Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10548-907/2016 pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „BnP Finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. V. skundu kreipėsi į antstolę V. Š., kuriuo prašė panaikinti antstolės 2016 m. balandžio 27 d. patvarkymo (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo dalį, kuria skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gaunamas netekto darbingumo išmokas, bei tuo atveju, jei pagal skundžiamą patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Nurodė, kad iš pareiškėjo gaunamų netekto darbingumo išmokų išskaitoma 50 proc., todėl antstolė pažeidė įstatyme numatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydį. Antstolė V. Š. 2016 m. spalio 18 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Nurodė, kad patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodyti išskaitytini dydžiai neviršija teisės aktų nustatytų reikalavimų, o skolininko gaunamos pajamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos yra vienintelis turtas, iš kurio gali būti išieškoma skola, taip apsaugant kreditoriaus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad išieškojimas iš pareiškėjui mokamos netekto darbingumo pensijos yra galimas. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pagal 2016-04-27 patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomos išskaitos neviršija teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl nepažeidė CPK 736 straipsnyje įtvirtintų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžių. Teismas pažymėjo, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog antstolė iš pareiškėjo netekto darbingumo pensijos yra išieškojusi kokias nors lėšas, o pareiškėjas kitų įrodymų apie galimai nurašytas lėšas nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį kaip nepagrįstą ir pripažinti antstolės V. Š. patvarkymus neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Byloje esant nepakankamai įrodymų, teismas turi būti aktyvus ir trūkstamus įrodymus išsireikalauti iš atitinkamo asmens ar įstaigos.Teismas turi atsižvelgti į asmens, padavusio skundą, teisinę padėtį ir savarankiškai dalį pareigos pateikti įrodymus perkelti atsakovui.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo gaunamos pajamos nesiekia Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, kad didžioji dali pareiškėjo gaunamų pajamų panaudojama vaistams, kurių laisvės atėmimo įstaiga negali jam parūpinti, o likusių lėšų neužtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti.Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, pagal kurią išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Antstolė nėra ėmusis kitų priverstinių vykdymo veiksmų, t. y. areštavusi skolininko sąskaitas esančias kredito įstaigose ar įkalinimo įstaigos sąskaitoje, o tik nukreipusi išieškojimą į pareiškėjo pensiją, gaunamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.Skolininko gaunamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos yra vienintelis turtas, iš kurio gali būti išieškoma skola taip apsaugant kreditoriaus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.Sutiktina su apeliantu, kad ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.). Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti. Pareiškėjas taip pat turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas priima apelianto teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.Byloje nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-02 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-406-907/2016 dėl 1016,20 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojai AB „BnP Finance“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei. Taip pat antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-29 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-307-776/2016 dėl 1522,52 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojai AB „BnP Finance“ ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei. Antstolė 2016-04-27 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kuris pareiškėjui moka netekto darbingumo išmoką, ir UAB (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas dirba, išskaičiuoti kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 40 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą. Antstolis skundžiamame patvarkyme taip pat nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.Nagrinėjamu atveju, remdamasis CPK 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, skolininkas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, kuri pervedama kaip netekto darbingumo išmoka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimai pragyventi, dirbti pagal jo profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pažymėtina, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatas, išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Tačiau vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, antstolis gali, jam šią teisę suteikia CPK 736 straipsnio 2 dalis.CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. CPK 737 straipsnio 7 punktas nustato, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.Nagrinėjamu atveju antstolė V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjo 1522,52 Eur sumos pinigines lėšas ir vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, priėmė patvarkymą (duomenys neskelbtini), nurodydama išskaičiuoti kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pažymėtina, jog antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Tai reiškia, kad, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui patvarkymus dėl piniginių sumų išieškojimo yra pateikę ir kiti antstoliai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, vykdydamas antstolių patvarkymus, pinigines lėšas perves pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmai priimant 2016 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėti.Apeliantas pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. pažymą apie asmeniui išmokėtinas išmokas, iš kurios matyti, kad apeliantui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. mokėta netekto darbingumo pensija. Matyti, kad yra daromos išskaitos. Tačiau iš priskaičiuotų išmokos sumų ir išmokėtų sumų matyti, kad iš apelianto gaunamos netekto darbingumo pensijos nėra išskaičiuojama daugiau nei 50 proc. jo gaunamos netekto darbingumo pensijos. Pažymėtina, kad jeigu iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus galima išieškoti 50 procentų, bet ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.).Nustačius, kad antstolės veiksmai priimant 2016 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėti, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nurašytų lėšų grąžinimo. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas į bylą nepateikė duomenų, kad antstolė V. Š. iš pareiškėjo netekto darbingumo pensijos yra išieškojusi kokias nors lėšas. Tokių duomenų nėra ir vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.