Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-124-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
2S-124-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11110-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
R. G., J. G.
Atsakovas
UAB „Swedbank lizingas“, notarei J
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-124-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11110-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 129 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir notarei J. Š. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. G. ir J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Swedbak lizingas“ ir notarei J. Š., prašydami pripažinti negaliojančiu 2012-04-23 Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-3437, dėl 345 380,70 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš ieškovų atsakovo naudai. Vykdomasis įrašas buvo išduotas tuo pagrindu, kad ieškovai laidavo atsakovui už Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ prievoles pagal 2010-04-29 paprastąjį vekselį. Pagal 2012-04-23 notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-3437, yra pradėti vykdyti išieškojimai iš ieškovų turto.

Ieškovai R. G. ir J. G. taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0109/12/00494 ir Nr. 0109/12/00495.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi ieškovų R. G. ir J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis įrašas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl privalomai vykdytinas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, nes vykdant vykdomuosius dokumentus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. įvertinus visus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovams pateikus teismui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus šioje civilinėje byloje ir nepateikus jokių tikėtinai pagrindžiančių duomenų, kurie suteiktų pagrindo vertinti tokio prašymo tenkinimo būtinumą, teismo vertinimu, ieškovų prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, laikytinas nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai R. G. ir J. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir iki kol bus išnagrinėtas ieškovų ieškinys sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0109/12/00494 ir Nr. 0109/12/00495. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokių konkrečių argumentų, kokių duomenų, galinčių suteikti pagrindą teismui vertinti ieškovų prašymo tenkinimo būtinumą, ieškovai nepateikė, kokie tie duomenys galėtų būti. Nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų dėl akivaizdaus ieškovų ieškinio nepagrįstumo, vadinasi ieškovų ieškinys atitiko tikėtino pagrįstumo kriterijus, todėl šiuo atveju situacija, kuomet ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma. Pažymėjo, kad vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose jau buvo sustabdyti ankstesnėje tarp šalių vykusioje civilinėje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Nors ieškinio pateikimo metu ieškovai dar neturėjo įrodymų apie vykdymo veiksmų atnaujinimą, tačiau šiuo metu jau aišku, kad antstolė tęsia išieškojimo veiksmus, įrodymai apie tai buvo pateikti teismui su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovų ieškinį, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių dokumentų nepasisakė. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju, reiktų atgręžti vykdomojo dokumento vykdymą, tokiu būdu būtų padaryta žala ieškovams, nes iš jų išieškojus vykdymo išlaidas, jos nebūtų grąžinamos. Mano, kad šiuo atveju buvo visos aplinkybės, kurioms remdamasis teismas turėjo tenkinti ieškovų prašymą. Ieškovų prašymo tenkinimas nesuteiktų jiems nepagrįsto pranašumo prieš atsakovus. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovai šiuo atveju neįvykdė pareigos įrodyti, jog ieškovų reikalavimai pagrįsti bei kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad vykdomasis įrašas yra išduotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, jog atsakovas turi teisę gauti vekselyje nurodytą sumą, dėl to yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Pažymėjo, kad šiuo atveju vykdomasis raštas išduotas laikantis jo išdavimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovai tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Taip pat nurodė, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl pripažinimo, t. y. neturtinį reikalavimą, todėl teismo sprendimo šioje byloje nereikės priverstinai vykdyti, dėl to ir grėsmė tokio teismo sprendimo tinkamam įvykdymui negali egzistuoti. Taigi atmestini ieškovų teiginiai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju reiktų atgręžti vykdomojo dokumento vykdymą ir tokiu būdu būtų padaryta žala ieškovams. Nesutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeistų atsakovo teisių, nes vykdomasis įrašas buvo išduotas dar 2012 m., ir nuo to laiko atsakovas nėra atgavęs įsiskolinimo iš ieškovų, tokiu būdu pažeidžiant atsakovo teises. Mano, kad ieškovai nepagrįstai teikia du reikalavimus atskirose bylose dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, nors tokios bylos turėtų būti nagrinėjamos kartu. Tokį ieškovų elgesį paaiškina tik siekis atskirose bylose nepagrįstai teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant kuo ilgesniam laikui užvilkinti realų skolos išieškojimą.

Atsakovas notarė J. Š. atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 0109/12/00494 ir Nr. 0109/12/00495 yra vykdomas išieškojimas iš ieškovų turto pagal 2012-04-23 notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-3437. Ieškovai yra pateikę teismui ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiu minėtą 2012-04-23 Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0109/12/00494 ir Nr. 0109/12/00495. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, jo netenkino, motyvuodamas tuo, jog ieškovai nepateikė teismui jokių tikėtinai pagrindžiančių duomenų, kurie suteiktų pagrindo vertinti jų pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimo būtinumą.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480/2011), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. CPK 18 str. reglamentuotas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime, nutartyje ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Todėl išieškojimas, vykdant teismo spendimą (nutartį), gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo (nutarties) privalomumas prarastų prasmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai sustabdžius 2012-04-23 notarės J. Š. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. JŠ-3437, išduoto įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, jog atsakovas turi teisę gauti vekselyje nurodytą sumą, vykdymą, būtų paneigtas minėtas sprendimo privalomumo principas, pažeisti atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ teisėti interesai. Nors atskirajame skunde ieškovai nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų dėl akivaizdaus ieškovų ieškinio nepagrįstumo, vadinasi ieškovų ieškinys atitiko tikėtino pagrįstumo kriterijus, dėl to ieškovų prašymas turėjo būti tenkinamas, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi net ir nekonstatavus akivaizdaus ieškovų ieškinio nepagrįstumo fakto, tai nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, šiuo atveju nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovų prašymo tenkinimas nesuteiktų jiems nepagrįsto pranašumo prieš atsakovus, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog vykdomasis įrašas buvo išduotas dar 2012 m., ir nuo to laiko atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nėra įgyvendinęs savo teisės atgauti įsiskolinimą iš ieškovų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovų atskirąjį skundą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus išnagrinėtas ieškovų ieškinys sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0109/12/00494 ir Nr. 0109/12/00495.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų pateikto ieškinio dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumas yra įvertintas jį išnagrinėjus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6293-534/2015 ieškovų ieškinį atmetus. Pažymėtina, kad, nors minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau šiuo sprendimu yra konstatuotas ieškovų ieškinio nepagrįstumas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jie nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo nagrinėjamu atveju, nepagrindė tos aplinkybės, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutaria:

Ieškovų R. G. ir J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius