Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-351-91/2013

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-01-07
Bylos Nr.: 2-351-91/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03906-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Švetkauskas
Ieškovas: RUAB „Artopolas“
Trečiasis asmuo: UAB „Norfos mažmena“
Atsakovas: UAB „Autoreikmuo“

Civilinė byla Nr. 2-351-91/2013Proceso Nr. 2-28-3-03906-2012-8

Procesinių sprendimų kategorijos – 35.5, 99.5; 99.7MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013-01-07, Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovui advokatui P. J., atstovo UAB „Autoreikmuo“ atstovui advokatui E. R., trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena“ atstovui nedalyvaujant (yra jų prašymas).

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo RUAB „Artopolas“ ieškinį atsakovui UAB „Autoreikmuo“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Norfos mažmena“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir kt. reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas " atstovas prašo teismą priteisti iš atsakovo UAB „Autoreikmuo", 33 600 litų sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą, 3 205 litų dydžio palūkanas, 285 litus sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant ieškinį teismui, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą 36 805 litų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas su bylos vedimu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovas savo ieškinį palaikė. Tiesmo posėdyje paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2004-12-30 sprendimu patvirtino žemės sklypo, esančio Marijampolėje, V. Kudirkos g. 47 , ribų keitimo, padidinant šį sklypą nenaudojamos valstybinės fondinės žemės sąskaita, detalųjį planą, pagal kurio sprendinius nustatyta, kad žemės sklypas yra komercinės paskirties, todėl smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti prie esamo žemės sklypo buvo papildomai prijungiamas žemės plotas. Pagal detaliojo plano sprendinius visas prekybos centrui skirtas žemės sklypas užstatomas šiuo prekybos centru, o greta esančioje servitutinėje teritorijoje privalomai įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelė. Įgyvendindama detaliojo plano sprendinius, Marijampolės savivaldybės administracija išdavė ieškovui UAB „Artapolas" 2005-04-01 statybos leidimą, kuriuo Kudirkos gatvės žemės sklype leista statyti prekybos centrą. Šiame sklype ieškovas pastatė 1463,5 kv. m prekybos centrą, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas V. Kudirkos g. 47A, ir kuris Marijampolės apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos 2005-09-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Statydamas prekybos centrą, ieškovas UAB „Artapolas“ pagal galiojančius teisės aktus privalėjo ne tik sutvarkyti Kudirkos gatvės žemės sklypo teritoriją, bet ir greta šio sklypo esančioje teritorijoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovas UAB „Artopolas“ ir UAB „Statybos patarimai" 2005-07-25 sudarė statybos rangos sutartį dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir kitų darbų minėtame žemės sklype. Aikštelės įrengimo darbai ieškovo lėšomis buvo atlikti 2005 metų rugpjūčio — rugsėjo mėnesiais. Už šiuos darbus ieškovas rangovui sumokėjo 193 985,62 litų, o valstybinė komisija minėtu 2005-09-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu juos pripažino tinkamais. Ieškovas R UAB „Artopolas“ ir trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena" 2005-11-02 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria visą 1 463,5 kv. m ploto prekybos centrą išnuomojo UAB „Norfos mažmena" 2006-01-11 ieškovas ir AB „SEB lizingas" sudarė lizingo finansinės nuomos sutartį ir 2006-01-17 pirkimo — pardavimo sutartį, kuria ieškovas UAB „Artopolas‘ perleido nuosavybės teisę į prekybos centrą UAB „SEB lizingas". Šiuo metu prekybos centrą, esantį Kudirkos gatvės žemės sklype ieškovas valdo nuomos teise pagal lizingo sutartį. Pagal minėtos prekybos centro nuomos sutarties 3.1 punktą UAB „Norfos mažmena" ieškovui UAB „Artopolas“ kas mėnesį įsipareigojo mokėti 27 806, 50 litų, be pridėtinės vertės mokesčio dydžio nuompinigius. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2006-09-14 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Vadovaujantis minėtu sprendimu ir planavimo sąlygomis, buvo parengtas žemės sklypo, esančio prie prekybos centro „Norfa", detalusis planas, kuris buvo suderintas įstatymų nustatyta tvarka bei patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2007-05-31 sprendimu. Detaliuoju planu buvo suformuotas 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypas, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, adresu Žemaitės g. 44, Marijampolė. Šis sklypas yra užstatytas statiniais: automobilių stovėjimo aikštele ir prekybos centro dalimi. Marijampolės apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2008-04-29 įvykusio žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais, 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo — pardavimo sutartimi Žemaitės gatvės žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutartis 0,1450 ha bendro ploto Žemaitės gatvės žemės sklypą pardavė atsakovui UAB „Autoreimuo“, kuris po sutarties sudarymo uždraudė naudotis aikštele prekybos centro lankytojams, savavališkai užtverdamas įvažiavimus: vieną įvažiavimą į aikštelę užtvėrė metaline grandine ir pastatė ženklą „Draudžiama įvažiuoti", kitą — užstatė cementiniais žiedais. Atsakovo UAB „Autoreikmuo“ veiksmai, — kuriais jis prekybos centro „Norfa" lankytojams savavališkai uždraudė naudotis automobilių stovėjimo aikštele, reikalinga prekybos centro, vykdančio mažmeninę prekybą maisto produktais, naudojimui pagal paskirtį, — nulėmė trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena" patiriamus nuostolius, dėl ko ši bendrovė pradėjo teikti įspėjimus ieškovui UAB „Artopolas“ dėl galimo prekybos centro nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.Taigi atsakovo UAB „Autoreikmuo“ veiksmų pasėkoje ieškovas UAB „Artopolas“ buvo priverstas sumažinti nuomos mokesčius, mokamus pagal prekybos centro nuomos sutartį, dydį. 2009-04-24 papildomu susitarimu prie prekybos centro nuomos sutarties, atsakovas UAB „Autoreikmuo“ ir tretysis asmuo UAB „Norfos mažmena" susitarė pakeisti šios sutarties 3.1 punktą, nustatant, jog mokestis už 2009 metų gegužės mėnesį yra 12 029, 37 litai ir pridėtinės vertės mokestis, o nuo 2009-06-01 — 13 171,5 litų ir pridėtinės vertės mokestis per mėnesį. Už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tai yra neužtikrinus tinkamo UAB „Norfos mažmena" naudojimosi prie prekybos centro esančia automobilių stovėjimo aikštele, UAB „Norfos mažmena" 2008-06-17 skyrė ieškovui UAB „Artopolas“ dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio, tai yra 55 613 litų baudą, kurią pagal 2008-06-17 sąskaitą - faktūrą įskaitė kaip dalį UAB „Norfos mažmena" ieškovui mokėtinų sumų. Ieškovas UAB „Artopolas“ kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovams UAB „Autoreikmuo" ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Ūkio ,inisterijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyrių dėl Žemaitės gatvės žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-494-527/2010, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 6 dalimi, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-704/2010 atmetus atsakovo UAB „Autoreiknuo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus apeliacinius skundus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia, taikė restituciją ir Žemaitės gatvės žemės sklypą grąžino natūra Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nagrinėtinoje byloje nėra įrodinėtinos, kadangi byloje dalyvavo tie patys asmenys kaip byloje, kuri bus iškelta pagal šį ieškinį, tai yra UAB „Artapolas" ir UAB „Autoreikmuo". Taip pat, pripažinus negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovas Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl nuostolių adyginimo bei prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos jam neteisėtos žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties sudarymu padarytus nuostolius. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Artapolas" ieškinį atsakovams UAB „Autoreikmuo" ir Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl 353 765 litų nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, adyginimo ir 2011 m. liepos 22 sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Artapolas" apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad ieškovo nuginčyta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nėra pagrindu priteisti ieškovui jo reikalautus nuostolius. Nepaisant to, atsakovas UAB „Autoreikmuo" neteisėtai pagal niekinę žemės sklypo nuomos sutartį įgijęs žemės sklypą gavo nepagrįstų pajamų ir tokios sutarties pagrindu sudarytos šio žemės sklypo nuomos sutarties, tokios nepagrįstos atsakovo pajamos gautos ieškovo sąskaita. Ieškovo UAB „Artopolas“ atstovas aiškina, kad siekiant prekybos centro lankytojams leisti parkuoti automobilius automobilių stovėjimo aikštelėje, UAB „Norfos mažmena" buvo privesta sudaryti su atsakovu UAB „Autoreikmuo" 2009 m. birželio 8 d. atskirą 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Marijampolėje, Žemaitės g. 44, nuomos sutartį, kuria nuomininkui, tai yra UAB „Norfos mažmena" buvo suteikta teisė laikinai valdyti ir naudotis žemės sklypu ir jame esančia automobilių stovėjimo aikštele. Šiuo atveju tokia 2009 m. birželio 8 d. nuomos sutartis taip pat yra niekinė, kadangi UAB „Autoreikmuo" nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas — žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis — teismo sprendimu buvo pripažinta niekine, tai yra negaliojančia. Ieškovo atstovo manymu atsakovas UAB „Autoreikmuo“ negalėjo iš neteisėtos sutarties gauti teisėtų pajamų, dar daugiau — ieškovo UAB „Artopolas“ sąskaita, nes pastarosios atsakovui UAB „Autoreikmuo" sumokėtos sumos yra ieškovui UAB „Artapolas" neprimokėtas nuomos mokestis. Ieškovas UAB „Artapolas", būdamas suinteresuotas