Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovei advokatei A. V., atsakovui G. R. S., jo atstovei advokatei D. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, skolos priteisimo, ir atsakovo G. R. S. priešieškinį ieškovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007). Išklausius šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinus pateiktus į bylą įrodymus, liudytojų parodymus, bei nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl ieškovės kaltės dėl šeimos iširimo, konkrečių sutuoktinės pareigų pažeidimo faktų, atsakovas nepaneigus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų dėl smurto, žiauraus elgesio su sutuoktine, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą atsakovo, naudojusio fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę (žiauriai su ja besielgusio) kaltės prezumpciją. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo neištikimas, susilaukė nesantuokinės dukters su kita moterimi, 2008 m. paliko šeimą ir ja nesirūpino. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taip pat įvertinus įrodymus, šalių elgesį posėdžio metu, aplinkybę, jog šalys jau ilgą laiką kartu negyvena ir kitas aplinkybes darytina vienareikšmiška išvada, kad sutuoktiniams toliau gyventi bei išsaugoti šeimą neįmanoma. Ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės atmestinas (CPK 177, 178, 185 str.; 384 str. 6 d.; CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 str.). Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 str.).

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, - tokiu būdu tenkinama viena esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, jog neturtinė žala atlygintina ne visais jos padarymo, o tik įstatymo leidžiamais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2085-480/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Akivaizdu, kad bet kokie aštresni nesutarimai sukelia sutuoktiniams didesnius ar mažesnius išgyvenimus, o tais atvejais, kai šie nesutarimai sprendžiami fizinio smurto pagalba, tokie išgyvenimai sukelia dvasinius sukrėtimus, vieno iš sutuoktinių pažeminimą ir pan. Sunkias psichologines pasekmes sukelia kito sutuoktinio neištikimybė, kuri šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdi- atsakovas, nenutraukęs santuokos su ieškove, tris metus kartu gyveno su kita moterimi kaip šeima, su ja susilaukė dukters, santuokinės dukters auklėjimu nesirūpino. Ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, 2008 m. ji buvo sužalota, atsakovui mušant per galvą beisbolo lazda, dėl to gydėsi. Ieškovė teigia, kad smurtą ieškovas naudojo ir anksčiau. Ieškovė įrodė savo išgyvenimus dėl ieškinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė netinkamas sutuoktinio elgesys. Konstatavus, jog atsakovas sutuoktinės atžvilgiu vartojo smurtą, santuoka iširo dėl jo elgesio, įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovės prašomas priteisti 10000 Lt neturtinės žalos dydis mažintinas, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš esmės taip pat yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011; kt.).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Nustatyta, kad J. A. K., 2001-01-29 pardavė savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) už 20000 Lt (1 t. 128 b.l.). 24000 Lt sumą J. A. K. tą pačią dieną padovanojo savo dukrai, dovanojimo sutartyje nurodydamas, kad ši suma skiriama buto pirkimui (1 t. 44 b.l.).

Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Kasacinis teismas konstatavo, kad praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-386/2004; 2012 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-339/2012 ).

Ištyrus byloje esančius įrodymus bei liudytoju apklausus J. A. K. nustatyta, kad padovanodamas dukrai 24000 Lt ir dovanojimo sutartyje nurodęs dovanos paskirtį, jis siekė, kad apdovanotoji panaudotų dovaną šiuo konkrečiu tikslu ir jis pats turėtų galimybę senatvėje gyventi kartu su dukters šeima. Kad tai atitiko šalių tikrąją valią ir kad minėta pinigų suma ieškovei buvo perduota, patvirtina ir rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės atliktos bankinės operacijos iš karto po dovanos gavimo ir vieną dieną prieš sudarant ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, Jonas A. K. lig šiol gyvena ginčo bute ir laiko, kad turi jame savo kambarį. Vizualiai sulyginus pirkimo pardavimo ir dovanojimo sutartyse esančius J. A. K. rankraštinius įrašus matyti, kad jie labai panašūs, todėl tikėtina, kad abi sutartys sudarytos tuo pačiu laiku. Teismas posėdžio metu įsitikino, kad šiuo metu J. A. K. rašymo įgūdžiai yra labai sumenkę, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl vėlesnės dovanojimo sutarties sudarymo datos (prieš vienerius metus). Teismo neįtikino atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie dovanos gavimą ir dovanotos pinigų sumos panaudojimą buto įsigijimui, nes tuo metu šalių gaunamos pajamos VSDFV duomenimis buvo nedidelės (atsakovo darbo užmokestis 2002 m. buvo 4133,93 Lt, t.y. 344 Lt/mėn., 2003 m. – 6309,02 Lt, t.y. 526 Lt/mėn.; ieškovės darbo užmokestis 2002 m. sudarė 6451,2 Lt, t.y. 538 Lt/mėn., 2003 m. – 6480 Lt, t.y. 540 Lt/mėn.; 1 t. 153-184 b.l.), atsakovas nepateikė įrodymų apie jo teigimu tuo metu kas mėnesį uždirbamas 3000-5000 Lt sumas, juos grindė tik savo artimųjų giminaičių- mamos ir sesers parodymais. Atsakovo paso puslapių kopijos su sienos kirtimo atžymomis nepatvirtina teiginių apie jo gautas pajamas, jokių įrodymų apie atsakovo teigimu vykdytą verslą ir iš jo gautas pajamas nepateikta, atsakovo mamos ir jo sesers duoti parodymai dėl gautų pinigų pardavus paveldėtą turtą, uždirbus Kanadoje ir šių pinigų panaudojimo prieštaringi, objektyvių duomenų (pvz. rašytinių įrodymų) atsakovas nepateikė. Kaip parodė D. J. V., atsakovas lig šiol jai nėra grąžinęs verslui pasiskolintų 3500 USD. Įvertinus šalių turtinę padėtį tikėtina, kad būtent ieškovei padovanota pinigų suma buvo panaudota ginčo butui įsigyti. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant konkretaus tikslo, atitiko tikrąją jo šalių valią, pinigai pagal sandorį buvo perduoti ir panaudoti jame nurodytu tikslu, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Byloje kilo ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei jo padalijimo, nutraukiant santuoką. Šis nekilnojamasis turtas įgytas, šalims gyvenant santuokoje.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-517/2011).

Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad dalį pinigų šiam butui įsigyti ieškovei yra perdavęs jos tėvas J. A. K., 2001-01-29 pardavęs savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) už 20000 Lt (1 t. 128 b.l.). 24000 Lt sumą J. A. K. tą pačią dieną padovanojo savo dukrai, dovanojimo sutartyje nurodydamas, kad ši suma skiriama buto pirkimui, t.y. minėta suma buvo perduota ieškovei asmeniškai, o ne šeimai (1 t. 44 b.l.). Rašytiniai įrodymai, gauti iš banko apie ieškovės atliktas pinigines operacijas patvirtina, kad šią pinigų sumą ieškovė 2001-01-29 gavo ir padėjo į banką kaip terminuotą indėlį (1 t. 42 b.l.). Šalys butą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003-04-10 (1 t. 40 b.l.), AB „Lietuvos taupomasis bankas“ rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 6099 USD ieškovei buvo išduoti 2003-04-09 (1 t. 127 b.l., 2 t. 9-12 b.l.), USD kursas tą dieną buvo 3,187 Lt, t.y. 6099 USD atitiko 19437,51 Lt. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė buto pirkimui panaudojo dalį savo asmeninių lėšų, kurios sudarė 57 procentus buto kainos, todėl yra pagrindas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nukrypti. Atsakovas nurodo, kad jis 1994-10-27 įsigijo butą- kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), o jį pardavę 2003-07-15 gautus 15000 Lt sutuoktiniai panaudojo buto (duomenys neskelbtini), remontui, baldų pirkimui ir išlaikymui. Butas- kambarys šalių įgytas santuokoje, todėl preziumuojama, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokią dalį šių lėšų panaudojo naujojo buto (taip pat ir ieškovės dalies) pagerinimui, iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir priešieškinio akivaizdu, kad buvo perkami brangūs virtuvės baldai, mokama už buto išlaikymą, o šios išlaidos nėra priskiriamos prie nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus, kad likusi buto dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti padalinta sutuoktiniams lygiomis dalimis, teismas sprendžia, kad ieškovės turto dalis bute yra 157/200 dalys, o atsakovo- 43/200 dalys.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Byloje pateikti duomenys apie šio turto vertę: VĮ „Registrų centras“ 2003-04-07 duomenimis- 36800 Lt, 2013-01-01 duomenimis- 98900 Lt; UAB „Nidulus appraisal“ vertinimo ataskaita, parengta atsakovo užsakymu, šio buto vertė 2013-10-18 yra 80000 Lt (2 t. 41-62 b.l.). UAB „Nidulus appraisal“ įvertinimą atliko lyginamuoju metodu individualiai šiam objektui, todėl ji laikytina tiksliausiai atitinkančia turto rinkos vertę. 157/200 dalis atitiktų 62800 Lt, 43/200 dalis – 17200 Lt.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010).

