Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2022-TSF/2-60 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2022 m. liepos 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė, kad:

2.1. Direkcija ir Agentūra sudarė iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002 „Bangolaužių (molų) rekonstrukcija ir gamtosauginių priemonių įgyvendinimas“ (toliau – ir Projektas) sutartį, pagal kurią Direkcija įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir pasiekti jo tikslus, o Agentūra – finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis Direkcijos patirtas išlaidas. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį pirkimą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas“ I etapo šiaurinio ir pietinio bangolaužių (molų) rekonstravimo darbai“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sweco Lietuva“ (toliau – ir Projektuotojas) parengtą techninį projektą Nr. 18180 (toliau – ir Techninis projektas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m. vasario 19 d., Pirkimo numeris – 473951. Pirkime pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai. Direkcija 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė sutartį Nr. 34-2020-193 su Pirkimą laimėjusia tiekėjų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangovas). Sutarties vertė – 49 000 994,71 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM)), pradinė sutarties vertė – 40 496 689,84 Eur (be PVM). Direkcija 2020 m. spalio 6 d. per CVP IS pateikė CPVA vertinti įvykdyto Pirkimo dokumentus.

2.2. Agentūra 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6383 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0002“ informavo pareiškėją, jog užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01, nes Techninio projekto konstrukcijų dalyje (bangolaužiai) SK-01 (KNYGA 2) reikalavimuose geotekstilei buvo nurodyti konkretūs standartai, tačiau prie šių standartų nėra žodžių „arba lygiavertis“. Atsižvelgiant į tai, įtariama, kad Techninis projektas parengtas galbūt nesivadovaujant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias kiekviena nuoroda į standartą pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“, dėl to galbūt buvo pažeisti PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei apribota tiekėjų konkurencija. Užregistravus įtarimą apie pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 312.1 punktu, iki pažeidimo tyrimo pabaigos Direkcijai buvo sustabdytas dalies, t. y. 25 proc., nuo kiekvienos pagal sudarytas sutartis tinkamų finansuoti išlaidų sumos, esančios PVM sąskaitoje faktūroje, išlaidų tinkamumo finansuoti tikrinimas.

2.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. UD-9.1.6E-2181 atsakovui nurodė nesutinkantis su įtarimu apie pažeidimą, kadangi geotekstilei yra taikomas standartas LST EN 13253:2017 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant apsaugos nuo erozijos statiniuose (krantų apsaugai ir šlaitų sutvirtinimui)“. Vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), šis standartas yra darnusis standartas, t. y. standartas, kurį nustato Europos standartizacijos institucija (CEN), remdamasi Europos Komisijos pateiktu prašymu, ir jis yra nurodytas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 (toliau – ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas). CPVA 2022 m. birželio 21 d. pranešime prašė, jog pareiškėjas pateiktų papildomus paaiškinimus dėl pranešime išvardytų 33 standartų privalomumo vykdant rangos darbus, kadangi, atsakovo vertinimu, jie nėra privalomi. Pareiškėjas 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. UD-9.1.6E-1307 pateikė argumentus dėl standartų privalomumo, taip pat Projektuotojo 2022 m. birželio 29 d. raštą Nr. K1-310/22. Nepaisant to, atsakovas 2022 m. liepos 21 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, ir pritaikė jam 5 proc. dydžio finansinę korekciją, nustatant, jog netinkamos finansuoti išlaidos yra 2 024 834,49 Eur, o lėšos, kurias reikia grąžinti pagal Sprendimą Nr. 1, yra 404 966,90 Eur.

2.4. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadovaujantis teismų praktika, nors bendra taisyklė yra ta, jog pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) nurodant standartą, kuris taikomas savo nuožiūra, yra privaloma nurodyti žodžius „arba lygiavertis“, tačiau išimtis gali būti taikoma tuomet, kai konkretaus standarto privalomas taikymas yra nustatytas teisės akte ir tame teisės akte nėra numatytas lygiavertiškumas / alternatyvumas. Tokiu atveju prie standarto žodžiai „arba lygiavertis“ nėra nurodomi, nes lygiavertiškumas nėra galimas ir toks nurodymas būtų fiktyvus, nes to neleistų atitinkamas teisės aktas.

2.5. Direkcija 2018 m. rugsėjo 3 d. su Projektuotoju sudarė viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 34-2018-263, pagal kurią Projektuotojas parengė Techninį projektą bei įsipareigojo teikti šio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Rengiant statinio projektą turi būti įvertinami projektuojamo statinio naudojimo ypatumai ir, atsižvelgiant į tai, turi būti parenkamos statinio statybai naudotinų statybos produktų savybės ir charakteristikos, o turint šiuos statybos produktų rodiklius (parametrus) turi būti atliekami konstrukciniai skaičiavimai, siekiant įsitikinti, jog projektuojamas statinys atitiks esminius reikalavimus. Pakeitus statybinių produktų ir / ar medžiagų parametrus, nustatytinus konkrečių bandymų metu, ir naudojamus konstrukciniuose skaičiavimuose, projektuotojas objektyviai nebegalėtų atsakyti už projektuojamo statinio saugų eksploatavimą, taip pat užtikrinti, kad statinys atitiks jam keliamus esminius reikalavimus. 2020 m. birželio 30 d. gauta teigiama ekspertizės išvada Nr. 19-09/05-16 dėl Techninio projekto patvirtinimo, jog Techninio projekto sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Techninio projekto konstrukcijų dalyje (SK-01 2 KNYGA) (laida A) techninėje specifikacijoje yra pateiktos 28 nuorodos į standartus, reglamentuojančius statybos produktų / medžiagų bandymų atlikimo metodus.

2.6. Sprendime Nr. 2 nepagrįstai nurodyta, kad Agentūrai nepavyko nustatyti šių standartų privalomumo pagal teisės aktus, jie nėra nurodyti Reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Techniniame projekte nurodyti standartai yra privalomi, kadangi yra tiesiogiai (ar netiesiogiai) nurodyti darniajame standarte, kuris yra įtvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, ir nurodyti privalomai statybos dalyviams taikomose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – ir STR 2.05.08:2005), taip pat 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.05.21:2016) bei 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 231 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (toliau – ir STR 2.05.03:2003) nuostatose.

2.7. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl standartų privalomumo, 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Lietuvos standartizacijos departamentą su paklausimu, ar statybos produktams, kurie yra Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turi darniąsias technines specifikacijas, bandymai privalo būti atlikti pagal tame darniajame standarte nurodytus kitus standartus, ir ar tokie standartai yra privalomi. 2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas atsakymas, kad standartų Norminių nuorodų skyriuje išvardijami tie dokumentai, kurie tekste nurodomi taip, kad visas dokumento turinys ar tik jo dalis sudaro šio dokumento reikalavimus, t. y. jie yra būtini taikant darniąsias technines specifikacijas.

2.8. Pagal STR 2.05.03:2003 nuostatas privalomai taikytinas standartas LST EN 1993-5 (jo 1–6 d.) bei šio standarto Norminių nuorodų dalyje nurodyti kiti privalomi standartai, o būtent: LST EN 14199, LST EN 12063 ir LST EN 10248. Be to, to paties statybos techninio reglamento 6.9 punkte yra pateikta privaloma nuoroda į standartus LST EN 1997-1 ir LST EN 1997-2. Nurodytas standartas LST EN 12715 papildo minėtuosius privalomus standartus (LST EN 1997-1 ir LST EN 1997-2), o šie standartai yra nurodyti ir standarto LST EN 12715 Norminių nuorodų skiltyje, taigi, standartas LST EN 12715 buvo visiškai pagrįstai nurodytas kaip privalomas.

2.9. STR 2.05.08:2005 7.5 punkte pateikta nuoroda į standartą LST EN 439:1998 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“. Į šį standartą pateikta nuoroda ir minėto statybos techninio reglamento 25 punkte, kuris imperatyviai nurodo, kad plieninėms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti apsaugines dujas pagal LST EN 439:1998. Šį standartą pakeitė standartas LST EN ISO 14175, taigi standartas LST EN ISO 14175 taip pat pagrįstai nurodytas kaip privalomas. Be to, standarto LST EN 1537:2013 Norminių nuorodų dalyje yra pateikta nuoroda į kitą privalomai taikomą standartą LST EN ISO 22477-5, kuris taip pat buvo nurodytas Techniniame projekte.

2.10. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nerado minėtų 28 standartų, neįrodo fakto, kad tokie standartai nėra privalomai taikytini. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, jog net 27 iš 28 standartų yra privalomai taikytini pagal teisės aktus. Standartų privalomumą gali numatyti ne tik Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, bet ir kiti teisės aktai, tačiau CPVA nevertino kitų teisės aktų ir juose numatytų privalomai taikomų standartų, o būtent STR 2.05.08:2005, STR 2.05.21:2016 ir STR 2.05.03:2003 nuostatų, pateikiančių privalomas nuorodas į ginčo standartus. Atsakovas siaurai ir netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo nuostatas bei jų taikymą, nukrypdamas nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, jog lygiavertiškumas yra draudžiamas, jei privalomas standartų taikymas yra numatytas teisės aktuose.

2.11. Sprendime Nr. 2 nurodytas PĮ nuostatų pažeidimas vertintinas kaip lingvistinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, ir nenustatyta, kad šis įtariamas pažeidimas turėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ar sudarė diskriminacines sąlygas. Tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti užtikrinama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi ir negali būti siekiama tik kuo daugiau pritraukti atitinkamos srities tiekėjų, neatsižvelgiant į kokybinius kriterijus.