toliau vykdyti prekybos centro nuomos sutartį, bei vykdydamas papildomo susitarimo preambulėje prisiimtą įsipareigojimą buvo priverstas nuo 2009 m. liepos mėn. sumažinti papildomame susitarime nustatytą patalpų nuomos kainą ta suma, kurią nuomininkas UAB „Norfos mažmena" mokėjo UAB „Autoreikmuo" už sklypo, esančio Marijampolės mieste, . Žemaitės g. 44, nuomą, tai yra po 2 100 litų plius pridėtinės vertės mokestį per mėnesį. Akivaizdu, kad atsakovas UAB „Autoreikmuo" nepagrįstai gavo šias pajamas, kurių pagrindas buvo nuomos sutartis dėl žemės sklypo, kurio įsigijimą teismai pripažino niekiniu ir prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Dėl tokių neteisėtų atsakovo UAB „Autoreikmuo" veiksmų ieškovas prarado teisę į nuompinigių dalį, kurią turėjo teisę gauti iki neteisėtų atsakovų veiksmų atlikimo. Bylą dėl nuostolių atlyginimo nagrinėję teismai netyrė aplinkybių, kad atsakovas UAB „Autoreikmuo" ieškovo UAB „Artapolas" sąskaita ėmė iš UAB „Norfos mažmena" mokestį už naudojimąsi aikštele pagal 2009 m. birželio 8 d. nuomos sutartį ir tokie pinigai, pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia, tapo nepagrįstai atsakovo įgytu turtu. Tačiau, pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia visos UAB „Autoreikmuo" gautos sumos pagal 2009 m. birželio 8 d. nuomos sutartį tapo nepagrįstai įgytu turtu nepagrįstai įgytą turtą asmuo privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgytą. Tai reiškia, kad pagal principą atsakovas UAB „Autoreikmuo" be pagrindo ieškovo UAB „Artopolas“ sąskaita įgijo tai, ko jis neturėjo teisės gauti, konkrečiai — atsakovas UAB „Autoreikmuo“ nebuvo nei žemės sklypo, nei jame esančios aikštelės savininku, todėl negalėjo ir rinkti mokesčio už naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštele, tačiau tokį mokestį rinko ir visos jo gautos sumos buvo įgytos UAB „Artapolas" sąskaita, nes ieškovui atitinkamos sumos nebuvo sumokėtos jos buvo išskaičiuotos iš nuomos mokesčio, todėl atsakovas UAB „Autoreikmuo“ ir privalo visas šias sumas grąžinti ieškovui RUAB „Artopolas“. Ieškovo UAB „Artopolas“ atstovo manymu atsižvelgiant į tai, reiškia ieškinį teisme kitu pagrindu, tai yra reikalauja teismo priteisti iš atsakovo šio nepagrįstai ieškovo sąskaitą įgytą pinigų sumą. Šia pinigų suma atsakovas UAB „Autoreikmuo“ netreisėtai praturtėjo. Ieškovas RUAB „Artopolas“ šiuo ieškiniu siekia teisių gynybos, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Vadovaujantis CK 6.237 str. 1 d. asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, „nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas — tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikaiavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės į įgytą turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, tai yra pakeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisią gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją), kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. LAT 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 ir kt). Atsakovo UAB „Autoreikmuo“ praturtėjimas 33 600 litų dydžio suma ieškovo UAB „Artopolas“ sąskaita atitinka visas CK ir LAT praktikoje įtvirtintas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas, taigi susiklosčiusiems santykiams taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas ir atsakovui UAB „Autoreikmuo“ atsiranda prievolė gražinti nepagrįstai įgytą turtą, pinigų sumą. Ieškovo pagrindinė veikla, susijusi su prekybos centru „Norfa", yra šio prekybos centro patalpų nuoma. Todėl ieškovas, vadovaudamasis teisės aktais, techniniu projektu ir statybos leidimu, greta prekybos centro esančiame Kudirkos gatvės žemės sklype įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelės įrengimo faktas, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės, tai yra kad šią aikštelę ieškovas įrengė savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka pagal suderintą prekybos centro techninį projektą ir turint statybos leidimą, kad aikštelė yra skirta būtent prekybos centro poreikiams tenkinti ir kad ji yra pripažinta tinkama naudoti, yra nustatyti teismų sprendimais. Atsakovui UAB “Autoreikmuo” išnuomojus neteisėtai įgytą Žemaitės gatvėje, esantį žemės sklypą su ieškovo lėšomis įrengta aikštele, buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, tai yra atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Atsakovui neteisėtai tapus Žemaitės gatvės žemės sklypo savininku, užtvėrus pravažiavimus į automobilių stovėjimo aikštelę prekybos centro lankytojams ir sudarius šio sklypo nuomos sutartį su UAB „Norfos mažmena", ieškovas nebeturėjo galimybės tinkamai vykdyti prekybos centro nuomos sutartį, dėl ko UAB „Norfos mažmena" sumažino prekybos centro nuomos mokestį, mokamą ieškovui, ta suma, kurią bendrovė įsipareigojo sumokėti atsakovui pagal Žemaitės gatvės žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovo UAB “Artopolas” atstovo nanymu pagal prekybos centro nuomos sutartį turėjo realią ir teisėtą galimybę iš nuomininko UAB „Norfos mažmena" kas mėnesį gauti sutartimi sulygtą nuomos mokestį, tačiau dėl atsakovo UAB “Autoreikmuo” veiksmų nuomos mokestis buvo sumažintas, o atsakovas šia suma nepagrįstai praturtėjo. Pinigų suma, kuria atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, yra 33 600 litai. Šią sumą sudaro pajamos už prekybos centro nuomą, kurias kas mėnesį turėjo gauti ieškovas pagal prekybos centro nuomos sutartį.

Tokiu būdu, atsakovas niekada nebuvo ginčo žemės sklypo savininku ir negalėjo jo nuomoti trečiajam asmeniui 2010-06-08 nuomos sutartimi, taip pat gauti nuomos mokesčio. Kadangi toks nuomos mokestis atsakovo gautas yra ieškovo sąskaita, šios atsakovo gautos sumos priteistinos ieškovui iš atsakovo kaip nepagrįstas šio praturtėjimas. Ieškovo UAB “Artopolas” atstovas pažymėjo, jog atsakovo prievolė grąžinti ieškovui 33 600 litus nėra kildinama nei iš sandorio, nei iš įstatymo, — ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių nei taikant civilinę, nei deliktinę atsakomybę, kadangi ieškovas ir atsakovas nėra ir nebuvo susieti jokiais sutartiniais įsipareigojimais, susijusiais su Žemaitės gatvės žemės sklypu ir joje įrengta automobilių stovėjimo aikštele, o teismai laikė, kad šios atsakovo gautos sumos nėra laikomos ieškovo nuostoliais, nes nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi ieškovas UAB “Artopolas” savo pažeistą teisę gali apginti ir atsakovo nepagrįstai gautą sumą susigrąžinti - tik taikydamas kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu subsidiarų būdą - nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ieškovo UAB “Artopolas” atstovas remdamasis Lietuvos Respublikos CK 6.240 str. 1d. Reikalauja už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuoti šešių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą. Vadovaujantis šia teisės norma, ieškovas turi teisę prisiteisti ne tik 33 600 litų pinigų sumą, kurią turėjo teisėtą galimybę gauti pagal prekybos centro nuomos sutartį, tačiau taip pat ir šešių procentų metines palūkanas už nepagrįstai naudojimąsi šia pinigų suma. Atsakovas UAB “Artopolas” apie nepagrįstą atsakovo UAB “Autoreikmuo” praturtėjimą ieškovo sąskaita aukščiau nurodyta suma sužinojo tuo metu, kai gavo šią sumą pagal Žemaitės gatvės žemės sklypo sutartį. Vėliausias galimas sužinojimo momentas - Kauno apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo, įsiteisėjimo diena, tai yra 2010-11-02, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtu sprendimu atsakovas pripažintas neteisėtai ir nesąžiningai sudariusiu Žemaitės gatvės žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutartį, taigi šio sprendimo įsigaliojimo diena — vėliausias galimas momentas, kai ieškovas sužinojo ne tik apie šios sutarties neteisėtumą, tačiau taip pat ir apie tai, jog neturėjo teisės sudaryti Žemaitės gatvės žemės sklypo nuomos sutartį ir gauti nuomos mokestį ir savo pareigą tokį nepagrįstą praturtėjimą grąžinti asmeniui, kurio sąskaita visa tai įgijo, priteisti šešių procentų metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo šios datos ir skaičiuojamos iki ieškinio surašymo dienos. Palūkanų dydis viso 3 205 litai. Prašo priteisti 33 600 litų kuria atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita ir 3205 litų palūkanos, iš viso — 36805 litų, bei visas su bylos vedimu turėtas išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovo UAB „Autoreikmuo“ atstovas su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovo Restruktizujamos uždarosios akcinės bendrovės „Artopolas“ pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovo UAB “Artopolas” reikalaujama pinigų suma 33 600 litai yra ne jo prarastas turtas, bet negautos pajamos, kurios negali būti be pagrindo įgyto turto objektu - atsakovas negalėjo praturtėti pinigais, kurių ieškovas negavo ir niekada nebūtų gavęs. Vadinasi, ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje LR CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atveju: atsakovo atstovo manymu nėra visų būtinųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo instituto, įtvirtinto LR CK 6.242 straipsnyje, taikymui: įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimo, kreditoriaus veiksmų, kuriais skolininkas gavo turtą, teisėtumo, ieškovo UAB “Artopolas” negautos pajamos, kuriomis ieškovas grindžia, atsakovo UAB “Autoreikmuo” nepagrįstą praturtėjimą, atsirado be jokio teisėto pagrindo atsakovo nesąžiningumo: nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo negautų pajamų ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, pats ieškovas UAB “Artopolas” nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, todėl praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu pagal LR CK 6.242 straipsnio 3 dalį, ieškovas RUAB “Artopolas” nebuvo nei žemės sklypo, nei jame esančios aikštelės savininku, nei nuomininku, turinčiu subnuomos teisę, todėl pats neturėjo teisės rinkti jokio nuomos mokesčio iš UAB „Norfos mažmena" ir tuo labiau reikalauti, kad atsakovas grąžintų 33 600 litų sumą, kurią pats ieškovas iš UAB „Norfos mažmena" būtų gavės neteisėtai. Taip pat negali būti taikomas šešių procentų metinės palūkanos, jos pagal LR CK 6.240 straipsnio 1 dalį, gali būti taikomos tik be teisinio pagrindo įgytą turtą, bet ne nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas reikalauja priteisti iš jo atstovaujamo atsakovo UAB “Autoreikmuo” 33 600 litų sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą bei 3205 litus palūkanų. Ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas nurodo, kad 33 600 litų sumą sudaro ieškovo negautos pajamos, 2100 litų dydžio nuomos mokestis perlaikotarpį nuo 2009 m.liepos mėn. Iki 2010 m. spalio mėn., kurį tretysis asmuo, UAB „Norfos mažmena", sumokėjo ne ieškovui, bet atsakovui. Tokie ieškovo atstovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas, reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo remiasi LR CK 6.237 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šioje teisės normoje reglamentuojamas ne nepagrįstas praturtėjimas, bet pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Taigi tam, kad būtų tenkinamas reikalavimas dėl turto grąžinimo turi būti šios sąlygos: pirma turto praradimas neturi jokio teisinio pagrindo: antra turtas turi būti realiai gautas ir trečia grąžinimas asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Todėl pirmiausia turi būti keliami klausimai, ar atsakovas realiai gavo kokį nors turtą iš ieškovo ir ar toks turtas turi būti grąžinamas būtent ieškovui. Ieškovas RUAB “Artopolas” atstovas savo reikalavimą šioje byloje grindžia aplinkybe, kad jis 2005-11-02 dieną sudarė su trečiuoju smeniu, UAB „Norfos mažmena" negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria visą 1463,50 kv.m.ploto prekybos centrą ir žemės sklypą su automobilių stovėjimo aikštele išnuomojo trečiajam asmeniui, kuris pagal sutartį įsipareigojo mokėti ieškovui 27806,50 litų dydžio nuompinigius. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tarp atsakovo UAB “Autoreikmuo” ir UAB „Norfos mažmena" buvo sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo, 2009-04-24 papildomu susitarimu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, susitarė pakeisti šios sutarties 3.1 punktą, nustatant, jog nuomos mokestis už 2009 metų gegužės mėn. yra 12 029,37 litų, o nuo 2009-06-01 yra 13171,50 litai plius PVM per mėnesį. Kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio mėn UAB „Norfos mažmena" mokėjo atsakovui RUAB “Artopolas” už to paties žemės sklypo, kuriame buvo automobilių stovėjimo aikštelė, nuomą po 2100 litų ir ieškovo atstovas mano, kad atsakovas šia suma nepagrįstai praturtėjo, nes ją turėjo gauti ieškovas, tačiau kaip minėta nuo 2009-04-24 papildomu susitarimu nuomos mokestis buvo sumažintas. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad nuomos mokestį už stovėjimo aikštelę, iš viso 33 600 litų, atsakovui UAB “Autoreikmuo” mokėjo ne ieškovas, o UAB “Norfos mažmena". Tą pripažįsta ir pats ieškovo atstovas pateiktame ieškinyje. Tokiu būdu, atsakovas UAB “Autoreikmuo” niekada nebuvo gavęs iš ieškovo RUAB “Artopolas ” jokių pajamų ir nėra jam skolingas. Priešingai, negu aiškina ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas 33 600 litų suma yra neprarastas turtas, bet negautos pajamos, kurios negali būti įgytos be pagrindo, negali būti įgyto turto objektu – atsakovas UAB “Autoreikmuo” negali praturtėti pinigais, kurių ieškovas negavo ir niekada nebuvo gavęs. Vadinasi, ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje LR CK 6.237 straipsnio 1 dalyje pagrindo atveju, nes jis jokių mokėjimų atsakovui neatliko ir jokių praradimų faktiškai nepatyrė. Ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo UAB “Autoreikmuo” praturtėjimas 33 600 litų dydžio suma ieškovo sąskaita atitinka visas ne tik LR CK, bet ir LAT praktikoje įtvirtintas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau, LAT) praktiką- LAT 2011-10-10 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-372/2011, 2006-02-22 los nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-140/2006, 2008-03-26 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-593/2008 ir kt. Atsakovo UAB ”Autoreikmuo” atstovo manymu galima išskirti LAT praktikoje nustatomas nepagrįsto praturtėjimo (LR CK 6.242 straipsnio 1 dalis) teisiniams santykiams atsirasti būtinas bendrąsias sąlygas, kurios yra tokios pačios kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimui (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis) pirma nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; antra kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; trečia turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); ketvirta kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Be to, analizuojant LR CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, išskirtina ir specialioji nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga - be teisinio pagrindo praturtėjęs asmuo turi būti nesąžiningas, to tikrai nebuvo atsakovas veikė ir dirbo sąžiningai. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė nebuvo, nes atsakovas UAB ”Autoreikmuo” 2008-06-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Žemės sklypas nuo 2007-11-07 buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o nuo 2007-11-10 iki 2008-06-16 Marijampolės apskrities viršininko administracijos buvo valdomas patikėjimo teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintų „Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų" 2 punkte įtvirtintas subjektų, kurie turi mieste esančių žemės sklypų aukciono iniciatyvos ir skelbimo teisę - aukcioną inicijuoja savivaldybės administracijos direktorius, kuris sudaro aukciono komisiją, kuri apie žemės sklypų pardavimą aukcione ne anksčiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki aukciono dokumentų registravimo pradžios skelbia Informaciniame privatizavimo biuletenyje, kurį leidžia valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Be to, pagal minėtų nuostatų 25 punktą vykdydamas aukcioną, aukciono komisijos vedėjas privalo apibudinti parduodamą ar išnuomojamą žemės sklypą ir paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą žemės sklypo pradinę pardavimo kainą. Taigi atsakovas UAB ”Autoreikmuo’ nedalyvavo nei neteisėto aukciono inicijavime, nei skelbime, o priešingai, pamatęs skelbimą išreiškė tik norą dalyvauti aukcione, kaip jo dalyvis, lygiateisiškai kartu su kitais dalyviais neatlikdamas jokių neteisėtų veiksmų. Negana to, atsakovas siūlė didžiausią pirkinio kainą atsižvelgdamas į nustatytą pradinę pardavimo kainą, taigi nenustatinėjo pradinės kainos. Be to, teismų sprendimuose yra konstatuoti tik atsakovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba, neteisėti veiksmai. Atsakovo UAB ”Autoreikmuo” atstovas paminėjo, kad net Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatuodamas, kad tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena" 2009-06-08 sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis tenkina ne tik prekybos centro valdytojo interesus, bet ir Marijampolės miesto gyventojų poreikius, nepadarė išvados, kad ši nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, priešingai, LAT 2011-05-17 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 3k-3-237/2011 pripažįstama negaliojančia tik žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Išvados dėl nuomos sutarties negaliojimo nėra ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Tai matyti, kad atsakovas, UAB “Autoreikmuo”, sudarydamas žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš jos susiklostę žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai taip pat pripažintini teisėtais. Tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena" nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp jų pasirašytos 2009-06-08 žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. 2009-06-08 Žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, taigi teisėta, ir jos šalims turi įstatymo galią, todėl buvo privaloma vykdyti (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas ją sudarė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, įgyvendindamas savo, kaip žemės sklypo savininko, teises. Ieškovas RUAB “Artopolas” 2005-11-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, išnuomojo ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena" be jokio teisėto pagrindo. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktą žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso LAT 2008-02-11 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-96/2008). Lietuvos Respublikos CK 6.547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rašytinė žemės nuomos sutarties forma. Kaip įtvirtinta minėto straipsnio 2 dalyje, šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 39 punkte taip pat įtvirtintas imperatyvas įregistruoti nuomos sutartį nekilnojamojo turto registre. Be to, pagal LR CK 6.553 straipsnio 1 dalį žemės nuomininkas turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 2005-11-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 26/2005 2.1.9 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas ieškovas RUAB “Artopolas”, įsipareigojo šalia patalpų įrengti automobilių stovėjimo aikštelę (jos plotas turi atitikti LR teisės aktų, nustatančių automobilių stovėjimo aikštelių, esančių šalia parduotuvių ir prekybos centrų, reikalavimus) ir leisti Nuomininkui ja naudotis, taip pat leisti naudotis šalia patalpų esančia žeme. Mokestis už naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštele, privažiavimais, bendro naudojimo patalpomis. Taigi 2005-11-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, o ir pats ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas neneigia, kad atlygintinai išnuomojo ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena''. Tačiau atsakovo atstovas, atkreipė teismo dėnesį į tai, kad ieškovas RUAB “Artopolas” neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena", nes pats nebuvo išsinuomojęs žemės sklypo ir naudojosi neatlygintinai be jokio teisėto pagrindo. Tai patvirtina prašytoje ieškovo prijungti civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011, esantis 2011-05-12 