Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos: 21.4.1.1; 42.11.3; 45.6; 113.8; 116.1.

2010 m. vasario 17 d.

atsakovės UAB „Autoreikmuo“ atstovui direktoriui Edmundui Bacevičiui ir advokatui Justui Jankauskui,

atsakovės Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovei Jolitai Bendoriūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Artapolas“ ieškinį atsakovėms UAB „Autoreikmuo“ ir Marijampolės apskrities viršininko administracijai (toliau – Marijampolės AVA) dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys: Marijampolės savivaldybės administracija, UAB „SEB lizingas“, UAB „Norfos mažmena“, Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė Loreta Rastauskienė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu (1 t., b. l. 5-7) ir patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 50-56) prašė:

1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovių sudarytą 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4567 dėl 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypo);

2) taikyti restituciją natūra – priteisti ginčo sklypą patikėjimo teise atsakovei Marijampolės AVA;

3) priteisti atsakovei UAB „Autoreikmuo“ iš Marijampolės AVA 145 000 Lt;

4) priteisti solidariai iš atsakovių 3 066 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 7 654,46 Lt atstovavimo ieškovei išlaidoms atlyginti

Ieškinyje nurodyta, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2004-12-30 sprendimu Nr. 1-143 (b. l. 13) patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų keitimo, padidinant nenaudojamos valstybinės fondinės žemės sąskaita, statybos reglamento papildymo ir patikslinimo detalųjį planą. Pagal šio plano sprendinius yra nustatyta, kad žemės sklypas yra komercinės paskirties, todėl smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti prie esamo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), detaliojo plano brėžinyje pažymėtas indeksu „1“) papildomai prijungiamas 278 kv. m ploto žemės sklypas (brėžinyje pažymėtas indeksu „2“). Šalia šių indeksais „1“ ir „2“ pažymėtų žemės plotų esantis žemės plotas yra servitutinė teritorija. Įgyvendindama šio detaliojo plano sprendinius, Marijampolės savivaldybės administracija 2005-04-01 išdavė statytojui UAB „Artapolas“ statybos leidimą Nr. 3.23.859.NS, kuriuo ieškovei leista žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti prekybos centrą. Šiame žemės sklype ieškovė pastatė 1 463,5 kv. m ploto pastatą-prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Šis statinys Marijampolės apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos 2005-09-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti (b. l. 77-79). Marijampolės savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimu Nr. 1-143 (b. l. 13) patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliajame plane (b. l. 83-85) nustatyta, kad detaliajame plane nurodytoje teritorijoje, kuriai yra nustatytas servitutas, turi būti privalomai įrengiamos automobilių stovėjimo vietos. Toks detaliojo plano sprendinys buvo nustatytas įgyvendinant Marijampolės savivaldybės tarybos patvirtintą specialųjį planą bei LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus, pagal kuriuos kiekvienam prekybos centro 20 kv. m prekybos salės ploto šalia prekybos centro privalomai turi būti įrengiama viena stovėjimo vieta. Tai yra privalomasis normatyvinis reikalavimas, ir jis jokių išimčių nenumato. Pagal šio detaliojo plano sprendinius žemės sklypas, kuriame numatyta statyti prekybos centrą, yra suformuotas atskirai, numatant, kad visas šis sklypas bus užstatytas prekybos centru, o gretimame žemės sklype įrengiamos automobilių stovėjimo vietos. Ieškovė, statydama prekybos centrą, turėjo sutvarkyti ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, bet ir aplink esančią teritoriją bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovė ir UAB „Statybos patarimai“ 2005-07-25 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 25/07/05 (b. l. 104) dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir kitų darbų minėtame žemės sklype. Aikštelės įrengimo darbai buvo atlikti 2005 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, šiuo metu ieškovė yra įrengusi ir naftos produktų gaudyklę. Visi statybos darbai buvo atlikti ieškovės lėšomis, už šiuos darbus ieškovė rangovui sumokėjo 193 985,62 Lt, o valstybinė komisija minėtu 2005-09-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu (b. l. 77-79) juos pripažino tinkamais. 2005-11-02 ieškovė ir UAB „Norfos mažmena“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 26/2005 (b. l. 97-102), kuria visą 1 463,5 kv. m ploto prekybos centrą išsinuomojo UAB „Norfos mažmena“. Ieškovė ir UAB „SEB lizingas“ 2006-01-11 sudarė lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. 