- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-953/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Autoreikmuo“
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1651-605/2011 pagal paminėto ieškovo ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir uždarajai akcinei bendrovei „Autoreikmuo“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – Marijampolės savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Artapolas“ ieškiniu atsakovams UAB „Autoreikmuo“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prašė priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 353 765 Lt nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 4-11 l.).
Nurodė, kad ieškovas yra savininkas prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekybos centras), prie kurio jis ant valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), įrengė automobilių stovėjimo aikštelę (toliau – ginčo aikštelė). Paminėtą prekybos centrą ieškovas 2005 m. lapkričio 2 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 26/2005 (toliau – patalpų nuomos sutartis) išnuomojo UAB „Norfos mažmena“, pagal kurią įsipareigojo leisti UAB „Norfos mažmena“ naudotis ginčo aikštele (šiuo metu ieškovas Prekybos centrą valdo nuomos teise pagal 2006 m. sausio 11 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB „SEB lizingas“). Trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija su atsakovu 2008 m. birželio 4 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria trečiasis asmuo pardavė ginčo žemės sklypą atsakovui UAB „Autoreikmuo“ (toliau – žemės pirkimo – pardavimo sutartis), kuri Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-494-527/2010, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį, o nurodytas atsakovas po žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo uždraudė UAB „Norfos mažmena“ naudotis ginčo aikštele. Todėl ieškovas turėjo sumažinti nuomos mokestį pagal aukščiau nurodytą patalpų nuomos sutartį, dėl ko patyrė iš viso 353 765 Lt nuostolių (CK 6.249 str., 6.263 str., 6.279 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, nurodydamas, kad ginčo žemės sklypas iki 2008 m. birželio 16 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos valstybei ir patikėjimo teise buvo valdomas Marijampolės apskrities viršininko administracijos, todėl ieškovas, sudarydamas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, neturėjo teisinio pagrindo naudotis ir disponuoti šiuo žemės sklypu, dėl ko negalėjo užtikrinti galimybės UAB „Norfos mažmena“ klientams naudotis prie Prekybos centro esančia ginčo aikštele (1 b. t., 146-151 l.)
Atsakovas UAB „Autoreikmuo“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 173-176 l.). Nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsirasti deliktinei atsakovo atsakomybei; sudarant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovas neturėjo teisių į ginčo sklypą, todėl be pagrindo tikėjosi gauti nuomos mokestį už paminėtame žemės sklype esančios ginčo aikštelės nuomą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, jog nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (2 b. t., 119-122 l.; CK 6.246 - 6.249 str.).
Nurodė, kad ginčo žemės sklypas ieškovui nuosavybės teise niekada nepriklausė, ieškovas nebuvo sudaręs nurodyto žemės sklypo nuomos sutarties ir juo naudojosi neatlygintinai be teisėto pagrindo, todėl ieškovas neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą UAB „Norfos mažmena“ (CK 6.547 str. 1 d., 6.553 str. 1 d.).
Teismo nuomone, ieškovas neturi teisinio pagrindo teigti, jog jis patyrė nuostolių dėl to, kad, sudarius Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas negalėjo užtikrinti nuomininkui UAB „Norfos mažmena“ naudojimosi ginčo aikštele, kadangi ieškovas savo įsipareigojimų vykdymo ir dėl to galimų patirtų nuostolių pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį negali grįsti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto naudojimu.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos skelbtame aukcione, neteikė paraiškų, dokumentų (kitos informacijos) ar kitu būdu neišreiškė valios įsigyti ginčo žemės sklypą savo nuosavybėn, taip pat neginčijo aukciono rezultatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas RUAB „Artapolas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (2 b. t., 129-133 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Apygardos teismo išvada, kad ieškovas neturėjo teisės subnuomoti ginčo žemės sklypą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir prejudiciniams faktams, nustatytiems kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, ir pažeidžia CPK 182, 183 ir 185 straipsnių nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-237/2011) konstatavo teisėtą ir pagrįstą Prekybos centro valdytojo, t. y. ieškovo, interesą naudotis ginčo žemės sklypu ir gauti naudos iš šio turto. Be to, Kauno apygardos teismas įsiteisėjusioje 2010 m. balandžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-903-259/2010) sprendė, kad aikštelės savininkas yra ieškovas. Ginčo žemės sklypas yra servitutinis, suformuotas prie esamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri reikalinga šalia esančiai parduotuvei „Norfa“, todėl ieškovas turi teisę naudotis nurodytu žemės sklypu (CK 4.111 str. 1 d., 4.112 str. 1 d.). Teismas, neteisingai supratęs ieškinio pagrindą ir įvertinęs ieškinio pagrįstumą tik teisės valdyti žemės sklypą perleidimo