus (t. 1, b. l. 157-160), akivaizdu, kad jau tuo metu kaltinamojo atžvilgiu vyko procesai dėl piniginių įsipareigojimų nevykdymo. Teismo įsitikinimą dėl to, jog šiuo atveju susidariusi situacija turi būti vertinama ne kaip tarp asmenų susiklostę civiliniai santykiai, o būtent kaip nusikalstama veika, stiprina ir tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog D. M. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo (t. 1, b. l. 162), turtui, kurį buvo įgijęs su sutuoktine, jau 2022 m. gruodžio 1 d. buvo pritaikytas turto areštas (t. 1, b. l. 169-172), D. M. išvyko gyventi į užsienį – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme negalėjo nurodyti dabartinės gyvenamosios vietos adreso (t. 2 b. l. 19, 134-138). Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) pažeistų teisių gynimas dėl paties kaltinamojo elgesio yra apsunkintas ir neperspektyvus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog D. M. ir (duomenys neskelbtini) sieja tik civiliniai teisiniai santykiai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, padarytą žalą – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo padaryta pakankamai ženkli turtinė žala.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (T. 1, b. l. 177-178), baustas administracine tvarka, mokantis paskirtas nuobaudas, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį (t. 2, b. l. 175-180), iš paties kaltinamojo žodžių jis dirbantis, tačiau duomenų apie įsidarbinimą teismui nepateikta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimesnį sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Pažymėtina, jog kaltinamasis teismui nenurodė savo gyvenamosios vietos, tačiau jis, žinodamas apie jam paskirtą bausmę, turi pareigą bendradarbiauti su probacijos tarnyba, nes priešingu atveju ši bausmė, vadovaujantis BK nuostatomis, ateityje gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. arešto bausme.
Dėl kitų klausimų
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 25408,28 Eur turtinės žalos atlyginimo (12348,89 Eur žalos už pasisavintą įrangą; 5970,14 Eur nuomos mokesčio; 7089,15 Eur patirtų nuostolių dėl laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 9 d. negautų pajamų) ir 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (T. 2, b. l. 67-69).
Kaip matyti iš į bylą pateiktos tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo sudarytos Įrangos nuomos sutarties ir jos priedų, kaltinamojo išsinuomotos ir, kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, nusikalstamai prarastos įrangos vertė yra 12348,89 Eur, kaltinamasis įrangos vertės neginčijo, ją patvirtina ir į bylą civilinio ieškovo pateikti duomenys. Kaip nustatyta byloje, civilinis ieškovas šios vertės turtą prarado būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl reikalavimas atlyginti šią žalą yra visiškai pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Civilinio ieškovo veikla – statybinių pastolių nuoma, todėl, akivaizdu, kad kaltinamajam išsinuomojus pastolius, tačiau už juos nemokant jokio nuomos mokesčio, o vėliau dar gi ir išvaisčius šį turtą, civilinis ieškovas ne tik patyrė turtinę žalą dėl 5970,14 Eur civilinio ieškovo nesumokėto nuomos mokesčio, bet ir dėl to, jog neteko galimybės nuomoti kaltinime nurodytų pastolių, dėl ko susidarė 7089,15 Eur turtinė žala kaip negautos pajamos, todėl ir šioje dalyje teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti ir 6 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašymas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Be to, pažymėtina ir tai, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tik tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina penkių, o ne šešių, procentų dydžio procesinės palūkanos, kadangi ši prievolė kilo ne iš sutarties, o iš delikto, ir viena šios prievolės šalis yra fizinis asmuo – kaltinamasis D. M.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje už atstovo advokato D. K. paslaugas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1040 Eur (t. 2, b. l. 121-12256), šios išlaidos civiliniam ieškovui priteistinos iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus atlikinėti bausmę, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (T. 1, b. l. 146; T. 2, b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, D. M. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šiuos įpareigojimus:
- tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje
- per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti bent 30 procentų nuosprendžiu priteistos turtinės žalos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš kaltinamojo D. M. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 25408,28 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus aštuonis eurus ir dvidešimt aštuonis centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25408,28 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo dienos bei 1040 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus (T. 1, b. l. 146; T. 2, b. l. 49), kuriuose yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.