- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-23
- Bylos Nr.
- eI3-2622-438/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04435-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- VšĮ Centrinės perkančiosios organizacijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) klinikoms dėl 2024 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ CPO LT (toliau – pareiškėja, CPO LT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, CPVA) (duomenys neskelbtini) klinikų (toliau – (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu 2024 m. liepos 15 d. priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT07 (toliau – Sprendimas).
Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini), įgyvendindama projektą (duomenys neskelbtini), projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), įsigijo medicinines prekes CPO LT valdomo elektroninio katalogo (toliau – Katalogas) modulyje „Medicininės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ – dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) pagrindu atliko pirkimą Nr. CPO210573 (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021 m. lapkričio 7 d., Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. lapkričio 10 d. paskelbtas Europos Sąjungos (toliau – ES) leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykdžius Pirkimą 2022 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir tiekėjo UAB „M Prekyba“ dėl medicininių prekių įsigijimo, kurios pradinė vertė 23 786,00 Eur be PVM, kaina 28 781,06 Eur su PVM.
Nurodo, kad CPO LT reaguodama į CPVA 2023 m. balandžio 5 d. įtarimą apie pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 11 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pradėto pažeidimo tyrimo Projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakymas į įtarimą), kuriame išdėstė paaiškinimus dėl CPVA pradėto pažeidimo tyrimo.
CPVA 2024 m. liepos 15 d. priėmė Sprendimą, kuriame nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus: Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau - Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p. numatyta, jog kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas). Todėl pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 str. 1 d. įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
Pažymi, kad Atsakyme į įtarimą detaliai atskleidė, jog CPO LT Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. nustačiusi Reikalavimą nepažeidė VPĮ 17 str. 1 d. ir 17 str. 3 d. įtvirtintų nuostatų. Tačiau atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė pažeidimą kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas) nuostatas.
Remiasi Reglamento 2 str. 36 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (žr.: 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) (žr.: ESTT 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas byloje Borta, C 298/15, Pizzo C-27/15).
Tvirtina, kad neteisingai kvalifikavus Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. turinį, CPVA Sprendime taikė netinkamas VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 str. aiškinimas ir taikymas bei Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 str. nuostatos. Pirkimo paskelbimo metu (2021 m.) nei Pirkimui aktualios redakcijos VPĮ 88 str., nei 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (toliau – Direktyva 2014/24) nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas.
Akcentuoja, kad ESTT bylose pažymima, jog ribojimas yra pateisinamas tiek, kiek juo siekiama teisėto tikslo, susijusio su viešuoju interesu, ir tiek, kiek toks ribojimas yra suderinamas su proporcingumo principu, t. y. kiek tokio ribojimo nustatymas yra būtinas viešajam interesui užtikrinti ir/ar viešasis interesas negalėtų būti užtikrintas mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Tvirtina, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika numato, jog subrangos ribojimai nėra per se neteisėti, jie yra galimi, jei tokiais ribojimais siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jie atitinka proporcingumo principą.
Teigia, kad nustačius Reikalavimą galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu teises. Esant nustatytam Reikalavimui, sudaroma galimybė pirkime dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų ir taip užtikrinama didesnė konkurencija (gali dalyvauti didesnis ūkio subjektų skaičius). Pirkimo sąlygų C dalies 4.5 p. nuostatos neapribojo konkurencijos, atvirkščiai – tokia nuostata faktiškai išplėtė konkurenciją Pirkime.
Akcentuoja, kad teisinis reguliavimas numato situacijas, kada gali būti nustatyti tam tikri ribojimai, kuriais siekiama didesnės konkurencijos. Tokios sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos. Atitinkamai ir Reikalavimas, kuriuo buvo sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui taip išplečiant konkurenciją, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymi, kad CPVA nevertino Atsakyme į įtarimą pateiktų CPO LT argumentų, jog Pirkimo vykdymo metu tiek VPT, tiek CPVA skelbė pavyzdinius pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodoma galimybė nustatyti sąlygą, analogišką Reikalavimui. VPT ir CPVA yra atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą ir sprendimus dėl viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams. Todėl tokių institucijų viešai teikiamos rekomendacijos, metodiniai ir pavyzdiniai dokumentai, viešųjų pirkimų sistemos dalyviams sukuria teisėtą lūkestį, kad veiksmai, kurie atitinka VPT ir CPVA teikiamus išaiškinimus/pavyzdinius dokumentus/išvadas, šių institucijų bus vertinami kaip teisėti. Pareiškėja veikė vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis. Aplinkybė, kad VPT ir CPVA rekomendavo taikyti Reikalavimą pagrindžia, jog ir jos nevertino jo kaip nepagrįstai ribojančio rinkos dalyvių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
CPO LT laikosi pozicijos, kad Reikalavimo nustatymas siekiamų tikslų kontekste negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad Reikalavimas pažeidė Direktyvos nuostatas, CPO LT mano, jog vis tiek nėra pagrindo nustatyti pažeidimo, kaip jis suprantamas Reglamento 2 str. 36 p. prasme. Net jei būtų pripažinta, kad CPO LT padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte. Ne kiekvienas viešųjų pirkimų pažeidimas yra pažeidimas Reglamento prasme. Jei CPO LT Pirkimo dokumentuose nebūtų nustačiusi Reikalavimo, situacija pirkime niekaip nebūtų pasikeitusi, nes visi Pirkimo vykdymo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nebuvo nurodę, jog telkiasi subtiekėjus, be to, pretenzijų Pirkime nebuvo gauta. Tariamas pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio, kuris nedarė jokios įtakos pirkimo rezultatams.
Teigia, kad pagal Reglamento nuostatas valstybės narės turi pareigą informuoti Europos Komisiją tik apie tokius pažeidimus, dėl kurių Europos Komisijai (ES biudžetui) deklaruota netinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 10 000,00 Eur. Apie kitus pažeidimus informacijos pateikti nereikia. Reglamente aiškiai apibrėžta, kokia netinkamų finansuoti išlaidų suma (didesnė nei 10 000,00 Eur) laikytina reikšminga ir darančia žalą ES biudžetui.
Tvirtina, kad nustačius, jog netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 518,52 Eur ir tai yra mažiau nei 10 000 Eur, net jei būtų nustatytas viešųjų pirkimų pažeidimas, toks pažeidimas netenkina vieno iš Reglamento 2 str. 36 p. nurodytos pažeidimo sąvokos požymių – nepagrįstos išlaidos (kitaip tariant netinkamos finansuoti išlaidos ar nustatytas finansinis poveikis) daro žalą ES biudžetui. Todėl Projekte nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą.
Nurodo, kad Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Gairių 2 skirsnio 2.1 p. 13-toje eilutėje nurodyta 5 proc. finansinė korekcija skiriama už kiekybinį subrangos ribojimą, tuo tarpu Sprendime CPVA nustatė kokybinį subrangos ribojimą. Net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Konkretus finansinės korekcijos dydis nustatomas įvertinus tam tikrų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, visumą. Pirkimo vykdymo metu pretenzijų dėl nustatyto Reikalavimo nebuvo pareikšta, be to, visi Pirkimo vykdymo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nenurodė, jog telkiasi subtiekėjus. Jei ir būtų nustatytas pažeidimas, adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga turėtų būti laikoma mažesnė finansinė korekcija. Aukščiau nurodytos aplinkybės yra lengvinančios, todėl tariamo pažeidimo sunkumas nėra toks, dėl kurio turėtų būti taikoma 5 proc. finansinė korekcija.
Vertina, kad CPVA jokio faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, priimdama Sprendimą nevykdė ESTT praktikoje nurodyto dviejų etapų vertinimo ir formaliai pritaikė Gairių 2 skirsnio 2.1 p. 13-toje eilutėje nurodytą finansinę korekciją. Tokie CPVA veiksmai pažeidžia proporcingumo principą, Gairių nuostatas ir formuojamą teismų praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovas viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 295 p., atliko Pirkimo vertinimą. CPVA 2023 m. balandžio 5 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT07 (toliau – Įtarimas) vertino, kad CPO Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Projekto vykdytojas nepaneigė Įtarimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nes tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kito tiekėjo, pateikusio pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tik tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. CPO nepateikus pagrįstų įrodymų apie konkrečius draudžiamus susitarimus Pirkime, įtarta, kad Pirkimo dokumentų C dalyje nustatyti reikalavimai galimai apribojo subtiekėjų pasitelkimą Pirkime, todėl Pirkimo pagrindu įvykdžius Konkretų pirkimą, galimai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principai bei VPĮ 17 str. 3 d. nustatytas reikalavimas dirbtinai nemažinti konkurencijos. Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2024 m. liepos 15 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte (toliau – CPVA raštas) per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).
Teigia, kad Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos: VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2020 m rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos; Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 ,,Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos; Konkrečiam pirkimui, atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2022 m. birželio 30 d., nuostatos; Metodikos redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. balandžio 1 d., nuostatos.
Tvirtina, kad įvertinus apibendrintą kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuota, jog nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą, kurių šiuo atveju CPO nenurodė. Pirkimo sąlygų turinys ir jų ribojamasis poveikis vertinti naudojant sisteminį metodą, atskleidžiant Reikalavimo galimą (ne)teisėtumą kitų (visų) Pirkimo sąlygų plotmėje. Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas leido prieiti išvadą, kad Reikalavimo sąlyga riboja tiekėjų pasiūlymų pateikimą pasitelkiant dalyvius subtiekėjais, kai toks ribojimas aktualus pasiūlymo teikimo etape Konkretaus pirkimo vykdymo metu pasitelkiant subtiekėjus, kurių pajėgumais remiamasi ir, kurių pajėgumais nors ir nesiremiama, tačiau, kurie vykdys sutartį.
Sprendimu konstatuota, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės), jų 2.1 lentelės 13 p., atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. pataisos normą nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 10.278,95 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 513,95 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos 4,57 Eur.
Tvirtina, kad registruojant Įtarimą vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime.
LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 nagrinėtas kiekybinis darbų perskirstymo aspektas ir nebuvo pasisakyta dėl kokybinio, perskirstant darbus pagal jų esmingumą ir kitas savybes. Tuo tarpu šis ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme, todėl minėtu LVAT sprendimu negalima remtis tiesiogiai ir vientisai.
Tvirtina, kad kito ūkio subjekto pasitelkimas (88 str.) ir rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumu (49 str.) yra skirtingos sąvokos VPĮ prasme, tačiau šio konkretaus Pirkimo atveju, Reikalavimo sąlyga yra Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų IV skyriaus „Pasiūlymų teikimas“ dalyje, taigi Reikalavimas aktualus pasiūlymų teikimo etape. Reikalavimo sąlygos paskirtis ją taikant būtent tiekėjo pasiūlymo teikimo etapu, nes būtent tuo metu tiekėjas negali būti nurodytas subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme. Reikalavimo sąlyga nurodoma, kad pateikus pasiūlymą nurodant subtiekėju kitą tiekėją, jau teikiantį savarankišką pasiūlymą, toks pasiūlymas bus atmestas, taigi Reikalavimas reiškia nepriklausomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Ginčo Pirkimo sąlyga aktuali būtent pasiūlymų teikimo metu ir šioje sąlygoje nėra numatytas būtent Sutartimi įsigyjamų prekių tiekimo perskirstymo procentas ar dalis, todėl aiškiai matyti, kad subtiekimas gali būti visiškas arba dalinis, todėl konkrečiai rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais reikšmingas, kiek tai susiję su pasiūlymų teikimu ir subtiekėjų pasitelkimu, pastariesiems teikiant neribotą Sutartimi nustatytą įsigyjamų prekių kiekį, t. y. subjektiškumo ribojimas subtiekimo lygmenyje yra aktualus nuo pat Pirkimo paskelbimo tiekėjams susipažinus su jo sąlygomis, o ne tik vykdant Sutartį.
Sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu Reikalavimo ribojantysis poveikis nėra panaikintinas vėlesniu Konkretaus pirkimo vykdymo etapu. Apibendrinant Reikalavimo sąlygos ribojantįjį poveikį, matyti, kad jis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu.
Tvirtina, kad Sprendime apžvelgti visi subtiekimo pasitelkimo atvejai (remiantis pajėgumais ir ne), tuo tarpu pareiškėja skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus savo paaiškinimus, ir tokiais argumentais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdama ginčo objektu tik subtiekimo VPĮ 88 str. prasme ribojimą. Reikalavimo sąlyga riboja kitų ūkio subjektų pasitelkimą ir pagal VPĮ 49 str. 1 d.
Pažymi, kad ginčo objektas nėra CPVA ar VPT skelbtų/skelbiamų pavyzdinių pirkimo sąlygų teisėtumo klausimai. Projektų vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Pavyzdinės pirkimo sąlygos yra skirtos ne privalomam taikymui, o turi būti pritaikomos kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikiams pagal jos kompetencijos laipsnį ir pirkimo objekto specifiškumą, pirkimo sudėtingumą ir perkančiosios organizacijos siekius bei VPĮ reikalavimus.