Šalys sutaria, kad dėl konfliktiškų jų santykių turto padalijimas natūra nėra galimas. Kiekviena iš šalių pageidauja, kad jai turtas būtų priteisiamas natūra, kitai šaliai išmokant kompensaciją. Nors atsakovas nurodo, kad jis turi pakankamai lėšų išmokėti kompensaciją, tačiau jokių įrodymų apie turimas lėšas banke nepateikė, byloje duomenų apie kitą atsakovo nuosavybės teise valdomą vertingą turtą nėra. Be to, iš 2013-10-08 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1.2 punkto turinio matyti, kad atsakovas, įsipareigodamas ieškovei išmokėti 50000 Lt kompensaciją, numatė ginčo butą įkeisti bankui, kas patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų be paskolos iš banko gavimo išmokėti kompensaciją. Ginčo bute gyvena šalių pilnametė dukra su mažamete savo dukra, taip pat gyvena garbaus amžiaus ieškovės tėvas, kurio ieškovei dovanotos lėšos buvo panaudotos buto įsigijimui. Šių asmenų iškeldinimo siektų atsakovas, jam priteisus butą natūra (atsižvelgiant į 2013-10-08 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas), todėl nukentėtų šių asmenų interesai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nuo 2008 m. bute negyvena. Atsižvelgiant į santuokos iširimo priežastis, teismas sprendžia, kad turto padalinimas šalims natūra neatitiktų protingumo kriterijaus, sudarytų sąlygas tolesniems šalių ginčams bei prieštarautų šalių išreikštai valiai, todėl daro išvadą, kad santuokoje įgytą butą natūra padalyti abiems sutuoktiniams nėra galimybės, todėl šis turtas priteistinas vienam iš sutuoktinių, o kitas įpareigotinas kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais – CK 3.127 str.3 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad buto priteisimas natūra ieškovei, įpareigojant ją išmokėti 17200 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, atitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį (poreikį kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo), teismas sprendžia, kad tikslinga sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams nuo jo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnis).

Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas atsakovui, ieškovei nereikalaujant piniginės kompensacijos už šį turtą, kompensacija nepriteistina.

Dėl prievolių turtui išlaikyti

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. negyveno, paliko šeimą, ir turto išlaikymo išlaidų nemokėjo. Ieškovė nurodo, kad nuo 2009 m. patyrė 5891 Lt išlaidų už buto šildymą, už bendrus komunalinius patarnavimus, nesusijusius su vartojimu- 2675 Lt, 20/100 šių išlaidų prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (9-31 b.l.), atsakovas jokių įrodymų, kad minėtu laikotarpiu prisidėjo prie buto išlaikymo, nepateikė. Nustačius, kad atsakovo turto dalis bute yra 43/200, bei įvertinus, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 6.114 str.), o solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė (CK 6.9 str.) bei įvertinus tai, kad ieškovė šiuo laikotarpiu sumokėjo 8566 Lt mokesčių butui išlaikyti ((duomenys neskelbtini) GNSB bei AB „Kauno energija“ už buto šildymą), teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį jos sumokėtos sumos butui išlaikyti yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovui tenka ne 20/100, kaip pareiškė ieškinyje ieškovė, bet šiek tiek daugiau, t.y. 43/200 buto dalys, todėl proporcingai pagal ieškovės nurodytas sumas susidarytų 1841,69 Lt. Teismui negalint peržengti pareikštų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina jos prašoma suma- 1713,20 Lt (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (13 b.l.), patyrė 1500 Lt išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei 2013-04-03 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovui pateikus turto vertės vertinimo ataskaitą paaiškėjo, kad ginčo buto vertė 80000 Lt, ieškovė reikalavo jai priteisti 80/100 dalių šio turto, todėl mokėtinas žyminis mokestis už visus ieškinio reikalavimus yra 2415 Lt. Teismo vertinimu ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 92 procentais, todėl jai iš atsakovo priteistina 1380 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš ieškovės priteistina 43 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, valstybei, likusi nesumokėta 2222 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovo.

Atsakovas, reikšdamas priešieškinį, sumokėjo 2027,70 Lt žyminio mokesčio (1 t. 94 b.l.). Už atsakovo priešieškinio reikalavimus, patikslinus ginčo buto vertę, mokėtinas žyminis mokestis 1746 Lt (iš šios sumos 144 Lt už reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu). Atsakovo turtiniai reikalavimai patenkinti 43 procentais, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestas, atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas sprendžia, kad iš ieškovės atsakovui priteistina (1746-288)*0,43, t.y. 627 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas valstybei yra sumokėjęs 281,70 Lt daugiau žyminio mokesčio, todėl ši suma turėtų jam būti grąžinta. Ekonomiškumo, protingumo principų pagrindu šalių viena kitai ir valstybei mokėtinos bei iš valstybės grąžintinos žyminio mokesčio bei teisinių paslaugų sumos įskaitytinos, iš atsakovo ieškovei priteistina 753 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistina 43 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 1940,30 Lt žyminio mokesčio.

Be to, šioje byloje valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jas paskirsčius šalims, sudaro mažesnę, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nurodyta suma, todėl iš šalių jos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

I. S. (iki santuokos sudarymo- K.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl G. R. S. kaltės; palikti šalims santuokines pavardes: S., S.

Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, registruotą I. S. vardu, gyvenamąją patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti I. S. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti G. R. S. iš I. S., 17200 Lt (septyniolikos tūkstančių dviejų šimtų litų) piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, kompensacijos išmokėjimą atidedant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui po sprendimo įsiteisėjimo.

Santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą- G. R. S. vardu 2010-12-20 registruotą transporto priemonę VW Golf, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti G. R. S. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti I. S. iš G. R. S. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, 1713,20 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trylika litų 20 ct) išlaidų butui išlaikyti, 753 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1940,30 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt litų 30 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.