aspektu, peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas, t. y. pakeitė bylos ieškinio pagrindą, taip pažeisdamas CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą.Pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs ir išaiškinęs deliktinės atsakomybės pagrindus reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.263 str.). Ieškovas neįrodinėjo savo teisės į negautas pajamas – nuomos mokestį, kaip neįgyvendintos teisės į žemės sklypo ar jame esančių statinių nuomą, o savo teisę kildino iš Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurios objektą sudaro prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele, nes prekybos centras negalėjo būti pastatytas ir priimtas naudoti, nesant įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Sudarius neteisėtą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas UAB „Autoreikmuo“ uždraudė Prekybos centro lankytojams naudotis automobilių stovėjimo aikštele, dėl ko ieškovas turėjo sumokėti baudą UAB „Norfos mažmena“ ir sumažinti nuomos mokestį, t. y. patyrė nuostolių (negavo pajamų).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo jį atmesti (2 b. t., 136-139 l.). Nurodo, kad ginčo žemės sklypas ieškovui niekada nepriklausė nuosavybės teise, todėl jis neturėjo teisinio pagrindo nei juo naudotis, nei disponuoti; be to, ieškovas nėra kreipęsis į Marijampolės apskrities viršininko administraciją dėl šio žemės sklypo pirkimo ar nuomos sutarties sudarymo, todėl jis be pagrindo teigia, kad dėl Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovas patyrė nuostolių (Žemės įstatymo 5 str. 2 d.). Pažymi, kad atsakovas, nebūdamas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalimi, nėra atsakingas už nuomos mokesčio pagal šią sutartį sumažinimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Autoreikmuo“ prašo jį atmesti (2 b. t., 142-147 l.). Nurodo, kad ginčo žemės sklypas nuo 2007 m. lapkričio 7 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. birželio 16 d. buvo valdomas Marijampolės apskrities viršininko administracijos, patikėjimo teise; ginčo aikštelė nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei, jos statiniai yra apskaityti savivaldybės turto balanse, o ieškovas niekada nebuvo ginčo žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės savininku, todėl neturėjo teisės subnuomoti nurodytos aikštelės. Pažymi, kad ieškovas nedalyvavo aukcione, nėra išreiškęs noro sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (2 b. t., 151-152 l.). Nurodo, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo teigti, jog jis patyrė nuostolių dėl to, kad netinkamai įvykdė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, kadangi jis savo įsipareigojimų įvykdymo ir dėl to galimų nuostolių pagal šią nuomos sutartį negali grįsti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto naudojimu, o tai atitinka ir Kasacinio teismo praktiką. Trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys tarp Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties bei dėl galimų nuostolių, todėl apygardos teismas teisingai konstatavo, jog nenustatyta civilinės atsakomybės sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi pareikalavus iš Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-494-527/2010 ir pasiūlius dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus duomenis (2 b. t., 174-175 l.), 2012 kovo 23 d. buvo gauta aukščiau paminėta apygardos teismo civilinė byla, 2012 m. kovo 29 d. apelianto rašytinis paaiškinimas bei trečiojo asmens ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai, susiję su ginčo žemės sklypo suformavimu ir šiame žemės sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu, disponavimu, valdymu bei naudojimu, kurie pridedami prie bylos (3 b. t., 1-81 l.; CPK 179 str., 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl pareikšto ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o, įstatymų numatytais atvejais, - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1) ar buvo iš anksto numatyta gauti pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti iš teisėtos veiklos; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti, tarp jų – nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmens (prejudiciniai faktai; CPK 182 str. 2 p.).
Bylos duomenimis, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.1.9 punkte ieškovas, be kita ko, įsipareigojo leisti UAB „Norfos mažmena“ naudotis šalia Prekybos centro įrengta ginčo aikštele, taip pat nurodė, kad mokestis už naudojimąsi šia aikštele yra įskaitytas į Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodytą Prekybos centro patalpų nuomos mokestį (1 b. t., 7-52 l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011, išnagrinėtoje pagal atsakovų kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Artapolas“ ieškinį atsakovams UAB „Autoreikmuo“, Marijampolės viršininko administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl 2008 m. birželio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurioje buvo patenkinti nurodyti ieškovo reikalavimai, konstatavo, kad ginčo aikštelė, esanti ginčo žemės sklype, nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei, o jos statiniai apskaitomi nurodytos savivaldybės turto balanse, taip pat pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad nurodytas statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia Marijampolės savivaldybės nuosavybės teisės į jį (1 b. t., 14-46 l.; 2 b. t., 70-84 l.; 3 b. t., 42-43 l.).