Remiasi Reglamento Nr. 1303/2013 122 str. 2 d. ir teigia, kad imperatyvas yra pažeidimus užkirsti, jiems įvykus, juos nustatyti ir esant žalai ją pašalinti. Nesusigrąžinti neteisėtai įsisavintų lėšų galima tik tuo atveju, jeigu tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo. Kitokia minėtų straipsnių interpretacija leistų projektų vykdytojams išvengti atsakomybės tuo būdu, kad CPVA, pažeidimams virš arba arti 250 Eur ribos, turėtų nuolaidžiauti arba pažeidimo nenustatyti, jeigu apie pažeidimą nereikia pranešti, t. y. pažeidimų nenustatyti ne dėl to, kad jie nebuvo padaryti, o todėl, kad jais padaryta žala artima 250 Eur neteisėtai išmokėtai sumai arba apie juos nereikia pranešti, taigi jų nerevizavus, pažeidimus galima būtų paslėpti.
Pažymi, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų.
Akcentuoja, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinas viešųjų pirkimų pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo pažeidimo sunkumui proporcinga nuobauda. Konkrečiu formalaus pažeidimo atveju konkurencinės aplinkos egzistavimas nei lengvina, nei sunkina dėl pažeidimo taikytinos atsakomybės laipsnį, nes pažeidimas buvo padarytas paskelbus Pirkimo sąlygas ir pagal jas įvykdžius Konkretų pirkimą. Daugiau nei vienam tiekėjui pateikus pasiūlymus, vėlesni padariniai, tiekėjams pateikus pasiūlymus ir sudarius minimalią konkurenciją, koreliuoja su pažeidimo padarymo lengvinančia aplinkybe, tačiau pažeista pati viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, esant realiai grėsmei žalai atsirasti, potencialiems tiekėjams nusprendus neteikti konkurencingų pasiūlymų, todėl tokio pažeidimo padariniai tik hipotetiškai retroaktyviai apibūdina patį pažeidimo faktą, jo nepaneigdami.
Dėl pritaikyto finansinės korekcijos dydžio teigia, kad už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Šio teisės pažeidimo sudėties, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis Gairėse nurodomais finansinės pataisos skyrimo kriterijais. Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Remiasi LVAT praktika (žr.: administracines bylas Nr. eA-2283-502/2023, Nr. eA-325-662/2024).
Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo pažymi, kad Europos Komisija 2024 m. balandžio 29 d. rašte Nr. Ares (duomenys neskelbtini) nurodė, jog „Išnagrinėjusios minėtą informaciją, mūsų tarnybos nemato pagrindo riboti tiekėjo (fizinio ar juridinio asmens) galimybę būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl tos pačios pirkimo dalies (arba, kai pasiūlymas neskaidomas į dalis, būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl to paties pirkimo). Tokiais atvejais Reikalavimas gali būti vertinamas kaip pažeidimas, kuriam taikoma 5 proc. finansinė pataisa, pagal EK gairėse (C(2019) 3452 final, 2019-05-14) numatytą pažeidimą Nr. 13 („Nepagrįstas subrangos apribojimas“). Vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija kiekvieną atvejį turi vertinti individualiai, atsižvelgdama į taikytiną teismų praktiką (ESTT 2022-09-15 sprendimas bylose C-416/21 - J. S.. Omnibusunternehmen ir K. R., 59-63 punktai). Jūsų tarnybos taip pat prašo išaiškinti, ar tuo atveju, jei pirmiau aprašytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, būtų galima sumažinti 5 proc. finansinę pataisą. Mūsų tarnybos norėtų atkreipti dėmesį į ankstesnį susirašinėjimą: - 2021 m. birželio 29 d. (Ares(2021)4220570), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad valstybėms narėms rekomenduojama taikyti gaires, o galimybė taikyti skirtingo dydžio finansines pataisas paliekama tik EK nuožiūrai, esant išskirtinėms aplinkybėms; - 2022 m. gruodžio 9 d. (Ares(2022)8551925), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad gairėse nustatant fiksuotus dydžius jau buvo atsižvelgta į proporcingumo principą.“
Akcentuoja, kad 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepimu dėl skundo reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. vykdė iš ES struktūrinių fondų bendrai finansuojamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikslas pagerinti vaikų, sergančių retomis ligomis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, parengiant vaikų retų ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodikas ir aprūpinant reikiama įranga Vaikų retų ligų centrą (funkcinius padalinius) (duomenys neskelbtini) klinikose. Projektu, be kita ko, siekta įsigyti medicininę įrangą, įskaitant funkcines lovas.
Projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į Projekte numatytus tikslus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (pirkimo procedūrų iniciavimo metu aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 82 str. 1 ir 2 d. įtvirtintu imperatyvu įsigyti prekių iš centrinės perkančiosios organizacijos, 2022 m. gegužės 2 d. atliko elektrinių daugiafunkcinių lovų pirkimo iniciavimo veiksmus CPO Pirkimų valdymo sistemoje, pasinaudodamas CPO valdomo elektroninio katalogo moduliu „Medicininės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. CPO dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliko konkretų pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) klinikų inicijavimo paraišką/užsakymą ir 2022 m. gegužės 16 d., įvykdžius Pirkimo procedūras, informavo Kauno klinikas apie nustatytą Pirkimo laimėtoją - UAB „M Prekyba“. (duomenys neskelbtini) klinikos ir „M Prekyba“ 2022 m. gegužės 24 d. pasirašė Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektrinių, 4 sekcijų funkcinių lovų įsigijimo.
Sprendimu konstatuotas pažeidimas dėl Pirkimo, kurį vykdė CPO, sąlygų (Reikalavimo apriboti subteikėjų pasitelkimą) neteisėtumo. Šiame kontekste aktuali teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl viešųjų pirkimų principų, draudimo sumažinti konkurenciją, taip pat išaiškinta, jog tam tikrais atvejais gali būti leidžiamas subrangos ribojimas viešųjų pirkimų procese.
Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) klinikos Pirkimo vykdyme nedalyvavo ir Reikalavimo neformulavo, todėl paaiškinti ir pagrįsti Reikalavimo nustatymo tikslo ir atitikties proporcingumo principui bei teismų praktikai negali.
Šalies argumentai
Pareiškėja papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose palaiko skundą ir jame nurodytus argumentus.
Remiantis Regionų administracinio teismo Panevėžio ir Kauno rūmų sprendimais (administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini)) teigia, kad palikus nenagrinėtu skundą, būtų paneigiamos teisės normos, teismų praktika, ir tai lemtų viešojo intereso bei teisėtų lūkesčių pažeidimus. Akcentuoja, kad teismui atmetant skundą ir nevertinant paties pažeidimo neegzistavimo aplinkybių, Projekto vykdytojas iš esmės praranda teisę ginčyti patį pažeidimą, nekalbant apie negalėjimą efektyviai įgyvendinti tokios teisės.
Papildomai remiasi ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimu byloje Nr. Nr. C‑175/23, LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 ir 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1775-968/2025. Teigia, kad nėra duomenų, jog nurodant ginčo Pirkimo sąlygas buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės; nėra duomenų, kad CPO LT nustatydamas Reikalavimą siekė pritaikyti pirkimo sąlygas konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui; nėra duomenų, kad organizuojant Pirkimą buvo pažeistas vienodo požiūrio principas; nėra duomenų, kad CPO LT pirkimo dokumentų reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime; nėra duomenų, kad Reikalavimo įtraukimas į pirkimo dokumentus užkirto kelią potencialiems tiekėjams dalyvauti Pirkime; Sprendime CPVA nenustatinėjo, ar padaryta žala ES biudžetui, ar bent galimybė, kad šios aplinkybės turėjo įtakos ES fondo biudžetui.
Pažymi, kad teismui sprendžiant dėl VšĮ CPO LT teisinio nesuinteresuotumo, remiantis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 str., prašo spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir pareiškėju pripažinti (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta “kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo sprendimu jokia grąžintinų lėšų forma, kurioje būtu nurodyta lėšų grąžinimo suma, tvarka ir kt. informacija, Projekto vykdytojui nėra teikiama.“
Iš Sprendimo matyti ir tai, kad jo motyvuojančioje dalyje buvo padarytos šios teisiškai reikšmingos išvados:
kad CPO Pirkimo dokumentuose nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau - Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p. nustatyta, kad kiekvienas dinaminės pirkimų sistemos (toliau - DPS) tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas);
kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją;
kad taikoma 5 proc. pataisos norma nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 10.278,95 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 513,95 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos 4,57 Eur;
kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ Nr. (duomenys neskelbtini) viešuosiuose pirkimuose per CPO patirtos netinkamos finansuoti išlaidos neturi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas ne dėl projekto vykdytojo kaltės, bet dėl CPO veiksmų ar neveikimo vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą, o tokios išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis taikant Apraše nustatytą tvarką.