2.12. Projekto sutartyje, sudarytoje tarp Direkcijos ir Agentūros, numatyta, jog esama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos infrastruktūra neužtikrina didžiųjų laivų (ilgesnių nei 250 m) saugaus įplaukimo į uostą blogomis oro sąlygomis ir dėl to laivų eismas yra ribojamas. Bangavimui įplaukos kanale, t. y. navigacinėms sąlygoms, įtakos turi esamos bangolaužių techninės charakteristikos – nepakankamas bangolaužių aukštis. Įgyvendinant Projektą numatyta rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinį ir šiaurinį bangolaužius, įrengiant povandenines atramines sienutes bangolaužių šlaitų stabilumui užtikrinti. Tokiu būdu padidės laivybos uoste saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas.

2.13. Pagal Techninį projektą turi būti rekonstruojamas ypatingasis statinys, t. y. bangolaužiai, kurie pagal teisės aktus laikytini nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra. Pareiškėjas siekė, kad pagal Techninį projektą statinio statybai būtų naudojamos kokybiškos medžiagos, o statybinių produktų ir (ar) medžiagų eksploatacinės savybės realiai atitiktų šiame projekte numatytus minimalius reikalavimus. Statybos produktų ir medžiagų savybės gali būti tikrinamos bandymų metu, tačiau skirtingi bandymai galėtų duoti labai skirtingus rezultatus, todėl pareiškėjas nurodė, kokiais standartais vadovaujantis bandymai turi būti atlikti, kad būtų patikrintos statybos produktų eksploatacinės savybės. Standarto EN ISO 29073-1 nurodymas Techniniame projekte visiškai atitiko tiek Pirkimo vertę, tiek tikslus bei buvo susijęs su perkamais darbais ir neturėjo jokios įtakos konkurencijai.

2.14. Rekonstruojant bangolaužius po vandeniu turi būti įrengta geotekstilė, siekiant užtikrinti bangolaužio stabilumą. Techniniame projekte privalo būti nustatytas geotekstilės (kaip statybos produkto) tankio minimalus parametras dėl nuskandinimo. Toks parametras, neiškreipiant Projektuotojo atliktų konstrukcinių skaičiavimų, gali būti objektyviai nustatomas vadovaujantis bandymo metodu, kuris įtvirtintas EN ISO 29073-1. Geotekstilės funkcija ir paskirtis statant statinį yra užtikrinti apsaugą nuo erozijos, smulkių grunto dalelių išplovimo ir skirtingos frakcijos medžiagų (grunto ir akmenų) atskyrimą, t. y. statinio kokybiniams parametrams užtikrinti.

2.15. Visi Techniniame projekte nurodyti standartai užtikrina, kad Techniniame projekte numatyti statybos produktai atitiks ir tenkins nustatytus minimalius parametrus bei užtikrins statinio esminį reikalavimą – bangolaužių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Techniniame projekte nėra nurodytas konkretus statybos produkto modelis ar tiekimo šaltinis, taip pat procesas, būdingas tik tam tikroms statybinėms medžiagoms. Techniniame projekte nėra reikalavimo naudoti konkretaus ženklo, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos statybines medžiagas (produktus), dėl kurio tiekėjams būtų sukurtos palankesnės sąlygos. Techninio projekto (A laida) Bendrojo aiškinamojo rašto (P18180-XX-TP-BD-01.BAR) 2 lape, pastabose, aiškiai nurodyta, jog projekto techninėse specifikacijose nurodyti medžiagų ir gaminių pavadinimai yra priimti kaip analogai nustatant statybos skaičiuojamąją kainą ir jie gali būti keičiami į analogiškos paskirties ne blogesnių techninių charakteristikų medžiagas ar gaminius.

2.16. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. UD-7.1.1.-2850 pateikė CPVA išankstinei patikrai visus pirkimo dokumentus, įskaitant Techninį projektą. Atsakovas 2020 m. sausio 8 d. rašte nurodė keletą pastabų dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo, tačiau nepateikė jokių pastabų, susijusių su galimu PĮ 50 straipsnio 3 dalies bei 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimu. Priešingai, Agentūra pažymėjo, kad tiekėjas kombinuoto profilio spraustasienės konstrukcijai įrengti gali pasirinkti lygiaverčius plieno gaminius, kurie būtų neprastesnių techninių charakteristikų už nurodytas techninio projekto dokumentacijoje, bei, atsižvelgdama į tai, kad objektas sudėtingas, išsakė abejones, ar perkantysis subjektas galės įvertinti, ar pakeistas kombinuotos sienos tipas, t. y. tiekėjo pasirinkti kitokie konstrukciniai elementai yra ne prastesnių techninių charakteristikų už nurodytas Techninio projekto dokumentacijoje.

2.17. Parengiant Techninį projektą nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi tiekėjai, dalyvaudami Pirkime ir teikdami pasiūlymus, nebuvo apriboti renkantis geotekstilės ar kitų statybinių medžiagų gamintoją / tiekėją. Techninėje specifikacijoje buvo pateikti minimalūs reikalavimai medžiagoms / statybos produktams, todėl visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos galimybės, t. y. teikdami pasiūlymus jie turėjo pasirinkti tokius gaminius, kurie tenkintų nurodytus minimalius reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad Techniniame projekte pateikta viena nuoroda į standartą EN ISO 29073-1 ir prie jos nebuvo įrašyti žodžiai „ar lygiavertis“, kai pačiame Techniniame projekte ir Techninio projekto aiškinamajame rašte buvo aiškiai nurodoma, kad tiekėjo pasirenkami gaminiai turi būti neprastesnių savybių nei nustatyti minimalūs reikalavimai, aiškiai patvirtina faktą, kad PĮ 50 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata nebuvo pažeista arba pažeidimas yra labiau lingvistinio pobūdžio, nesukeliantis diskriminacijos ir neribojantis konkurencijos.

2.18. CPVA, įtarusi pažeidimą ir vadovaudamasi PAFT 297 punktu, turėjo pareigą įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo, kaip jis apibrėžiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), 2 straipsnio 36 punkte, požymių. Žala yra būtinas pažeidimo objektyvusis požymis, o nustačius, kad pareiškėjas pažeidė PĮ nuostatas, bet kuriuo atveju nebūtų antrojo pažeidimui konstatuoti būtino elemento – žalos (nepagrįstų išlaidų). Atsakovas žalos šiuo atveju net nenustatinėjo ir nevertino, taip pat nebuvo vertinama, ar pareiškėjas turėjo nepagrįstų išlaidų ir ar buvo padaryta žala ES biudžetui. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas patyrė nepagrįstų išlaidų, kurias reikalavo apmokėti iš ES fondų arba kurios buvo apmokėtos, taip padarant žalą ES fondams.

2.19. Pirkimo procedūrų metu pareiškėjas negavo jokių pretenzijų dėl Techniniame projekte nurodytų standartų taikymo. Taip pat nėra duomenų, kad dėl standartų nurodymo Techniniame projekte kiti tiekėjai nepateikė pasiūlymo arba kad tiekėjų pasiūlymų kaina dėl to keitėsi. Pirkimą laimėjo Rangovas, pateikęs mažiausios kainos pasiūlymą – 49 000 994,71 Eur su PVM. Planuota Pirkimo vertė buvo 54 288 430 Eur be PVM (65 689 000 Eur su PVM). Planuotos pirkimo vertės ir tiekėjo, laimėjusio Pirkimą, pasiūlymo kainos ženklus skirtumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, vykdant Pirkimą, konkurencija buvo užtikrinta. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.

2.20. Pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija yra nepagrįstai didelė ir neproporcinga pažeidimo mastui. Nuo Agentūros sprendimo sustabdyti tinkamų finansuoti išlaidų tikrinimą (25 proc.) iki pažeidimo tyrimo pabaigos (2022 m. liepos 21 d.) dėl sustabdyto finansuoti tinkamų išlaidų tikrinimo ir priimto Sprendimo Nr. 2 pareiškėjas gavo 2 118 451,71 Eur mažiau nei buvo nurodyta mokėjimo prašyme. Be to, nors Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad, pritaikius 5 proc. finansinę korekciją, netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 2 024 834,49 Eur (skaičiuojant nuo sudarytos sutarties vertės – 40 496 689,84 Eur be PVM), tačiau Projektas dar nėra įgyvendintas, statybos rangos darbai nėra užbaigti, o rangos sutartis, pasirašyta su Rangovu, nėra įvykdyta, todėl pritaikytos finansinės pataisos norma (5 proc.), užbaigus Projektą, gali turėti visai kitą finansinę išraišką. Tarp Direkcijos ir Rangovo pasirašyta statybų rangos sutartis jau yra pakeista dėl objekte atsiradusių papildomų (nenumatytų) darbų, t. y. šiai dienai sutarties vertė yra 46 214 947,22 Eur be PVM.

2.21. Pagal PAFT 311 punktą tuo atveju, kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas pagal PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) 6–14 punktų nuostatas. Aprašo 6 punkte numatyta, kad turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su ES finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės). Gairėse numatyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik tuomet, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį ES biudžetui. Be to, Gairėse numatyta, kad taikytinos pataisos suma nustatoma atsižvelgiant į tris kriterijus: 1) pažeidimo pobūdį; 2) jo sunkumą; 3) susijusius finansinius fondų nuostolius. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 2 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas reikalavimas paisyti proporcingumo, taikant finansinę korekciją.