Marijampolės savivaldybės administracijos raštas Nr. AS-4985(5.3), kuriame patvirtinama, kad ieškovas nėra sudaręs ginčo žemės sklypo nuomos sutarties ir nemoka žemės sklypo nuomos mokesčio, nors kaip teigia ieškinyje, ne tik juo naudojosi, bet ir subnuomojo UAB „Norfos mažmena". Ieškovas nei Kauno apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-494-527/2010, nei Kauno apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011, nei prie šio ieškinio nepateikė jokios ginčo žemės sklypo nuomos, sudarytos su Marijampolės apskrities viršininko administracija, sutarties bei žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimo Marijampolės apskrities viršininko administracijai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Kadangi ieškovas RUAB “Artopolas” subnuomojo ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena" nebūdamas sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties su Marijampolės apskrities viršininko administracija, nemokėdamas žemės nuomos mokesčio, neturėdamas apskrities viršininko leidimo subnuomoti ir žinodamas apie tai, turi prisiimti atsakomybę dėl to kilusių negautų pajamų. Pabrėžtina, kad jeigu ieškovas nebūtų neteisėtai subnuomavęs ginčo žemės sklypo UAB „Norfos mažmena" ir prisiėmęs įsipareigojimų UAB „Norfos mažmena" atžvilgiu neturėdamas jokių teisių į ginčo objektus, nebūtų turėjęs sumažinti nuomos mokestį, kuris ir taip jam nepriklausė. Todėl atmestinas ieškovo teiginys, kaip antai, kad ieškovas pagal prekybos centro nuomos sutartį turėjo realią ir teisėtą galimybę iš UAB „Norfos mažmena" kas mėnesį gauti sutartimi sulygtą nuomos mokestį, ieškovas RUAB “Artopolas” 2005-11-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo automobilių aikštelę be jokio teisėto pagrindo. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis savo lėšomis už 193 985,62 litų įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, skirtą prekybos centro lankytojams, tačiau Kauno apygardos teismas 2010-02-17 dienos sprendime civ. byloje Nr. 2-494-527/2010 konstatavo, kad ..duomenų apie tai, kad ieškovas būtų papildomai įrengęs kokią nors stovėjimo aikštelę būtent Žemaitės g. 44, į bylą nepateikta. Taigi įvertinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikia jokių papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atliko aikštelės įrengimo darbus, darytina išvada, kad jis jų neatliko. Ieškovas RUAB “Artopolas” neteisėtai išnuomojęs ginčo žemės sklypą ir jame esančią automobilių stovėjimo aikštelę, be teisinio pagrindo pats nepagrįstai praturtėjo - neteisėtai gavo nuomos mokestį per laikotarpį nuo 2005-11-02 iki 2009-06-08. Tačiau ieškovas ne tik neatlygino nuostolių nepagrįsto praturtėjimo pagrindu Nacionalinei žemės tarnybai ir Marijampolės savivaldybės administracijai, bet ir reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį siekdamas dar daugiau nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovo RUAB “Artopolas” veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiuose Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendime civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-25 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 2A-953/2012, kuria Kauno apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Nurodyti teismų sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje. LR CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad minėtos bylos buvo nagrinėtos pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovo atžvilgiu dėl nuostolių priteisimo. 2010-12-22 ieškinyje ieškovas RUAB “Artopolas” buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB “Autoreikmuo” ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos solidariai 353 765 litus nuostolių. Į šiuos nuostolius buvo įtraukti ir 33 600 litų ieškovo negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009 m. Liepos mėn. iki 2010 m. Spalio mėn. - suma, kuria buvo papildomai sumažinti nuompinigiai UAB „Norfos mažmena" mokėtinomis sumomis atsakovui. Taigi atsakovo atstovas pažymi, kad minėtose bylose dalyvavo tos pačios šalys, ieškinio pagrindas, faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys buvo identiškos, skyrėsi tik ieškinio dalykas - ten buvo reikalaujama 33 600 litų sumos kaip nuostolių civilinės atsakomybės pagrindu, o čia reikalaujama 33 600 litų sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo. Todėl pažymėtina tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011 įrodinėjimo dalykas buvo - ar ieškovas turėjo teisėtą pagrindą subnuomoti ginčo žemės sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelę ir iš to gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ,ginčo žemės sklypas ieškovui nuosavybės teise niekada nepriklausė, ieškovas nebuvo sudaręs nurodyto žemės sklypo nuomos sutarties ir juo naudojosi neatlygintinai be teisėto pagrindo, todėl ieškovas neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena. . Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, taip pat konstatavo, kad ieškovas, neturėdamas nuosavybės teisės ar teisės valdyti ginčo žemės sklypą ir ginčo aikštę, be pagrindo nustatydamas Nuomos sutarties 2.1.9 punkto sąlygas, veikė savo rizika, prisiimdamas atsakomybę ir galimas neigiamas pasekmes, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Taigi ieškovo veiksmų, subnuomojant žemės sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelę UAB „Norfos mažmena", neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Tuo tarpu, tokių veiksmų neteisėtumo nustatymas yra reikšmingas ne tik sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, bet ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo - ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo pinigų sumos, kurios gavimui pats neturėjo jokio teisėto pagrindo. Atsakovo atstovo nuomone Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 3 dalies, kurioje vienareikšmiškai įtvirtinta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokios prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Jeigu ieškovas, RUAB “Artopolas” žinodamas, kad neturi jokių teisių į žemės sklypą ir joje esančią automobilių stovėjimo aikštelę (nei nuosavybės, nei nuomos ar subnuomos teisių), nebūtų 2005-11-02 nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „Norfos mažmena", išnuomojęs žemės sklypo ir aikštelės, jis nebūtų patyręs ir jokių nuostolių - nebūtų tikėjęsis gauti pajamas, kurios jam apskritai nepriklauso ir yra neteisėtos. Atsakovas UAB “Atoreikmuo” įsigijo žemės sklypą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko. Aukcioną skelbė, inicijavo ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ruošė už tai atsakingos valstybės institucijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2002-11-25 ir 2003-01-24 nutarimai. ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas atsakingo valdymo, gero administravimo principas apima ir teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Todėl atsakovo UAB “Autoreikmuo” atstovas pažymėjo, kad atsakovas, įsigijęs žemės sklypą iš Lietuvos valstybės, turėjo pagrindą tikėtis, kad Lietuvos valstybę atstovaujantys asmenys užtikrino aukciono ir jo pagrindu sudaromo sandorio teisėtumą, o nesant tokios galimybės -jie privalėjo neorganizuoti aukciono ir nepardavinėti žemės sklypo. Įvertinant tai, tolimesni atsakovo veiksmai, atlikti jam pagrįstai tikint, jog sandoris buvo teisėtas, o jis yra žemės sklypo savininkas, vertintini kaip atitinkantys sąžiningo asmens etaloną. Taigi, nors ieškovas RUAB “Artopolas” 2012-09-20 ieškinyje teigia, kad atsakovas nebuvo nei žemės sklypo, nei esančios aikštelės savininku, todėl negalėjo rinkti mokesčio už naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštele jo pajamos nėra teisėtos, tačiau pats ieškovas ignoruoja šioje byloje itin svarbią aplinkybę - ir pats ieškovas

o nei žemės sklypo, nei jame esančios aikštelės savininku, nei nuomininku, turinčiu subnuomos teisę, todėl jis pats neturėjo teisės rinkti jokio nuomos mokesčio iš UAB „Norfos mažmena" ir tuo labiau reikalauti, kad atsakovas grąžintų 33 600 litų sumą, kaip nepagrįstą praturtėjimą, kurią ieškovas iš UAB „Norfos mažmena" būtų gavęs neteisėtai. Taiga nėra jokių įrodymų bei duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, UAB “Autoreikmuo” sudarydamas 2009-06-08 žemės sklypo nuomos sutartį, ir jos pagrindu gaudavęs nuomos mokestį, kurio dabar reikalauja ieškovas, būtų veikęs nesąžiningai. Priešingai, atsakovas, įsigijęs žemės sklypą pagal 2008-06-04 valstybinę žemės pirkimo pardavimo sutartį, elgdamasis kaip šio žemės sklypo savininkas, įgyvendino savo, kaip savininko teises valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į tai atsakovo atstovo manymu nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo negautų pajamų ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovo atstovas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB ”Autoreikmuo” 3205 litų palūkanų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl 33 600 litų sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Todėl atmestus pagrindinį reikalavimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl ankstesniuose skyriuose nurodytų priežasčių, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas taip pat turi būti atmestas. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad net ir skaičiuojant palūkanas, jos negali būti skaičiuojamos nuo 2010-11-02 ieškovas teigia, kad būtent šią dieną Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, atsakovas sužinojo, kad įgijo pareigą į nepagrįstą praturtėjimą grąžinti ieškovui. Atsakovo atstovo nesutikimą patvirtina šie argumentai: atsakovas nesutiko su 2010-11-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-704/2010 ir ją skundė pateikdamas kasacinį skundą. LAT, išnagrinėjęs kasacinį skundą, 2011-05-17 dieną priėmė nutartį civ. byloje Nr, 3K-3-237/2011, kuria Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi nutartis, kuria žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo galutinai pripažinta negaliojančia, įsiteisėjo ne 2010-11-02, o 2011-05-17. Tačiau nors tokia teismo nutartis ir buvo priimta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad toje byloje nebuvo nurodytos ir svarstomos aplinkybės dėl ieškovo atlikto nuomos mokesčio sumažinimo pagai 2009-04-24 papildomą susitarimą, sudarytą tarp ieškovo RUAB ”Artopolas” ir UAB „Norfos mažmena", ir kad šis sumažinimas buvo atliktas būtent dėl tos priežasties, kad atsakovas ir UAB „Norfos mažmena" sudarė 2009-06-08 nuomos sutartį, ieškovas jokių panašaus pobūdžio reikalavimų atsakovo UAB ”Autoreikmuo” atžvilgiu nereiškė. Taigi atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovas patyrė praradimų, kokio jie dydžio ir kad šie praradimai atsirado būtent dėl tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena" sudarytos 2009-06-08 nuomos sutarties. Atsakovas UAB ”Autoreikmuo” niekada nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis nepagrįstai praturtėjo būtent ieškovo sąskaita, nes atsakovas iš ieškovo nėra gavęs reikalaujamos 33 600 litų neteisėtai praturtėjimo pinigų sumos. Atsakovas UAB “Artopolas’ taip pat žinojo, kad neturėdamas jokių teisių į žemės sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelę negalėjo reikalauti iš UAB „Norfos mažmena" nuomos mokesčio, tai yra ieškovo negautų pajamų šaltinis buvo neteisėtas. Prašo ieškovo RUAB “Artopolas” ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – UAB “Norfos mažmena”, nei rašytinių, nei žodinių paaiškinimų teismui nagrinėjant bylą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai. (LR CPK 123 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, juridinis jų ir pagrindinių įrodymų įvertinimas :

Teismas išklauses šalių ieškovo RUAB „Artopolas‘ atstovo ir atsakovo UAB „Autoreikmuo“ atstovo paaiškinimus teismui, teismas neginčijamai nustatė šias ginčo aplinkybes. Marijampolės savivaldybės taryba 2004-12-30 sprendimu Nr. 1-143 patvirtino žemės sklypo, esančio V. Kudirkos g. 47, Marijampolės mieste, žemės sklypo, ribų keitimo, padidinant šį sklypą nenaudojamos valstybinės fondinės žemės sąskaita, detalųjį planą, pagal kurio sprendinius nustatyta, kad žemės sklypas yra komercinės paskirties, todėl smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti prie esamo žemės sklypo (detaliojo plano brėžinyje pažymėtas indeksu „1") papildomai prijungiamas 278 kv. m žemės plotas detaliojo plano brėžinyje pažymėtas indeksu „2", o Šalia šių indeksais „1" ir „2" pažymėtų žemės plotų esantis žemės plotas priskirtas servitutinei teritorijai. Pagal detaliojo plano sprendinius visas prekybos centrui skirtas žemės sklypas užstatomas šiuo prekybos centru, o greta esančioje servitutinėje teritorijoje privalomai įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė. Įgyvendindama detaliojo plano sprendinius, Marijampolės savivaldybės administracija išdavė ieškovui UAB „Artapolas" 2005-04-01 statybos leidimą Nr. 3.23.859.NS, kuriuo Kudirkos gatvės žemės sklype leista statyti prekybos centrą. Šiame sklype ieškovas pastatė 1463,5 kv. m ploto pastatą — prekybos centrą, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas V. Kudirkos g. 47A, ir kuris Marijampolės apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos 2005-09-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Statydamas prekybos centrą, ieškovas UAB „Artopolas“ pagal galiojančius teisės aktus privalėjo ne tik sutvarkyti Kudirkos gatvės žemės sklypo teritoriją, bet ir greta šio sklypo esančioje teritorijoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovas ir UAB „Statybos patarimai" 2005-07-25 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 25/07/05 dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir kitų darbų minėtame žemės sklype. Aikštelės įrengimo darbai ieškovo lėšomis buvo atlikti 2005 metų rugpjūčio — rugsėjo mėnesiais. Už šiuos darbus ieškovas rangovui sumokėjo 193 985,62 litus, o valstybinė komisija minėtu 2005-09-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu juos pripažino tinkamais. Ieškovas UAB „Artopolas“ 2005-11-02 ir trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena" sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 26/2005, kuria visą 1 463,5 kv. m ploto prekybos centrą išnuomojo UAB „Norfos mažmena". 2006-01-11 ieškovas UAB „Artopolas“ ir AB „SEB lizingas" sudarė lizingo finansinės nuomos sutartį Nr. 2005-120331 ir 2006-01-17 pirkimo — pardavimo sutartį Nr. AK-445, kuria ieškovas perleido nuosavybės teisę į prekybos centrą UAB „SEB lizingas". Šiuo metu prekybos centrą, esantį Kudirkos gatvės žemės sklype ieškovas valdo nuomos teise pagal lizingo sutartį. Pagal minėtos prekybos centro nuomos sutarties 3.1 punktą UAB „Norfos mažmena" ieškovui kas mėnesį įsipareigojo mokėti 27 806, 5 litų ir plius PVM dydžio nuompinigius. Marijampolės savivaldybės taryba 2005-12-30 sprendimu Nr. 1-698 leido ieškovui rengti detaliuosius planus automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, taip pat ir detalųjį planą prie esamos aikštelės. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2006-09-14 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 107. Vadovaujantis minėtu sprendimu ir planavimo sąlygomis, buvo parengtas žemės sklypo, esančio prie prekybos centro UAB „Norfa mažmena", detalusis planas, kuris buvo suderintas įstatymų nustatyta tvarka bei patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2007-05-31 sprendimu Nr. 1-36. Detaliuoju planu buvo suformuotas 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 1801/0038:162, unikalus Nr. 4400-1285-0681, kuris 2007-11-07 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, adresu Žemaitės g. 44, Marijampolė, žemės sklypas. Šis žemės sklypas yra užstatytas statiniais: automobilių stovėjimo aikštele ir prekybos centro dalimi. Marijampolės apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2008-04-29 įvykusio žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais, 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo — pardavimo sutartimi Nr. 4567, 0,1450 ha bendro ploto Žemaitės gatvės žemės sklypą pardavė atsakovui UAB „Autoreikmuo“, kuris po sutarties sudarymo uždraudė naudotis aikštele prekybos centro lankytojams. Atsakovo veiksmai, — kuriais jis prekybos UAB „Norfa mažmena" lankytojams savavališkai uždraudė naudotis automobilių stovėjimo aikštele, reikalinga prekybos centro, vykdančio mažmeninę prekybą maisto produktais, naudojimui pagal paskirtį, — nulėmė trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena" patiriamus nuostolius, dėl ko ši bendrovė pradėjo teikti įspėjimus ieškovui dėl galimo prekybos centro nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovo manymu, tokių atsakovo veiksmų pasėkoje ieškovas buvo priverstas sumažinti nuomos mokestį, mokamo pagal prekybos centro nuomos sutartį, dydį. 2009-04-24 papildomu susitarimu prie prekybos centro nuomos sutarties, ieškovas ir UAB „Norfos mažmena" susitarė pakeisti šios sutarties 3.1 punktą, nustatant, jog mokestis už 2009 metų gegužės mėnesį yra 12 029, 37 litų, plius PVM, o nuo 2009-06-01,13 171,5 litų plius PVM per mėnesį. Už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tai yra neužtikrinus tinkamo UAB „Norfos mažmena" naudojimosi prie prekybos centro esančia automobilių stovėjimo aikštele, UAB „Norfos mažmena" 2008-06-17 skyrė ieškovui dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio, baudą, kurią pagal 2008-06-17 sąskaitą - faktūrą PASL Nr. 200080607 įskaitė kaip dalį UAB „Norfos mažmena" ieškovui UAB „Artopolas“ mokėtinų sumų už nuomą. Ieškovas UAB „Artopolas“ kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovams UAB „Autoreikmuo" ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui dėl Žemaitės gatvės žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismas 2010-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-494-527/2010, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 6 dalimi, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-704/2010 atmetus atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia, taikė restituciją ir Žemaitės gatvės žemės sklypą grąžino natūra Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės Ūkio ministerijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nagrinėtinoje byloje nėra įrodinėtinos, kadangi byloje dalyvavo tie patys asmenys kaip byloje, kurią nagrinėja teismas tai yra ieškovas RUAB „Artopolas“ ir atsakovas „Autoreikmuo" (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovo 36805 litus sumą už nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. (b.l.2-9). Teismas išklauses ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovo reikalavimus ir argumentus mano, kad ieškovo teismuose nuginčyta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas buvo įsigijas žemės sklypą, nėra pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Autoreikmuo“ 36805 litus nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovas UAB „Autoreikmuo“ teisėtai pagal tuo metu galiojusią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarė 2009-06-08 nuomos sutartį su UAB „Norfos mažmena“ buvo suteikta teisė laikinai valdyti ir naudotis žemės sklypu ir jame esančia automobilių stovėjimo aikštele. Ieškovo atstovo aiškinimas, kad atsakovui UAB „Autoreikmuo" sumokėtos sumos yra ieškovui UAB „Artapolas" neprimokėtas nuomos mokestis. Ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovas nepateikė jokio dokumento, kad 0,1450 ha žemės sklypas, esantis Žemaitės gatvėje 44, Marijampolės mieste, būtų kada nors ir kokiomis nors teisėmis priklauses ieškovui. Ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovas ieškinyje ir teismo posėdyje pripažino, kad dėl nuostolių atlyginimo nagrinėję teismai netyrė aplinkybių, kad atsakovas UAB „Autoreikmuo" ieškovo UAB „Artapolas" sąskaita ėmė iš UAB „Norfos mažmena" mokestį už naudojimąsi aikštele pagal 2009 m. birželio 8 d. nuomos sutartį ir tokie pinigai, pripažinus valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia, tapo nepagrįstai atsakovo įgytu turtu. Ieškovo atstovo manymu, pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia visos UAB „Autoreikmuo" gautos sumos pagal 2009 m. birželio 8 d. nuomos sutartį tapo nepagrįstai įgytu turtu (CK 6.237 str.), o pagal CK 6.237 str. 1 d. nepagrįstai įgytą turtą atsakovas UAB „Autoreikmuo“ privalo grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgytą, teismo manymu tai galėtų reikalauti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Žemės Ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, arba Marijampolės savivaldybė. Ieškovas RUAB „Artopolas“ nebuvo nei žemės sklypo, nei jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės savininku, todėl negalėjo išnuomoti ginčo aikštelė UAB “Norfos Mažmena” ir gauti mokestį, juo labiau reikalauti iš atsakovo UAB „Autoreikmuo“ priteisti 36805 litus nepagrįstai ieškovo sąskaitą įgytos pinigų sumos, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo manymu atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovo reikalaujama 33600 litų suma yra ne jo prarastas turtas, bet negautos pajamos, kurios negali būti be pagrindo gautos turto objektu – atsakovas UAB „Autoreikmuo“ negali praturtėti pinigais, kurių ieškovas negavo ir niekada nebūtų gavęs. Teismas mano, kad ieškovas RUAB „Artopolas“ neturi reikalavimo teisės šioje byloje Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atveju: nėra visų būtinųjų (tiek bendrųjų, tiek specialiųjų) sąlygų nepagrįsto praturtėjimo instituto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnyje, taikymui: įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimo, kreditoriaus veiksmų, kuriais skolininkas gavo turtą, teisėtumo, ieškovo negautos pajamos, kuriomis ieškovas grindžia atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, atsirado be jokio teisėto pagrindo, atsakovo nesąžiningumo nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo negautų pajamų ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, pats ieškovas nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, todėl praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu pagal Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 3 dalį, ieškovas nebuvo nei žemės sklypo, nei jame esančios aikštelės savininku, nei nuomininku, turinčiu subnuomos teisę, todėl pats neturėjo teisės išnuomoti žemės ir rinkti nuomos mokesčio iš UAB „Norfos mažmena" ir tuo labiau reikalauti, kad atsakovas UAB „Autoreikmuo“ grąžintų 33 600 litų sumą kaip nepagrįsto praturtėjimo, kurią pats ieškovas RUAB „Artopolas“ iš UAB „Norfos mažmena" būtų gavęs neteisėtai, šešių procentų metinės palūkanos yra taikomos tik pagal Lietuvos Respublikos CK 6.240 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojami atskaitymai grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą, bet ne nepagrįstą praturtėjimą. Teismo nuomonė dėl Lietuvos Respublikios CK 6.237 straipsnio 1 dalies taikymo, kuriuo ieškovo atstovas grindžia savo ieškinį reikalaudamas priteisti 33 600 itų sumą iš atsakovo UAB “Autoreikmuo” kaip nepagrįstą praturtėjimą bei 3205 litus palūkanų. Ieškovo RUAB „Artopolas“ atstovas nurodė, kad 33 600 litų sumą sudaro ieškovo negautas 2100 litų dydžio nuomos mokestis nuo nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio mėn., kurį tretysis asmuo, UAB „Norfos mažmena", sumokėjo ne ieškovui, bet atsakovui. Toks ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas RUAB “Artopolas”, reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo remiasi Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad „asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Tačiau šioje teisės normoje reglamentuojamas ne nepagrįstas praturtėjimas, bet pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Taigi tam, kad būtų tenkinamas reikalavimas dėl turto grąžinimo būtinai turi būti šios sąlygos: pirma turto praradimas neturi jokio teisinio pagrindo; antra turtas turi būti realiai gautas; ir trečia grąžinimas atliekamas asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Todėl pirmiausia turi būti keliami klausimai, ar atsakovas realiai gavo kokį nors turtą iš ieškovo ir ar toks turtas turi būti grąžinamas būtent ieškovui, ar kitam asmeniui. Ieškovas RUAB “Artopolas” savo ieškinį grindžia aplinkybe, kad jis 2005-11-02 sudarė su trečiuoju smeniu, UAB „Norfos mažmena" Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 26/2005, kuria visą 1463,50 kv.m. ploto prekybos centrą ir žemės sklypą su automobilių stovėjimo aikštele išnuomojo trečiajam asmeniui, kuris pagal sutarties 3.1 punktą įsipareigojo mokėti ieškovui 27806,50 litų dydžio nuompinigius. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tarp atsakovo UAB “Autoreikmuo” ir UAB „Norfos mažmena" buvo sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo, 2009-04-24 papildomu susitarimu prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 26/2005 susitarė pakeisti sutarties 3.1 punktą, nustatant, jog nuomos mokestis už 2009 metų grgužės mėn. yra 12 029,37 ltai, o nuo 2009-06-01 13171,50 litai plius PVM per mėnesį. Kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio mėn. UAB „Norfos mažmena" mokėjo atsakovui už to paties žemės sklypo, kuriame buvo automobilių stovėjimo aikštelė, nuomą po 2100 litų, ieškovo atstovo manymu, atsakovas šia suma nepagrįstai praturtėjo, nes ją turėjo gauti ieškovas, tačiau kaip paminėta 2009-04-24 papildomu susitarimu nuomos mokestis buvo sumažintas. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad nuomos mokestį už stovėjimo aikštelę, iš viso 33 600 litų, atsakovui mokėjo ne ieškovas, o UAB “Norfos mažmena". Tą pripažįsta ir pats ieškovas ieškinyje. Vadinasi, atsakovas niekada nebuvo gavęs iš ieškovo pajamų. Priešingai, ieškovo nurodoma 33 600 litų suma yra ne jo prarastas turtas, bet negautos pajamos, kurios negali būti be pagrindo įgyto turto objektu - atsakovas negali praturtėti pinigais, kurių ieškovas negavo ir jų niekada nebūtų gavęs. Nustatytina, kad ieškovas RUAB “Autoreikmuo” neturi reikalavimo teisės šiame ieškinyje Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje pagrindo atveju, nes jis jokių mokėjimų atsakovui neatliko ir jokių praradimų faktiškai nepatyrė.Toliau ieškovo atstovas, remiasi ir Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra reglamentuojamas nepagrįstas ptartėjimas. Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kad „be teisinio pagrindo neteisėtai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks mepagrįstas praturtėjimas ". Ieškovo atstovas taip pat nurodo, kad atsakovo praturtėjimas 33 600 litų dydžio suma ieškovo sąskaita atitinka visas ne tik Lietuvos Respublikos CK, bet ir LAT praktikoje įtvirtintas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis - LAT 2011-10-10 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-372/2011, 2006-02-22 los nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-140/2006, 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-593/2008 ir kt. Atsižvelgiant į tai, išskirtina LAT praktikoje nustatomas nepagrįsto praturtėjimo Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 1 dalis, teisiniams santykiams atsirasti būtinas bendrosios sąlygos , kurios yra tokios pačios kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimui, Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1 dalis: pirma nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; antra kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; trečia turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); ketvirta kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Be to, analizuojant Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, išskirtina ir nedalioji nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga - be teisinio pagrindo praturtėjęs asmuo turi būti nesąžiningas. Nagrinėjant bylą ieškovo atstovas neįrodė, kad buvo visos anksčiau nurodytos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo sąlygoms atsirasti, tiek bendrosios, tie specialiosios nei vienos iš jų ieškovo atstovas neįrodė, todėl 33600 litų pinigų suma negali būti pripažinta kaip suma, kuria nepagrįstai praturtėjo atsakovas. Pirmiausia Įstatymo ir sandorio nebuvimas ir neturėjimas teisės ieškovui išnuomoti žemės sklypą trečiajam asmeniui UAB “Norfos mažmena” iš kurios galėtų atsirasti prievolė. Nagrinėjamu atveju ieškovas RUAB „Artopolas“ prašo atlyginti nepagrįstą praturtėjimą jo sąskaita - negautą nuomos mokestį, kurį jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi sudaryta 2008-06-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tarp atsakovų UAB „Autoreikmuo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas savo iniciatyva parengė žemės sklypo, esančio prie prekybos centro „Norfa“, detalųjį planą, kuris buvo suderintas įstatymų nustatyta tvarka bei patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2007-05-31 sprendimu Nr. 1-36, ir pagal kurį buvo suformuotas 0,1450 kv. m. bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1285-0681, bei 2007-11-07 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre adresu: Marijampolė, Žemaitės g. 44, tačiau negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 26/2005, kuria ieškovas 1463,5 kv. m. ploto prekybos centrą išnuomojo UAB „Norfos mažmena“, buvo sudaryta 2005-11-02, tai yra ieškovui neturint nuosavybės teisės į žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis žemės sklypas, kadastrinis Nr. 1801/0038:162, unikalus Nr. 4400-1285-0681, ieškovui nuosavybės teise niekada nepriklausė. Lietuvos Respublikos CK 6.547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rašytinė žemės nuomos sutarties forma. Kaip nurodyta minėto straipsnio 2 dalyje, šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.553 straipsnio 1 dalį žemės nuomininkas turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena“, nes pats nebuvo sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties ir juo naudojosi neatlygintinai be jokio teisėto pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-96/2008). Nors Kauno apygardos teismo 2010-02-17 sprendimu (civ. bylos Nr. 2-494-527/2010) 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4567 dėl 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Marijampolėje, Žemaitės g. 44, pripažinta negaliojančia ir taikant restituciją sklypas, esantis Marijampolėje, Žemaitės g. 44, grąžintas natūra, patikėjimo teise Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, ieškovas neturi teisinio pagrindo teigti, kad jis patyrė nuostolius dėl to, kad pagal 2005-11-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 26/2005, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Norfos mažmena“, neužtikrino UAB „Norfos mažmena“ naudojimosi prie prekybos centro esančia automobilių stovėjimo aikštele, sumažėjo nuomos mokestis bei iš nuomos mokesčio buvo atskaičiuojamos UAB „Autoreikmuo“ mokėtinos sumos. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad ieškovas savo įsipareigojimų vykdymo ir dėl to tariamai patirtų nuostolių pagal nuomos sutartį negali grįsti kitam asmeniui dėl neteisėto praturrtėjimo. Ieškovas RUAB „Artopolas“ nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos skelbtame aukcione, neteikė jokių paraiškų, dokumentų ar kitos informacijos ir jokiu kitu būdu neišreiškė valios įgyti žemės sklypą savo nuosavybėn, o taip pat neginčijo aukciono rezultatų. Atsakovas UAB ”Autoreikmuo” 2008-06-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Žemės sklypas nuo 2007-11-07 buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o nuo 2007-11-10 dienos iki 2008-06-16 dienos Marijampolės apskrities viršininko administracijos buvo valdomas patikėjimo teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 s nutarimu Nr. 692 patvirtintų „Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų" 2 punkte įtvirtintas subjektų, kurie turi mieste esančių žemės sklypų aukciono iniciatyvos ir skelbimo teisę - aukcioną inicijuoja savivaldybės administracijos direktorius, kuris sudaro aukciono komisiją, kuri apie žemės sklypų pardavimą aukcione ne anksčiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki aukciono dokumentų registravimo pradžios skelbia Informaciniame privatizavimo biuletenyje, kurį leidžia valstybės įmonė Valstybės turto fondas (2, 3 punktai). Be to, pagal minėtų nuostatų 25 punktą vykdydamas aukcioną, aukciono komisijos vedėjas privalo apibūdinti parduodamą ar išnuomojamą žemės sklypą ir paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą žemės sklypo pradinę pardavimo kainą. Taigi atsakovas UAB ”Autoreikmuo” nedalyvavo nei neteisėto aukciono inicijavime, nei skelbime, o priešingai, pamatęs skelbimą išreiškė tik norą dalyvauti aukcione, kaip jo dalyvis, lygiateisiškai kartu su kitais dalyviais neatlikdamas jokių neteisėtų veiksmų. Negana to, atsakovas siūlė didžiausią pirkinio kainą atsižvelgdamas į nustatytą pradinę pardavimo kainą, taigi net nenustatinėjo pradinės kainos. Be to, teismų sprendimuose yra konstatuoti tik atsakovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba, neteisėti veiksmai. Pavyzdžiui, LAT 2011-05-17 dienos nutartyje civ. byloje Nr, 3k-3-237/2011 motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad „ginčo žemės sklypas negalėjo būti parduodamas pagal Vyriausybės J999-06-02 dienos nutarimu patvirtintų Nr. 692 Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos nuostatų nustatytą tvarką'¹. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-02 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 2A-704/2010 konstatavo, kad „materialinis teisinis sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas yra ne paties aukciono rezultatas, bet prievolinio teisinio santykio negalioj imas, t. y. sandoris ir ginčijamas tuo pagrindu, kad aukciono tvarka jis iŠ viso negalėjo būti sudarytas, o civilinės teisės ir pareigos atsiranda tik iš įstatymų nustatytų arba jiems neprieštaraujančių sandorių (LR CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas)"'. Be to, LAT konstatuodamas, kad tarp atsakovo ir UAB „Norfos mažmena" 2009-06-08 dieną sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis tenkina ne tik prekybos centro valdytojo interesus, bet ir Marijampolės miesto gyventojų poreikius, nepadarė išvados, kad ši nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento - priešingai, LAT 2011-05-17 dienos nutartyje civ. byloje Nr. 3k-3-237/2011 pripažįstama negaliojančia tik žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Išvados dėl nuomos sutarties negaliojimo nėra ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Nustatyta, kad atsakovas UAB “Autoreikmuo”, sudarydamas žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš jos susiklostę žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai taip pat pripažintini teisėtais. Tarp atsakovo UAB “Autoreikmuo” ir UAB „Norfos mažmena" nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp jų pasirašytos 2009-06-08 žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. 2009-06-08 žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, taigi teisėta, ir jos šalims turi įstatymo galią, todėl buvo privaloma vykdyti, Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio 1 dalis. Be to, atsakovas ją sudarė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, įgyvendindamas savo, kaip žemės sklypo savininko, teises Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu išklausius šalių atstovų pasisakymus ištyrus faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad ieškovas RUAB “Artopolas” 2005-11-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 26/2005 išnuomojo ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena" be jokio teisėto pagrindo. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktą žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (LAT 2008-02-11 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-96/2008). Lietuvos Respublikos CK 6.547 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rašytinė žemės nuomos sutarties forma. Kaip įtvirtinta minėto straipsnio 2 dalyje, šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 39 punkte taip pat įtvirtintas imperatyvas įregistruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.553 straipsnio 1 dalį žemės nuomininkas turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 2005-11-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 26/2005 2.1.9 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas tai yra ieškovas RUAB “Artopolas” „įsipareigojo šalia patalpų įrengti automobilių stovėjimo aikštelę (jos plotas turi atitikti LR teisės aktų, nustatančių automobilių stovėjimo aikštelių, esančių šalia parduotuvių ir prekybos centrų, reikalavimus) ir leisti Nuomininkui ja naudotis, taip pat leisti naudotis šalia patalpų esančia žeme. Mokestis už naudojimąsi stovėjimo aikštele, privažiavimais, bendro naudojimo patalpomis, patalpomis, skirtomis įrenginiams, kurie yra būtini, kad visos patalpos atitiktų sutarties 1.4 punktą ir Preliminariosios sutarties Priedą Nr. 4 (katilinės, elektros skydinės, vandens mazgas, vėdinimo ir kondicionavimo įrenginių patalpos - šios patalpos nėra nuomojamos) rampa bei žeme yra iškaitytas į Sutarties 3.1 punkte nurodytą Patalpų nuomos mokestį". Taigi 2005-11-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 26/2005 patvirtina, o ir pats ieškovo RUAB “Artopolas” atstovas neneigia, kad atlygintinai išnuomojo ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena''. Ieškovas RUAB “Artopolas” neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena", nes pats nebuvo išsinuomojęs žemės sklypo ir naudojosi neatlygintinai be jokio teisėto pagrindo. Tai patvirtina prašytoje ieškovo prijungti civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011, esantis 2011-05-12 Marijampolės savivaldybės administracijos raštas Nr. AS-4985(5.3), kuriame įtvirtinta, kad ieškovas nėra sudaręs ginčo žemės sklypo nuomos sutarties ir nemoka žemės sklypo nuomos mokesčio, nors kaip teigia ieškinyje, ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ne tik juo naudojasi, bet ir subnuomojo UAB „Norfos mažmena". Ieškovas nei Kauno apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-494-527/2010, nei Kauno apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011, nei prie šio ieškinio nepateikė jokios ginčo žemės sklypo nuomos, sudarytos su Marijampolės apskrities viršininko administracija, sutarties bei žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriui patvirtinančių rašytinių įrodymų. Kadangi ieškovas subnuomojo ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena" nebūdamas sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriumi, nemokėdamas žemės nuomos mokesčio, neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus leidimo subnuomoti ir žinodamas apie tai, turi prisiimti atsakomybę dėl to kilusių negautų pajamų. Pabrėžtina, kad jeigu ieškovas nebūtų neteisėtai subnuomavęs ginčo žemės sklypo UAB „Norfos mažmena" ir prisiėmęs įsipareigojimų UAB „Norfos mažmena" atžvilgiu neturėdamas jokių teisių į ginčo objektus, nebūtų turėjęs sumažinti nuomos mokestį, kuris ir taip jam nepriklausė. Todėl atmestinas ieškovo teiginys, kaip antai, kad ieškovas pagal prekybos centro nuomos sutartį turėjo realią ir teisėtą galimybę iš UAB „Norfos mažmena" kas mėnesį gauti sutartimi sulygtą nuomos mokestį. Ieškovas RUAB “Artopolas” 2005-11-02 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 26/2005 išnuomojo automobilių aikštelę be jokio teisėto pagrindo. Nors ieškovo atstovas nurodo, kad jo atstovaujama bendrovė savo lėšomis už 193 985,62 litų įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, skirtą prekybos centro lankytojams, tačiau Kauno apygardos teismas 2010-02-17 dienos sprendime civ. byloje Nr. 2-494-527/2010 konstatavo, kad ..duomenų apie tai, kad ieškovas būtų papildomai įrengęs kokią nors stovėjimo aikštelę būtent Žemaitės g. 44, į bylą nepateikta. Ieškovo atstovo pateiktą 2005-07-25 statybos rangos sutartį Nr. 25/07/05 dėl automobilių parkavimo aikštelės įrengimo ir kitų gerbūvio darbų V. Kudirkos g. 47, už kuriuos ieškovė sumokėjo rangovui 193 985,62 litus, teismas vertina kritiškai, nes kaip matyti iš minėtos sutarties turinio, sutartiniai darbai buvo atlikti V. Kudirkos g. 47, o minėta aikštelė yra Žemaitės g. 44". Taigi įvertinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas nepateikia jokių papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atliko aikštelės įrengimo darbus, Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis, darytina išvada, kad jis jų neatliko. Be to, priešingai