Nagrinėjamu atveju Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje, nustatytas prejudicinis faktas, kad ginčo aikštelė yra Marijampolės savivaldybės nuosavybė (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, kad nei šioje byloje, nei pareikalautoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-494-527/2010 nėra įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo būtų išnuomojęs ieškovui ginčo aikštelę ar kitokiu būdu suteikęs teisę ją valdyti; tokių duomenų apeliantas nepateikė ir Apeliaciniam teismui (CPK 178 str., 314 str.).
Taigi ieškovas, nebūdamas paminėtos automobilių stovėjimo aikštelės savininku ir neturėdamas teisės valdyti nurodyto daikto, išnuomojo svetimą daiktą – ginčo aikštelę kitam asmeniui – UAB „Norfos mažmena“, nors pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį, nuomotoju turi teisę būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas.
Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, jog ginčo žemės sklypas, kuriame yra paminėta aikštelė, niekada nepriklausė ieškovui, kuris nedalyvavo ginčo žemės sklypo pardavimo aukcione, nėra kreipęsis į valstybės institucijas dėl nurodyto žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisės įsigijimo, o tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro ir Marijampolės savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 12 d. raštas Nr. AS-4985(5.3) Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai (pagal kuriuos nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, priklauso Lietuvos valstybei); paminėtų aplinkybių apeliantas nepaneigė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 b. t., 108-109 l.; 2 b. t., 98 l.; 3 b. t., 9-10 l.; CPK 178 str., 185 str., 314 str.).
Dėl aukščiau nurodyto yra pagrindo teigti, jog ieškovas, neteisėtai išnuomojęs ginčo aikštelę, nepagrįstai reikalauja jo nurodytų negautų pajamų, o pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, neturėdamas nuosavybės teisės ar teisės valdyti ginčo žemės sklypą ir ginčo aikštelę, be pagrindo nustatydamas Nuomos sutarties 2.1.9. punkto sąlygas, veikė savo rizika, prisiimdamas atsakomybę ir galimas neigiamas pasekmes, nes iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Dėl ko apygardos teismas turėjo pagrindo atmesti ieškovo ieškinį dėl jo nurodytų nuostolių atlyginimo (CK 6.263 str.). Tai atitinka ir civilinėje teisėje taikomus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
Neteisingas apelianto teigimas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-237/2011) pripažino apelianto teisę gauti naudos (pajamų) iš ginčo žemės sklypo. Paminėtoje nutartyje Kasacinis teismas konstatavo, jog trečiajam asmeniui priklausanti ginčo aikštelė yra skirta tenkinti Marijampolės miesto gyventojų ir prekybos centro lankytojų poreikius, garantuojamus statybos santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės aktų (2 b. t., 70-84 l.). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ne ieškovo teisę valdyti ginčo žemės sklypą ir gauti iš jo naudos, bet ieškovo teisę naudotis ginčo žemės sklypu. Juolab kad Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. spalio 22 d. įsakymo „Dėl naujojo valstybinės žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. ŽM-1966, kurio pagrindu buvo įregistruotas Lietuvos valstybės vardu ginčo žemės sklypas, 2 priede nurodyta, jog šio žemės sklypo valdytojas – Lietuvos Respublika, o dėl ginčo sklype nustatytų servitutų (tarp jų kelio servituto - teisės važiuoti transporto priemonėms) ieškovas turėjo teisę naudotis ginčo aikštele (3 b. t., 76-77 l.; CK 4.111 str. 1 d., 4.112 str. 1 d.).
Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti apygardos teismo sprendimą ir apelianto argumentas dėl ieškinio ribų peržengimo (CPK 265 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, teisėtai ir pagrįstai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, tarp jų – susijusius su ginčo žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės ir valdymo teise, o apelianto nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-903-259/2010 buvo nagrinėjamas įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, nesusijęs su šios civilinės bylos dalyku, dėl ko civilinėje byloje Nr. B2-903-259/2010 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 d.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą.