- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-2754-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05325-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- T. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 800 Lt turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2011-12-18 skundą su prašymu iškelti privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą J. A. atžvilgiu dėl šmeižimo ir įžeidimo pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartimi ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja, vėliau jai buvo įteiktas šaukimas į 2012-01-05 teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį neatvyko kaltinamoji, o teismas nesiėmė jokių veiksmų ją atvesdinti. Kitas teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2012-04-02, tačiau dėl sunkios ligos šiame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti ieškovė ir apie tai informavo teismą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 nutartimi neteisėtai nutraukė bylą ir melagingai pareiškė, kad ji neva atsisakė kaltinimo. Ieškovė pažymėjo, kad bylos neteisėtą nutraukimą teismas atliko nedalyvaujant jos gynėjui. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutarties buvo pateiktas apeliacinis skundas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi skundas buvo atmestas. Ieškovė pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme teismo posėdis vyko slaptai ir suinteresuotai, be jos ir advokatės dalyvavimo, šaukimų nei jai, nei advokatei įteikta nebuvo. Pasak ieškovės, apeliacinės instancijos teismas neįvertino jos sunkaus sveikatos stovio 2012-04-02 ir teismui pateikto nedarbingumo pažymėjimo, o vėliau medicininės įstaigos pažymos. Ieškovės nuomone, jos teisės nebuvo ir nėra apgintos dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo neteisėtų ir prieš ją nukreiptų šališkų veiksmų, akivaizdžiai tyčia dengiant kaltinamosios atliktą nusikalstamą veiką. Be to, ieškovė nurodė, kad vilkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas tyčia darė viską, kad byla nebūtų išnagrinėta ir J. A. nebūtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Valstybės pareigūnai, ieškovės teigimu, piktnaudžiavo tarnybinėmis teisėmis ir taip jai padarė nepataisomą žalą ir skriaudą visam gyvenimui. Tokio dydžio padaryta neturtinė žala, ieškovės nuomone, turi būti įvertinta 100 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda, kai konstatuojama, kad valstybės institucija ar pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad BPK 416 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisakė, kadangi ieškovė neatvyko į teismo posėdį, apie kokias nors svarbias neatvykimo priežastis teismo neinformavo, teismas pagrįstai ir teisėtai 2012-04-02 nutraukė baudžiamąją bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartis buvo peržiūrėta instancine tvarka Klaipėdos apygardos teismo, kuris ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad negalėjimas dalyvauti procese yra pateisinamas tik esant konkrečioms aplinkybėms, numatytoms BPK 37 straipsnyje. Viena jų – asmens liga, tačiau ne visi sveikatos sutrikimai gali trukdyti atvykti į teismo posėdžius. Būtent todėl BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas reikalavimas pateikti teismui atitinkamą nustatytos formos pažymą, kuri leistų teismui įsitikinti, jog pažymą pateikęs asmuo pagrįstai negali atvykti į teismą, kadangi nustatytos formos pažyma pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, o ieškovė į posėdį neatvyko, procesas buvo nutrauktas BPK 416 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovo atstovo manymu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas privalėjo informuoti ją ir gynėjus apie medicininės pažymos formą. Taip pat atsakovas tvirtino, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad baudžiamasis procesas truko 13 mėnesių. Atsakovo teigimu, procesas byloje truko beveik 7, o ne 13 mėnesių. Be to, atsakovo nuomone, kadangi ieškovė atsisakė kaltinimo, nes neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 7 dalimi, priteisė kaltinamajai dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pažymėjo, kad procesas buvo pradėtas ieškovės iniciatyva ir buvo nutrauktas dėl ieškovės neveikimo, todėl nepatogumai ir išgyvenimai, jeigu tokie ir kilo, atsirado dėl jos pačios netinkamo elgesio, be to, ieškovė nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 nutartimi neteisėtai nutraukė bylą ir melagingai pareiškė, kad ji neva atsisakė kaltinimo. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui instancine tvarka patikrinus pirmosios instancijos teismo 2012-04-02 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, buvo konstatuota, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, todėl teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties. Atmesti kaip nepagrįsti buvo ir ieškovės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino jos sunkaus sveikatos stovio 2012-04-02 ir kad teismui buvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas, o vėliau medicininės įstaigos pažyma. Pirmos instancijos teismas pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pranešimas apie nedarbingumą, tačiau ne nustatytos formos pažyma, o iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2012-11-27 išduota pažyma buvo pateikta su ieškovės prašymu atnaujinti privataus kaltinimo bylos nagrinėjimą, iš šios pažymos išdavimo datos matyti, kad ji išduota vėliau, nei apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacine tvarka T. Ž. skundą. Taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas galėjo prašyti taisyti trūkumus arba duoti protingą laiką pateikti pažymą, jei tai buvo būtina, kadangi tokios pareigos teismas, remiantis BPK, neturi. Apie apeliacinės instancijos teismo posėdį ieškovei ir jos atstovei pranešta tinkamai (baudž. bylos l. 111), ieškovės ir jos atstovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti baudžiamosios bylos apeliacine tvarka (BPK 322 straipsnis). Kadangi ieškovė atsisakė kaltinimo, nes neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 7 dalimi, priteisė kaltinamajai dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nesutiko ir su ieškovės argumentais, kad procesas buvo vilkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjant privataus kaltinimo bylą pagal ieškovės skundą, todėl žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė T. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, be to, ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė tvirtina, kad privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-14-659/2012, kurioje ji buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, ji liko neapginta ir dar patyrė 800 Lt dydžio nuostolių, todėl už tokius teismo ir teisėjų veiksmus visa atsakomybę turėtų prisiimti valstybė ir padengti visus dėl to atsiradusius nuostolius. Apeliantės nuomone, valstybės pareigūnai akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnybinėmis teisėmis, neteisingai naudojo baudžiamąjį įstatymą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, veikė prieš jos asmenį, nes tuose teismuose, pasak apeliantės, ji yra paženklinta dėl savo politinės veiklos. Ieškovės teigimu, tuo pačiu tikslu Klaipėdos miesto apylinkės teisėjos V. B. tyčiniais veiksmais nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. spalio 15 d. prieš ją buvo organizuotas ir panaudotas neteisėtas jos asmens kardomasis suėmimas, kad jai būtų apribota galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, turėti tinkamą advokatą ir teikti įrodymus. Taip pat apeliantė pažymi, kad ši civilinė byla buvo apskritai tyčia išnagrinėta be advokato, nes pati Lietuvos valstybė buvo suinteresuota bylos nagrinėjimo metu laikyti ją kalėjime ir nesuteikti jai teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, apeliantė savo apeliaciniame skunde remiasi tik savo subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vertinimu, nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Taip pat atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja iš valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, jos nuomone, sukėlė neteisėti teismo veiksmai nagrinėjant privataus kaltinimo bylą baudžiamojo proceso tvarka.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų. Iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas, tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir kt.).
Ieškovė tvirtina, kad dėl sunkios ligos ji negalėjo dalyvauti 2014-04-02 vykusiame teismo posėdyje ir apie tai informavo teismą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 nutartimi neteisėtai nutraukė bylą ir melagingai nurodė, kad ieškovė neva atsisakė kaltinimo. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartis, kuria byla buvo nutraukta, yra teisėta ir pagrįsta, teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstai buvo atmesti ieškovės argumentai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 nutartimi neteisėtai nutraukė bylą ir melagingai pareiškė, kad kaltinimo buvo atsisakyta. Taip pat spręstina, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 7 dalimi, priteisė kaltinamajai dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nes laikė, kad ieškovė neatvykdama į teismo posėdį be svarbios priežasties atsisakė savo kaltinimo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė neteisėtų teismo veiksmų nagrinėjant privataus kaltinimo bylą pagal ieškovės skundą, todėl žalos atlyginimui nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad jos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl neteisėto kardomojo suėmimo, dėl sveikatos pablogėjimo, kuris, pasak ieškovės, buvo sąlygojamas nežmoniškų sąlygų įkalinimo įstaigose, dėl nesuteikimo galimybės naudotis kvalifikuota teisine pagalba nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturinio teisinio pagrindo atskirai dėl jų pasisakyti ir vertinti jų pagrįstumą nagrinėjamos bylos kontekste.
Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Taigi, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.