nei teigia ieškovo atstovas, Kauno apygardos teismas 2010-02-17 sprendime civ. byloje Nr. 2-494-527/2010, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-02 nutartyje civ. byloje Nr. 2A-704/2010, LAT 2011-05-17 nutartyje civ. byloje Nr. 3k-3-237/2011 Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus 2008-10-01 dienos ataskaitos pagrindu konstatavo, kad perleistame žemės sklype buvo savivaldybės statinių, tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, už 114 000 litų - automobilių stovėjimo aikštelė ginčo sklype nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei, jos statiniai apskaitomi savivaldybės turto balanse. Lietuvos Respublikos CK 6.490 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad subnuoma galima tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą. Ieškovas RUAB “Artopolas” subnuomojo automobilių stovėjimo aikštelę UAB „Norfos mažmena", nebūdamas sudaręs jokios nuomos sutarties su Marijampolės savivaldybe, neturėdamas jos sutikimo ir nemokėdamas nuomos mokesčio. Taigi ieškovas RUAB “Artopolas” neturėjo teisės imti iš UAB „Norfos mažmena" nuomos mokesčio už automobilių stovėjimo aikštelę, todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad ieškovas pagal prekybos centro nuomos sutartį turėjo realią ir teisėtą galimybę iš UAB „Norfos mažmena" kas mėnesį gauti sutartimi sulygtą nuomos mokestį. Teismo manymu ieškovas RUAB “Artopolas” neteisėtai išnuomojęs ginčo žemės sklypą ir jame esančią automobilių stovėjimo aikštelę, be teisinio pagrindo pats nepagrįstai praturtėjo - neteisėtai gavo nuomos mokestį per laikotarpį nuo 2005-11-02 iki 2009-06-08. Tačiau ieškovas RUAB “Artopolas” ne tik neatlygino nuostolių nepagrįsto praturtėjimo pagrindu Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemės skyriui, bet ir reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį siekdamas dar daugiau nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovo RUAB “Artopolas” veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiuose Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendime civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-25 nutartyje civ. byloje Nr. 2A-953/2012, kuria Kauno apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Nurodyti teismų sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje. Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Minėtos civilinės bylos buvo nagrinėtos pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovo atžvilgiu dėl nuostolių priteisimo. 2010-12-22 ieškinyje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus solidariai 353 765 litų nuostolių. Į šiuos nuostolius buvo įtraukti ir 33 600 litai ieškovo negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio mėn. - suma, kuria buvo papildomai sumažinti nuompinigiai UAB „Norfos mažmena" mokėtinomis sumomis atsakovui. Taigi minėtose byloje dalyvavo tos pačios šalys, ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys) buvo identiškos, skyrėsi tik ieškinio dalykas - ten buvo reikalaujama 33 600litai sumos kaip nuostolių civilinės atsakomybės pagrindu, o čia reikalaujama 33 600 litų sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo. Todėl pažymėtina tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-1651-605/2011 įrodinėjimo dalykas buvo - ar ieškovas turėjo teisėtą pagrindą subnuomoti ginčo žemės sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelę ir iš to gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ,ginčo žemės sklypas ieškovui nuosavybės teise niekada nepriklausė, ieškovas nebuvo sudaręs nurodyto žemės sklypo nuomos sutarties ir juo naudojosi neatlygintinai be teisėto pagrindo, todėl ieškovas neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena". Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą Kauno apygardos sprendimą, taip pat konstatavo, kad „ieškovas, neturėdamas nuosavybės teisės ar teisės valdyti ginčo žemės sklypą ir ginčo aikštelę ją be pagrindo nustatydamas Nuomos sutarties 2.1.9 punkto sąlygas, veikė savo rizika, prisiimdamas atsakomybę ir galimas neigiamas pasekmes, nes iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria jus non oritur)". Taigi ieškovo veiksmų, subnuomojant žemės sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelę UAB „Norfos mažmena", neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Tuo tarpu, tokių veiksmų neteisėtumo nustatymas yra reikšmingas ne tik sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, bet ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo - ieškovas RUAB “Artopolas” neturi teisės reikalauti iš atsakovo UAB “Autoreikmuo” pinigų sumos, kurios gavimui pats neturėjo jokio teisėto pagrindo. Ši nepagrįsto praturtėjimo sąlyga yra kildinama iš Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 3 dalies, kurioje vienareikšmiškai įtvirtinta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokios prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Jeigu ieškovas RUAB “Artopolas” žinodamas, kad neturi jokių teisių į žemės sklypą ir joje esančią automobilių stovėjimo aikštelę (nei nuosavybės, nei nuomos ar subnuomos teisių), nebūtų 2005-11-02 nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „Norfos mažmena", išnuomojęs žemės sklypo ir aikštelės, jis nebūtų patyręs ir jokių nuostolių - nebūtų tikėjęsis gauti pajamas, kurios jam apskritai nepriklauso ir yra neteisėtos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, išklausius šalių atstovus ir atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes teismui nepavyko nustatyti jokių įrodymų bei duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB “Autoreikmuo”, sudarydamas 2009-06-08 žemės sklypo nuomos sutartį, ir jos pagrindu gaudavęs nuomos mokestį, kurio dabar reikalauja ieškovas, būtų veikęs nesąžiningai. Priešingai, atsakovas, įsigijęs žemės sklypą pagal 2008-06-04 valstybinę žemės pirkimo pardavimo sutartį, elgdamasis kaip šio žemės sklypo savininko, įgyvendino savo, kaip savininko teises valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1dalis. Atakovas UAB “Autoreikmuo” įsigijo žemės sklypą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities viršininko. Aukcioną skelbė, inicijavo ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ruošė už tai atsakingos valstybės institucijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2002-11-25 ir 2003-01-24 dienos nutarimai. ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas apima ir teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Todėl pažymėtina, kad atsakovas UAB “Autorikmuo”, sigijęs žemės sklypą iš Lietuvos valstybės, turėjo pagrindą tikėtis, kad Lietuvos valstybę atstovaujantys asmenys užtikrino aukciono ir jo pagrindu sudaromo sandorio teisėtumą, o nesant tokios galimybės -jie privalėjo neorganizuoti aukciono ir nepardavinėti žemės sklypo. Įvertinant tai, tolimesni atsakovo veiksmai, atlikti jam pagrįstai tikint, jog sandoris buvo teisėtas, o jis yra žemės sklypo savininkas, vertintini kaip atitinkantys sąžiningo asmens etaloną. Taigi teismas ieškovo RUAB “Artopolas’ atstovo teiginius, kad atsakovas nebuvo nei žemės sklypo, nei esančios automobilių aikštelės savininku, todėl negalėjo rinkti mokesčio už naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštele jo pajamos nėra teisėtos, tačiau teismo nustatyta, kad pats ieškovas ignoruoja šioje byloje itin svarbią aplinkybę - ir pats ieškovas nebuvo nei žemės sklypo, nei jame esančios aikštelės savininku, nei nuomininku, turinčiu subnuomos teisę, todėl jis pats neturėjo teisės rinkti jokio nuomos mokesčio iš UAB „Norfos mažmena" ir tuo labiau reikalauti, kad atskovas grąžintų 33 600 litų sumą, kaip nepagrįstą praturtėjimą, kurią ieškovas iš UAB „Norfos mažmena" būtų gaves neteisėtai. Taigi darytina išvada, kad nėra visų bendrinių ir specialiųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo. Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnyje, instituto taikymui, ieškovas neturi reikalavimo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo negautų pajamų ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Dėl palūkanų priteisimo, ieškovas RUAB “Artopolas” prašo priteisti iš atsakovo 3205 litų palūkanų. Teismo manymu reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl 33 600 litų sumos kaip nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Todėl atmestus ieškovo RUAB “Artopolas” atstovo pagrindinį reikalavimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovo atstovo reikalavimas priteisti palūkanas taip pat atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo remdamasis CPK 98 str. 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p. nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 litų. Bylinėjimosi išlaidos yra įrodytos ir neviršija paminėtos rekomendacijos ir yra pateisinamos (b.l. 111-113).

Laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, panaikintinos, sprendimui įsiteisėjus. (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150, 259, 265, 268, 270, 279, 307 str.str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artopolas“ ieškinį atsakovui UAB „Autoreikmuo ir trečiajam asmeniui UAB „Norfos mažmena“ dėl nepagrįsto praturtėjimo 36805 litais atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Priteisti iš RUAB „Artapolas“, įmonės kodas 151454792, 2500 litų (du tūkstančius penkis šimtus litų) turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme atsakovui UAB „Autoreikmuo“ juridinio asmens kodas 265820980 ir 25,10 litų (dvidešimt penkis litus 10 ct) valstybei turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims.

(Pašto išlaidas gera valia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas –AB „Swedbank “ , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Panaikinti 2012-10-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi atskovui UAB „Autoreikmuo“ juridinio asmens kodas 265820980, buveinės adresas V. Kudirkos g. 51, Marijampolė, taikytas laikinas apsaugos priemonęs, areštuojant jam priklausančio turto už 36805 litų sumą sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno Apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Švetkauskas