- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-763-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01374-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Kategorijos
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą antstoliui A. L. dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. L. veiksmų, prašydama panaikinti 2015-01-27 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/00226. Nurodė, kad antstolis A. L., gavęs kreditoriaus V. G. pateiktą vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nustatęs, jog antstolis A. L. yra betarpiškai susijęs su kitais pareiškėjos kreditoriais, dėl ko antstolio veiksmai vykdomojoje byloje gali turėti įtakos antstolio atliekamų veiksmų objektyvumui bei skaidrumui, antstolis A. L. privalėjo nusišalinti nuo vykdomosios bylos, tačiau to nepadarė. Tiek V. G., tiek kitą pareiškėjos kreditorių R. B. bei uždarąją akcinę bendrovę ( toliau –UAB) „Lietavira“ atstovauja tas pats advokatas A. K., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtų kreditorių inicijuotuose teisminiuose ginčuose vykdo tas pats antstolis A. L.. Tiek advokato A. K., tiek ir antstolio A. L. veiklos buveinės adresas yra tas pats, kas leidžia manyti, kad abu šie asmenys veikia tose pačiose patalpose, o juos sieja artimi tarpusavio bendradarbiavimo santykiai.
Antstolis A. L. 2015-03-23 patvarkymu pareiškėjos D. Š. skundo netenkino. Nurodė, kad 2015-01-27 išieškotojas V. G. antstolio kontorai pateikė vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2015-01-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-802-124/2014 dėl 77173,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. Š., ir antstolis, nenustatęs jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015-01-27 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 655-661 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2374-797/2015 pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo atmetė.
Šalies argumentai
Išieškotojas V. G. su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad antstolį pasirinko savo noru ir juo pasitiki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. Š. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria sustabdytas išieškojimas iš skolininkei D. Š. nuosavybės teise priklausančio turto vykdomojoje byloje Nr.0159/15/00226. Teismas vertino, kad klausimas dėl antstolio nešališkumo, kurį savo skunde kelia pareiškėja, jau buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2374-797/2015, kuri yra įsiteisėjusi. Nutartyje konstatuota, kad neįrodyta, jog tarp trečiųjų asmenų ir antstolio A. L. egzistuoja susitarimai, galintys pakenkti pareiškėjos interesams, nenustatyta, jog antstolis A. L. yra šališkas, asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ir kad yra pagrindų, numatytų LR CPK 65 straipsnyje, leidžiančių jį nušalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja D. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
1. Tiek advokato A. K., tiek ir antstolio A. L. veiklos buveinės adresas yra tas pats (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, kad abu šie asmenys veikia tose pačiose patalpose, o juos sieja artimi tarpusavio bendradarbiavimo santykiai. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja ir R. B. valdo po 50 procentų bendrovės akcijų. Mano, kad UAB „Lietavira“ akcininkas R. B. realizuoja savo sumanymą priverstinio išieškojimo iš pareiškėjos turto procese įsigyti pareiškėjai priklausančias bendrovės akcijas už kuo mažesnę kainą, kadangi išieškojimas vykdomas R. B. palankaus, kartu su jo atstovu advokatu A. K. dirbančio, antstolio A. L..
2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2015 m. vasario 20 d. nutartis negalėjo būti skundžiama, dėl ko nutartyje nurodyti argumentai negalėjo būti ginčijami, tuo tarpu nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento neatsižvelgiant į nutartyje nurodytų aplinkybių pagrįstumą.
Atsiliepimas
Antstolis A. L. pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos D. Š. atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
1. Pareiškėja iš esmės teikia ne atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, o iš naujo kvestionuoja Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. įsiteisėjusią nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2374-797/2015, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2374-797/2015 antstolio šališkumas nebuvo konstatuotas, pagrįstai buvo atmesti analogiški pareiškėjos argumentai dėl antstolio šališkumo ar suinteresuotumo.
2. Pareiškėjos elgesys rodo, jog ji ne abejoja antstolio šališkumu, o tik renkasi vienokią ar kitokią jai parankesnę poziciją, siekdama vilkinti vykdymo procesą, teikdama nepagrįstus skundus ir atskiruosius skundus. Vykdomojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teise reikšti nepagrįstus skundus ir atskiruosius skundus dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis prašo skirti pareiškėjai baudą, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antstolio A. L. 2015 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. AN122715 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjai D. Š. teigiant, kad antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.
Pažymėtina, kad LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos medžiaga, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Antstolio A. L. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/15/00226 pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-802-124/2014 dėl 77.173,41 Eur skolos išieškojimo iš D. Š. 3 eilės išieškotojo V. G. naudai. Antstolis vykdomojoje byloje 2015 m. sausio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. AN122715 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkei D. Š. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. AN1227716.
Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus ir nutartis privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (LR CPK 586 straipsnio 1 dalis). LR CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš šios straipsnio formuluotės galima spręsti, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Straipsnio 2 dalis detalizuoja, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Visos tikrintinos aplinkybės yra susijusios su formaliu kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju antstolis A. L., nenustatęs aptartų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2015 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. AN122715 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-802-124/2014.
LR CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Pagal LR CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jau išaiškino pareiškėjai, kad klausimas dėl antstolio A. L. nešališkumo jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2374-797/2015, kurioje konstatuota, kad neįrodyta, jog tarp trečiųjų asmenų ir antstolio A. L. egzistuoja susitarimai, galintys pakenkti pareiškėjos interesams, nenustatyta, jog antstolis A. L. yra šališkas, asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ir kad yra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje, leidžiančių jį nušalinti.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja antstolio A. L. 2015 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. AN122715 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skundžia būtent tuo pagrindu, kad antstolis A. L. yra šališkas, kadangi jis yra susijęs su advokatu A. K., kurio klientai yra V. G., UAB „Lietavira“, R. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2374-797/2015. Pagal LR CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kadangi pareiškėja be antstolio tariamo šališkumo, jokių kitų LR CPK 651 straipsnyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus nenurodė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjos D. Š. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų.
Sprendžiant dėl antstolio A. L. prašymo skirti pareiškėjai D. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgtina į LR CPK 95 straipsnio nuostatas bei konkrečias aplinkybes. LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal LR CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad pareiškėja teikė pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, pareiškimo teismui netenkinus, pareiškėja analogiškais argumentais teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris taip pat nebuvo teismo patenkintas, dėl ko pareiškėja padavė atskirąjį skundą. Skundo padavimą pareiškėja grindžia aplinkybe, kad teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo/nenušalinimo negali būti skundžiama, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau yra detaliai išnagrinėtos ir teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo procesiniame sprendime atliktu detaliu pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių įvertinimu. Kai proceso dalyvis nuolat teikia pareiškimus dėl antstolio nušalinimo ir jie atmetami kaip nepagrįsti, toks elgesys pripažįstamas kaip trikdantis vykdymo proceso eigą ir pažeidžiantis išieškotojo interesus, kadangi yra vilkinamas skolos išieškojimo procesas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nesielgė apdairiai analogiškais motyvais teikdama skundus, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėja sąmoningai veikia prieš operatyvų ir efektyvų vykdymo procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 straipsnis), tačiau šio principo įgyvendinimas negali suvaržyti vykdymo proceso dalyvių procesinių teisių. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi LR CPK 638-645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad tolimesnis skundų davimas analogiškais argumentais gali sukelti neigiamus padarinius pareiškėjai LR CPK 95 straipsnio pagrindu, kadangi proceso dalyviai savo teisėmis turi naudotis sąžiningai.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento priėmimu ir akivaizdžiomis kliūtimis vykdomajam dokumentui priimti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl atskirai nepasisako.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.