2005-120331 ir 2006-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AK-445, kuria ieškovė trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ perleido nuosavybės teisę į prekybos centrą. Šiuo metu prekybos centrą (unikalus Nr. 4400-0607-8540) (duomenys neskelbtini)ieškovė valdo nuomos teise pagal lizingo sutartį. Marijampolės savivaldybės taryba 2005-12-30 sprendimu Nr. 1-698 (b. l. 121) leido rengti detaliuosius planus automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, taip pat ir detalųjį planą prie esamos aikštelės (duomenys neskelbtini)gatvėje. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2006-09-14 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 107 (b. l. 124), kuriose nurodė, kad sąlygos išduotos planuoti apie 0,130 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)g. (prie parduotuvės UAB „Norfos mažmena“) bei kad planavimo tikslas ir uždaviniai yra „žemės sklypo suformavimas prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės“. Vadovaujantis šiuo tarybos sprendimu ir planavimo sąlygomis, buvo parengtas žemės sklypo, esančio prie parduotuvės „Norfa“, detalusis planas („Detalusis planas. Žemės sklypo suformavimas prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės“). Šis detalusis planas buvo suderintas įstatymų nustatyta tvarka bei patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2007-05-31 sprendimu Nr. 1-36 (b. l. 114). Pagal šį detalųjį planą buvo suformuotas 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio paskirtis: Kita; naudojimo būdas: Inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis: Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Žemės sklypas 2007-11-07 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Marijampolė, Žemaitės g. 44. Žemės sklypas yra užstatytas statiniais: automobilių stovėjimo aikštele ir naftos produktų gaudykle, kurie buvo įrengti įgyvendinant Marijampolės savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimu Nr. 1-143 patvirtino žemės sklypo V. Kudirkos g. 47 detaliojo plano sprendinius, t. y. numatant privalomai pagal specialiojo plano ir Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus prekybos centro eksploatavimui reikalingas automobilių stovėjimo vietas. Žemės sklypas yra suformuotas jame esamų ir ieškovės lėšomis pastatytų statinių ir gretimame žemės sklype esančio prekybos centro eksploatavimui. Šis sklypas yra faktiškai naudojamas būtent tokiai paskirčiai. Žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra priskirti ir faktiškai naudojami siekiant tinkamai pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti prekybos centrą V. Kudirkos g. 47A. Taip pat žemės sklypas yra skirtas prekybos centro eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį, nes sklypo dalis yra užstatyta pačiu prekybos centru. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais [...]. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte yra nustatyta, kad „asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį [...]. Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje)“. Taigi remiantis Žemės įstatymu ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, žemės sklypas nėra aukciono tvarka parduodamos valstybinės žemės objektas (naujas sklypas), nes jis yra užstatytas statiniais ir teritorijų planavimo dokumentu suformuotas bei skirtas vieno konkretaus statinio – jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir greta esančio prekybos centro eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį (įėjimui į prekybos į centrą ir prekybos centro automobilių stovėjimo vietoms). Ieškovės nuomone, ne aukciono tvarka šį žemės sklypą gali įsigyti ne bet kuris asmuo, o tik tas, kuriam nuosavybės teise priklauso prekybos centras, t. y. šiuo metu UAB „SEB lizingas“, o įvykdžius lizingo sutarties sąlygas bei prekybos centro savininku tapus ieškovei, šią teisę galės realizuoti tik ieškovė. Marijampolės AVA 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4567 (b. l. 72-75) pardavė žemės sklypą UAB „Autoreikmuo“. Ieškovės nuomone, sutartis yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str.), nes žemės sklypas aukciono tvarka negalėjo būti parduodamas, o sudaryta sutartis prieštarauja Žemės įstatymo 10 str. 4 d., 5 d. 7 d. ir LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 p. ir 2.3 p. Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. nustatyta, kad sutartis yra sudaroma vadovaujantis 2008-04-29 įvykusio žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais. Žemės įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad „valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą“. Šio straipsnio 5 d. yra nustatyta, jog statiniais užstatyti žemės sklypai yra parduodami be aukciono, o straipsnio 7 d. nustatyta, kad aukciono taisykles nustato Vyriausybė. Žemės sklypų pardavimo aukciono tvarka sąlygas reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šio nutarimo 2.3 p. nustatyta, kad aukcione gali būti parduodami tik nauji žemės sklypai. Nutarimo 2.1 p. nustatyta, kad „naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirčiai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose: nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams; yra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms priklausančių laikinųjų statinių, kurių naudojimo laikas pasibaigęs“. Ieškovės nuomone, sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį neegzistavo nė viena iš nurodytų sąlygų, dėl to sutartis yra niekinė ir negalioja. Žemės sklype yra statinių – tai patvirtina tiek žemės sklypo detalusis planas, tiek Žemės sklypo detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir Žemės sklypo planas. Juose yra pažymėta, kad žemės sklype yra ieškovės pastatyta naftos produktų gaudyklė ir pastato-prekybos centro dalis (įėjimas į prekybos centrą ir automobilių stovėjimo aikštelė „A“). Atsakovė UAB „Autoreikmuo“ 2008-06-16 raštu (b. l. 111) taip pat pripažįsta, jog žemės sklype yra trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ statiniai, kuriuos reikalaujama nusigriauti. Aplinkybė, kad žemės sklype esantys statiniai nėra tik inžineriniai tinklai ar (ir) jame pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, taip pat visiškai patvirtina žemės sklypo detalusis planas, nes detalieji planai yra rengiami prie naudojamų statinių (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 7 p.). Šiuo atveju žemės sklypo detaliuoju planu ir yra nurodoma, jog statiniai turi aiškią funkcinę priklausomybę – statiniai neatsiejami nuo prekybos centro „Norfa“, jie (statiniai) yra skirti automobiliams statyti ir būtent tokių statinių eksploatavimui detaliuoju planu žemės sklypas ir buvo suformuotas. Aplinkybę, kad žemės sklype esantys statiniai nėra laikini statiniai, patvirtina detalusis planas, kuriame nėra jokių nuorodų, jog tai yra laikino pobūdžio statiniai, be to, detalieji planai, siekiant suformuoti žemės sklypus laikinų statinių eksploatavimui, iš viso ir nerengiami (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d.). Tai reiškia, kad žemės sklype esantys statiniai yra aiškią funkcinę paskirtį turintys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, kuris ir buvo suformuotas detaliuoju planu. Atsakovės, sudarydamos ginčijamą 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė Žemės įstatymo 10 str. 4 d., 5 d. ir 7 d. bei LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 p. ir 2.3 p., nes ši sutartis buvo sudaryta aukciono būdu, tačiau aukciono būdu gali būti parduodami tik tam tikras sąlygas atitinkantys žemės sklypai. CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). CK 6.146 str. nustatyta, kad restitucija yra atliekama natūra. Taigi pripažinus ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija natūra, ir žemės sklypas iš atsakovės UAB „Autoreikmuo“ turi būti grąžintas atsakovei Marijampolės AVA valdyti patikėjimo teise, o iš atsakovės Marijampolės AVA atsakovei UAB „Autoreikmuo“ priteista pagal sutartį sumokėta žemės sklypo kaina, t. y. 145 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2008-06-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 4567) (1 t., b. l. 72-74) Respublikos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities viršininko, vadovaudamasi 2008-04-29 įvykusio žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais (protokolas Nr. 88) (1 t., b. l. 187), pardavė atsakovei UAB „Autoreikmuo“ 0,1450 ha bendrojo ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 145 000 Lt.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškinys negali būti pakartotinai reiškiamas, nes dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė jau buvo kreipusis į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kuris 2009-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-374/2009 ieškinį atmetė. Nustatyta, kad 2009-02-05 sprendimu (1 t., b. l. 152-153) ieškinys, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2008-06-04 tarp Marijampolės savivaldybės ir UAB ,,Autoreikmuo“ pasirašytą žemės sklypo, esančio Marijampolėje tarp V. Kudirkos ir Žemaitės g., pirkimo-pardavimo sutartį, buvo atmestas dėl to, kad ieškovė ieškiniu ginčijo neegzistuojančią sutartį, o per teismo nustatytą terminą savo reikalavimų nepasitikslino. CPK 279 str. 4 d. numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Kadangi šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu ginčijama sutartis, sudaryta tarp atsakovių UAB „Autoreikmuo“ ir Marijampolės AVA, pripažintina, kad tai nėra tapatūs reikalavimai, nes pareikšti tarp kitų šalių.

1. Dėl 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumo

1) Sutartis pažeidžia Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. bei LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 p., nes ant perleisto sklypo jo pardavimo metu buvo savivaldybei ir privatiems asmenims priklausančių statinių;

2) Sutartis pažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus – ją sudarius teisėtai pastatyto pastato-prekybos centro negalima normaliai naudoti pagal paskirtį;

3) Sutartimi buvo pažeistos prekybos centro savininko teisės, nes jis prarado galimybę įsigyti reikalingą sklypą ne aukciono tvarka;

4) Sutartimi, nesilaikant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, privačiam asmeniui buvo neatlygintinai perleisti savivaldybei priklausantys viešosios paskirties statiniai.

1.1. Dėl valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarkos pažeidimo

Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais[...].“ LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 p. nustatyta, kad aukcione gali būti parduodami tik nauji žemės sklypai. Nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad „naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo dokumentus kitai paskirčiai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims <...> nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Šie teisės aktai suformuluoja aiškią ir imperatyvią teisės normą: jei ant žemės sklypo yra statinių, toks sklypas negali būti laikomas „nauju“ ir parduodamas aukciono būdu. Teisės aktai nedaro jokių išimčių dėl viešiesiems juridiniams asmenims, šiuo atveju savivaldybei, priklausančių statinių. Tai, kad ant ginčijama sutartimi parduoto žemės sklypo buvo privačiam asmeniui ir savivaldybei priklausančių statinių, patvirtina: žemės sklypo detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje (1 t., b. l. 41, 87) bei žemės sklypo plane (1 t., b. l. 42, 86) fiksuojami perleistame sklype esantys įėjimo į prekybos centrą laiptai, kuriuos pati atsakovė UAB „Autoreikmuo“ 2008-06-16 pranešimu, pateiktu UAB „SEB lizingas“, reikalauja nugriauti (1 t., b. l. 111); teritorijų planavimo dokumentai, numatantys, kad perleistas sklypas formuojamas „prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės „Norfos mažmena“ (1 t., b. l. 124, 125); Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2008-10-01 ataskaita (2 t., b. l. 74-76), kurioje konstatuota, jog ant perleisto sklypo yra savivaldybės statinių už 114 342 Lt. Teismas nepritaria atsakovės argumentams, kad šie dokumentai negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemone, patvirtinančia nuosavybės teises, kurias, atsakovių teigimu, gali patvirtinti tik įrašai, padaryti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, į vieno registro įrašą įrašius duomenis apie žemės sklypą ir jame esančius statinius (LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų „Nekilnojamojo turto registro nuostatų“ 23.2 p.; 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 9 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Statybos įstatymo 2 str. 2 d. numatyta, jog ,,statinys – tai visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).“ Statybos įstatymo 24 str. 1 d. (2006 10 17 įstatymo Nr. X-857 (nuo 2006 10 31) red.) numatyta, jog pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 3 dalimi, statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Statybos įstatymo 24 str. 4 d. numatyta, jog pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. CK 6.266 str. 2 d. numatyta, kad galioja prezumpcija, jog pastatų, statinių (...) savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, teismo nuomone, statinys tokiu tampa nepriklausomai nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, naudotis juo galima po to, kai komisija jį pripažįsta tinkamu naudoti, o statinio savininku gali būti ir asmuo, kuris viešame registre nėra nurodytas kaip jo savininkas, arba, kitaip pasakius, ir neįregistruotas statinys gali turėti savininką, kuris savo nuosavybės teisę turi įrodyti bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Aplinkybę, kad perleistame žemės sklype esantys statiniai nėra laikini statiniai, patvirtina detalusis planas, kuriame jokių nuorodų, jog tai yra laikino pobūdžio statiniai, nėra, be to, detalieji planai siekiant suformuoti žemės sklypus laikinų statinių eksploatavimui iš viso nerengiami (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 dalis), o tai reiškia, jog žemės sklype esantys statiniai yra aiškią funkcinę paskirtį turintys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, kuris ir buvo suformuotas detaliuoju planu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad sklypas negalėjo būti perleistas aukcionu, o ginčo Sutartis, prieštaraujanti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str.).

Marijampolės savivaldybės taryba 2004-12-30 sprendimu Nr. 1-143 (1 t., b. l. 13, 82) patvirtino žemės sklypo Marijampolės m. V. Kudirkos g. 47 ribų keitimo, padidinant nenaudojamos valstybinės fondinės žemės sąskaita, statybos reglamento papildymo ir patikslinimo, supaprastinta tvarka detalųjį planą (1 t., b. l. 83-90). Pagal šio detaliojo plano sprendinius yra nustatyta, kad žemės sklypas yra komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti, prie esamo žemės sklypo (V. Kudirkos g. 47, detaliojo plano brėžinyje pažymėtas indeksu „1“) papildomai prijungiamas 278 kv. m ploto žemės sklypas (brėžinyje pažymėtas indeksu „2“). Ir pagrindiniame brėžinyje, ir specialiojo plano schemoje numatytos automobilių parkavimo vietos (pažymėta vertikaliomis linijomis). Pagal LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus, kiekvieniems prekybos centro 20 kv. m prekybos salės ploto šalia prekybos centro privalomai turi būti įrengiama viena automobilių parkavimo vieta. Tai yra privalomasis normatyvinis reikalavimas, nenumatantis jokių išimčių. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypas, kuriame numatyta statyti prekybos centrą, yra suformuotas atskirai, numatant, kad visas šis sklypas bus užstatytas prekybos centru, o automobilių statymas numatytas prie pietinės žemės sklypo dalies esančioje automobilių parkavimo aikštelėje. Taigi ieškovė, vykdydama prekybos centro statybas, privalomai turėjo sutvarkyti ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini)teritoriją, bet ir aplinkui esančią teritoriją, pritaikydama automobilių stovėjimui esančią automobilių parkavimo aikštelę. Tai, kad aikštelė (duomenys neskelbtini)buvo iki detaliojo plano patvirtinimo, matosi ir iš ieškovės prie ieškinio pridėto aiškinamojo rašto, kuriame nurodyta, kad planuojamas sklypas V. Kudirkos g. 47 ribojasi su valstybinėje fondo žemėje esančia automobilių parkavimo aikštele (1 t., b. l. 17, 18). Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad ,,automobilių parkavimas numatomas prie pietinės žemės sklypo dalies esančioje automobilių parkavimo aikštelėje“. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų papildomai įrengusi kokią nors automobilių stovėjimo aikštelę būtent (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikta. Ieškovės pateiktą 2005-07-25 statybos rangos sutartį Nr. 25/07/05 dėl automobilių parkavimo aikštelės įrengimo ir kitų gerbūvio darbų (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104), už kuriuos ieškovė sumokėjo rangovui 193 985,62 Lt (1 t., b. l. 106-110), teismas vertina kritiškai, nes, kaip matyti iš minėtos sutarties turinio, sutartiniai darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), o minėta aikštelė yra (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, ši pateikta sutartis besąlygiškai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad už automobilių parkavimo aikštelės įrengimo darbus ir už naftos produktų gaudyklės įrengimą būtent ginčo sklype ieškovė yra sumokėjusi visą jos nurodytą sumą, nes bylos medžiaga patvirtina, jog aplinkos tvarkymas ir gerbūvio darbai buvo atliekami ir prekybos centro teritorijoje.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Marijampolės savivaldybės administracija 2005-04-01 išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 3.23.859.NS (1 t., b. l. 80), kuriuo leista žemės sklype (duomenys neskelbtini)statyti prekybos centrą. Ieškovė šio statybos leidimo pagrindu pastatė 1 463,5 kv. m ploto pastatą-prekybos centrą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), statinys 2005-09-30 buvo pripažintas tinkamu naudoti (1 t., b. l. 77-79), ir dėl jo teisėtumo jokių ginčų nėra.

Taip pat nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2005-12-30 sprendimu Nr. 1-698 (1 t., b. l. 121-122) leido rengti detaliuosius planus automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, tarp jų ir detalųjį planą prie esamos aikštelės (duomenys neskelbtini)gatvėje. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2006-09-14 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 107 (1 t., b. l. 124), kuriose nurodė, kad sąlygos išduotos planuoti apie 0,130 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės UAB „Norfos mažmena“) (sąlygų 3 punktas), bei kad planavimo tikslas ir uždaviniai yra „žemės sklypo suformavimas prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės“. Vadovaujantis šiuo tarybos sprendimu ir planavimo sąlygomis buvo parengtas žemės sklypo, reikalingo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Norfa“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimui, detalusis planas „Detalusis planas. Žemės sklypo suformavimas prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės“, kurį patvirtino Marijampolės savivaldybės taryba 2007-05-31 sprendimu Nr. 1-36 (1 t., b. l. 114-142). Pagal šį detalųjį planą buvo suformuotas 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio paskirtis: Kita; naudojimo būdas: Inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis: Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Žemės sklypas 2007-11-07 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Marijampolės m., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-90). Nors žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimu Nr. 1-143 (1 t., b. l. 82) ir įregistruotas remiantis Marijampolės apskrities viršininko 2005-01-20 įsakymu Nr. ŽM-121 (šios aplinkybės matosi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 8), o atsakovei UAB „Autoreikmuo“ priklausančio žemės sklypo Žemaitės g. 44 detalusis planas buvo patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2007-05-31 sprendimu Nr. 1-36 (1 t., b. l. 114) ir įregistruotas remiantis Marijampolės apskrities viršininko 2007-10-22 įsakymu Nr. ŽM-1996 (šios aplinkybės matosi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 88), teismo nuomone, tai nepaneigia ieškovės teiginio, kad, kad 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio detalusis planas buvo patvirtintas atskirai, paskirtis – tarnauti UAB „SEB lizingas“ priklausančiam pastatui-prekybos centrui. Tai, kad 2006 m. rengiant detalų planą ieškovė nebuvo detaliojo plano organizatorius (kuriuo pagal bylos duomenis buvo Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento Komunalinio ūkio skyrius), teismo nuomone, taip pat nepaneigia minėto ieškovės teiginio, kurį patvirtina šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas jame esamų statinių ir gretimame sklype esančio prekybos centro eksploatavimui, tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog šis žemės sklypas ir šiuo metu faktiškai yra naudojamas būtent tokiai paskirčiai pagal 2009-06-08 žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Autoreikmuo“ (nuomotojo) ir UAB ,,Norfos mažmena“ (nuomininko), laikinai valdyti ir naudotis lengvųjų automobilių ir mikroautobusų parkavimui trejiems metams (2 t., b. l. 62-65).

Teismas pritaria ieškovei, jog ginčijama sutartimi perleidus žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) privačiam trečiajam asmeniui, buvo pažeisti visi paminėti statybas bei teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai. Specialieji ir detalieji planai rengiami ne tik atsižvelgiant į konkrečių statytojų interesus, bet rūpinantis ir vietinės poreikiais. Teisės aktus atitinkanti ir veikianti automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro atitinka ne tik ieškovės interesus, bet yra ir pagrįstas kasdienis Marijampolės miesto gyventojų poreikis. Perleisto sklypo savininkas gali savo nuožiūra valdyti sklypą, jį aptverti, kitaip apsunkinti automobilių aikštelės naudojimą pagal paskirtį. Neįrengus automobilių parkavimo vietų prekybos centras negali būti nei statomas, nei pripažįstamas tinkamu naudoti, nei eksploatuojamas. Perleistas žemės sklypas yra skirtas prekybos centro eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį, nes sklypo dalis yra užstatyta pačiu prekybos centru. Darytina išvada, kad ginčijama sutartis pažeidžia galiojančius teisės aktus, todėl yra negaliojanti.

LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte yra nustatyta, kad „asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį [...]. Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje)“. Vadinasi, perleistas žemės sklypas nėra aukciono tvarka parduodamos valstybinės žemės objektas (naujas sklypas), nes jis yra užstatytas statiniais ir teritorijų planavimo dokumentu suformuotas bei skirtas vieno konkretaus statinio – jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir greta esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) – eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį (įėjimui į prekybos centrą ir prekybos centro automobilių parkavimo vietoms). Taigi ne aukciono tvarka šį žemės sklypą galėjo įsigyti ne bet kuris asmuo, o tik tas asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso prekybos centras, t. y. šiuo metu UAB „SEB lizingas“, o įvykdžius lizingo sutarties sąlygas bei prekybos centro savininku tapus ieškovei, šia teisę galės realizuoti tik ieškovė. Tai dar vienas savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad ginčijama sutartis negalėjo būti sudaryta teisėtai.

CK 6.395 str. 1. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Byloje esantys detalieji planai ir prekybos centro statybos dokumentai patvirtina, kad perleistame sklype buvo ir yra savivaldybės ir ieškovės lėšomis statyti statiniai. Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus tarnyba 2008-10-01 ataskaitoje neginčijamai nustatė, kad ant perleisto sklypo buvo savivaldybės statinių už daugiau nei 114 000 Lt. Šie statiniai atsakovei buvo perleisti neatlygintinai, tuo akivaizdžiai pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ar bet kokius kitus viešosios nuosavybės perleidimą privačios nuosavybėn reglamentuojančiuos teisės aktus.

Pažymėtina, kad CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nenuginčytoje ir jokiais įrodymais nepaneigtoje Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2008-10-01 ataskaitoje nurodoma, kad „prisidengdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriu juridinis asmuo UAB ,,Autoreikmuo” neteisėtai užvaldė savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį minėtame žemės sklype.“ Ataskaitoje kontrolierius siūlo prokurorui ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl perleisto sklypo grąžinimo visuomenės poreikiams tenkinti.

Išdėstyta aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia teigti, kad ginčijama sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, prieštarauja viešajam interesui, todėl yra negaliojanti.

Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad sutartis yra sudaroma vadovaujantis 2008-04-29 įvykusio žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais. Teismo nuomone, šią sutartį, prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančią ex officio, galima pripažinti negaliojančia, nors ir nėra nuginčyti aukciono rezultatai. Konstatuotina, kad teismas turi teisę ir pagrindą tai padaryti. Aukcionas yra tik procesas, kurio metu yra atrenkama viena iš šalių – pirkėjas. Po aukciono pirkėjui atsisakius pasirašyti pirkimo- pardavimo sutartį sandoris nebūtų sudarytas ir jokios pasekmės tretiesiems asmenims neatsirastų. Sąžiningi tretieji asmenys neprivalo sekti visų vykstančių konkursų ar aukcionų ir operatyviai ginčyti jų eigą ar rezultatus. Įstatymas numato sutrumpintą 1 mėnesio senaties terminą reikalavimams, atsirandantiems iš konkurso rezultatų (CK 1.125 str. 3 d.), tuo tarpu tretieji asmenys apie savo teisių pažeidimus paprastai sužino jau po to, kai perleidimo sandoris jau yra sudarytas ir pirkėjas pradeda aktyviai įgyvendinti savininko teises. Šioje byloje ieškovė nekelia jokių pretenzijų dėl paties aukciono procedūrų ar laimėtojo nustatymo. Šio ieškinio dalykas yra sandorio pripažinimas negaliojančiu tuo pagrindu, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Taigi materialinis teisinis sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas yra ne paties aukciono rezultatas, bet prievolinio teisinio santykio negaliojimas, t. y. sandoris ginčijamas tuo pagrindu, kad aukciono tvarka jis iš viso negalėjo būti sudarytas, o civilinės teisės ir pareigos atsiranda tik iš įstatymų nustatytų arba jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, paties aukciono procedūros ir rezultatas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o konkursas nėra pagrindas palikti galioti imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį. Pažymėtina, jog tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2008, išnagrinėtoje LAT 2008-05-28 nutartimi, nors aukciono rezultatai atskirai ginčyti nebuvo, ieškinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu nors ir buvo netenkintas, tačiau ne dėl tos priežasties (kuria, beje, atsakovas grindė savo atsiliepimą į ieškinį), kad nebuvo ginčyti aukciono rezultatai. Šią praktiką patvirtina ir gausūs teismų sprendimai, naikinantys vykdymo procese sudarytus turto perleidimo sandorius, jei jie prieštarauja būtent imperatyvioms materialinės teisės normoms (pvz. 2004-02-25 LAT nutartis Nr. 3K-3-140/2004 ir 2005-09-28 LAT nutartis Nr. 3K-3-360/2005). Šiose bylose perleidimo sandoriai buvo panaikinti dėl prieštaravimo imperatyvioms materialinėms teisės normoms, nors antstolių veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais pagal CPK nuostatas.

Byloje atsakovės kelia klausimą dėl ieškovės tinkamumo. Teismo nuomone, šios abejonės yra nepagrįstos. Nustatyta, kad ieškovė 2005-11-02 sudarė su UAB „Norfos mažmena“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 26/2005 (1 t., b. l. 97-102), kuria visą 1 463,5 kv. m ploto prekybos centrą išnuomojo UAB „Norfos mažmena“. Taip pat ieškovė 2006-01-11 sudarė lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. 2005-120331 su UAB „SEB lizingas“ ir 2006-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. AK-445, perleido nuosavybės teisę į prekybos centrą UAB „SEB lizingas“. Šios lizingo sutarties pagrindu ieškovė nuomos teise valdo šiuo metu UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą-prekybos centrą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija (1 t., b. l. 15-16).

LAT 2005-01-10 nutartyje Nr. 3K-3-25/2005 nurodyta: „Kiekvienas asmuo, kuris turi pagrindo manyti, kad pažeidžiamos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymo saugomi interesai, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, net ir nebūdamas sandorio šalimi, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jei sandoris pažeidžia jo interesus (LAT 2000-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-987/2000, skelbta ,,Teismų praktika“ Nr. 14, psl. 207 – 209). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi teisę išsinuomoti arba nusipirkti žemės sklypą prie jos įsigyto nebaigto statyti gyvenamojo namo. Kliūtis žemės sklypo nuomos ar įsigijimo klausimui išspręsti yra aplinkybės, kad visas žemės sklypas, į kurio dalies, reikalingos tiesioginei namo paskirčiai, nuomą ar įsigijimą pretenduoja ieškovė, buvo parduotas atsakovui V. J., o pastarojo yra perleistas atsakovams R. R. ir V. R. Taigi ieškovės materialinis teisinis interesas ginčyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį yra akivaizdus, todėl negalima pripažinti teisiškai reikšmingu ieškovės reikalavimui atmesti apeliacinės instancijos argumento, jog ji nėra įgaliota reikšti ieškinį apgautosios šalies teisėms ginti.“

Akivaizdu, kad ieškovė, vadovaujantis viešame registre įregistruota lizingo sutartimi, yra teisėtas prekybos centro valdytojas, kuris, pasibaigus lizingo sutarčiai, turės teisę įgyvendinti visas žemes sklypo ir prekybos centro savininko teises, todėl, teismo nuomone, turi teisinį suinteresuotumą dėl neteisėtai perleisto gretimo valstybinės žemės sklypo ir turi teisę reikšti ieškinį šioje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis CK 1.80 str., 1.137 str., 1.138 str. 2 p., ieškinį patenkina ir pripažįsta negaliojančia tarp atsakovių sudarytą 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4567 dėl 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškinį patenkinus ir ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija ir ginčo sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas natūra patikėjimo teise atsakovei Marijampolės apskrities viršininko administracijai, o atsakovei UAB „Autoreikmuo“ priteistina iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos atsakovės pagal sutartį sumokėti 145 000 Lt.

Be to, ieškinį patenkinus visiškai, priteistina ieškovei UAB ,,Artapolas“ iš atsakovių Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir UAB „Autoreikmuo“ po 1 533 Lt žyminio mokesčio.

Be to, vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., iš atsakovių priteistinos ieškovės turėtos advokatų pagalbos išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 7 654,46 Lt atstovavimo išlaidas. Ieškovė prašyme (t. 2, b. l. 126) nurodė, kad jai atstovavo advokatų kontoros „RAIDLA LEJINS & NORCOUS“ advokatai. Advokatų honoraras skaičiuotas pagal valandinį įkainį 1 val. = 400 Lt plius PVM (kelionėje sugaištas laikas skaičiuotas puse valandinio įkainio). Dokumentų analizei, situacijos įvertinimui, procesinių dokumentų rengimui, pasiruošimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose, kelionėms į teismo posėdžius buvo skirta 17,5 val., taigi ieškovė atstovavimui išleido 7 654,46 Lt įskaitant PVM (sąskaitose su byla susiję darbai pažymėti atskirai).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p. nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinio surašymą (t. 1, b. l. 50-56) priteistina maksimali užmokesčio suma yra 2 400 Lt (800 Lt x 3); byloje buvo parengti ir kiti dokumentai (t. 2, b. l. 24-26; 146-147), už kurios priteistina maksimali užmokesčio suma yra 192 Lt (800 Lt x 0,12 x 2) bei užklausimas (t. 2, b. l. 57), renkant bylai reikalingus įrodymus, už kurį priteistina 9,6 Lt (800 Lt x 0,012); advokatas dalyvavo 2 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 45-50 – 1 val. + 3 val. kelionė; b. l. 66-69 – 1 val. + 3 val. kelionė), o 2009-09-04 teismo posėdyje (b. l. 116-125 – 3 val. + 3 val. kelionė) bei procesinio dokumento paskelbimuose (b. l. 135; 136 – 0,30 val.+ 6 val. kelionė) dalyvavo advokato padėjėjas, kuriam už teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 proc. rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio, posėdžiai iš viso truko 5,30 val. + 15 val. teismas skyrė kelionėse sugaištam laikui, nes ieškovės atstovai yra iš Vilniaus (960 Lt (už advokato atstovavimo išlaidas teismo posėdžiuose) + 1 200 Lt (už advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas teismo posėdžiuose) = 2 160 Lt), konstatuotina, jog maksimali priteistina suma yra 4 762 Lt.

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 str. 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, konstatuoja, kad ieškovės turėtos 7 654,46 Lt atstovavimo išlaidos gerokai viršija rekomenduotiną bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, ieškovei priteistina iš atsakovių 4 762 Lt (t. y. po 2 381 Lt), neįžvelgiant kriterijų, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių kriterijų, bei atkreipiant dėmesį į tai, jog papildomai atstovavimo valandų teismas pridėjo už advokatų kelionėje sugaištą laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia tarp atsakovių sudarytą 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1450 ha bendro ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti natūra ginčo sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise atsakovei Marijampolės apskrities viršininko administracijai, o atsakovei UAB „Autoreikmuo“ priteisti iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos 145 000 Lt.

Priteisti ieškovei UAB „Artapolas“ iš atsakovių Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir UAB „Autoreikmuo“ po 1 533 Lt žyminio mokesčio ir po 2 381 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.