Iš Sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad ji yra deklaratyvaus bei konstatuojamo pobūdžio ir kad Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra pritaikyta jokių teisinių poveikio priemonių, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjo subjektines teises ar pareigas.
Šiuo atveju tik Sprendimo motyvuojančiojoje dalyje yra padaryta išvada, kad pareiškėjas, nustatydamas Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
Toks Sprendimo pobūdis lemia, kad pareiškėjo subjektinis suinteresuotumas ginčyti Sprendimą, gali būti susijęs tik su ta Sprendimo motyvuojančiąja dalimi, kuria nuspręsta, jog pareiškėjas pažeidė minėtus VPĮ reikalavimus.
Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pareiškėjo skundo argumentai, kurie yra nesusiję su šia Sprendimo dalimi, yra peržengiantys šios bylos nagrinėjimo ribas, nes tai neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių, dėl ko į juos teismo sprendime nebus teikiami įvertinimai bei atsakymai (pvz., kad pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos (ES) biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte; kad Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo ir pan.).
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad CPO Pirkimo dokumentuose, Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų, 4.5 p. nustatė taisyklę (Reikalavimą), kad „kiekvienas dinaminės pirkimų sistemos tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju.“
Iš šio Reikalavimo matyti, kad juo iš esmės yra nustatytas ribojimas dinaminės pirkimų sistemos tiekėjui teikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui bei draudžiama būti subtiekėju kitame pasiūlyme, t. y., kad tokiu būdu yra ribojama tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybė pasitelkti vienas kitą subrangovais.
Tačiau byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006; VPĮ 49 ir 88 straipsnių, Direktyvos 2014/24 nuostatos, ir teismų praktika nenumatė, kad Reikalavimu nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas.
Priešingai, iki tol atitinkamuose teisės aktuose galiojusios tokios nuostatos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo pripažintos neteisėtomis byloje C-298/15.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, taip pat yra išaiškinęs, kad subrangos ribojimai leidžiami tik išimtiniais atvejais.
Teisine prasme sąvoka „subrangos ribojimai leidžiami tik išimtiniais atvejais“ turi būti aiškinama ir suprantama, kaip išimtis iš bendros taisyklės, kurios (išimties) taikymas turi būti pagrįstas išskirtinėmis, konkrečios teisinės situacijos aplinkybėmis bei pagrįstas atitinkamais argumentais, sprendime, kurį priima viešojo administravimo subjektas.
Nagrinėjamu atveju, Reikalavime tokių išskirtinių aplinkybių nenurodoma bei nepateikiama šiuo klausimu ir atitinkamų argumentų. Dėl ko pareiškėjo skundo argumentai, kad Reikalavimo nuostatos nepažeidžia draudimo dėl subrangos ribojimo ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi, nes neatitinka aptarta teisinio reglamentavimo.
Aptartas Reikalavimo pobūdis bei turinys patvirtina ir tai, kad Reikalavimu yra siekiama riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą, ar ne. Reikalavimu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subtiekėjas. Vidinis ribojimas pasireiškia vertikaliu ribojimu, pateikus pasiūlymą, draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subtiekėju. Šiuo atveju ribojimą CPO nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją (VPĮ 49; 88 str.).
Aptartos faktinės aplinkybėmis ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas, nustatydamas Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, draudžiančius dirbtinai riboti konkurenciją, dėl ko Sprendimas, jo ginčijamoje dalyje yra pagrįstas bei teisingas.
Nepagrįsti ir tie pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir pan., nes kaip matyti iš Sprendimo, jis toje dalyje, kuri susijusi su pareiškėjo subjektiniu suinteresuotumu, yra pagrįsta tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės normų vertinimu, aiškinimu bei taikymu, kurie yra pakankami priimti Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.
Dėl paminėto tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kaip ir minėta šiame teismo sprendime, kiti pareiškėjo skundo argumentai yra pertekliniai, nes peržengia pareiškėjo subjektinio suinteresuotumo ribas, dėl ko jie nekeičia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos VšĮ Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.