- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-2166-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08916-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- A. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei A. V. dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. J. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V. (toliau – ir atsakovė), prašydama pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 18 d. preliminariąją sutartį Nr. AV-0118, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės; taikyti vienašalę restituciją priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 20 000,00 Eur; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad jos patėvis (J. S.) (J. S.) buvo suinteresuotas nupirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, todėl išdavė ieškovei įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo ieškovę sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/8 dalimis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį. Buvo suderėta minėto turto pardavimo kaina 321 900,00 Eur. Deryboms pažengus ypatingai toli, 2021 m. sausio mėnesį atsakovė pasikvietė ieškovę pas atsakovę atstovaujantį brokerį į darbo patalpas aptarti sandorio. Susitikimo metu atsakovė ir ją atstovaujantis brokeris nurodė, kad galutinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui, kainos fiksavimui, yra būtina pasirašyti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje, kuri buvo atspausdinta iš anksto ir pateikta pasirašyti, pirkėju buvo įvardintas ne ieškovės patėvis, o pati ieškovė. Atsakovė ir brokeris ieškovei paaiškino, kad preliminarioji sutartis nesukurs jokių teisinių pasekmių; o pagal ją mokėtinas avansas sudarius galutinę pirkimo–pardavimo sutartį ir gavus iš pirkėjo pilną atsiskaitymą, bet kokiu atveju bus grąžintas ieškovei. Preliminariosios sutarties pagrindu atsakovei ieškovė sumokėjo 20 000,00 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Joje buvo nurodyta, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2021 m. vasario 20 d. Atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta su minėtu pirkėju, kuriam atstovavo ieškovė įgaliojimo pagrindu, atsakovė buvo informuota ir žinojo, jog ieškovė laukia notarinės formos įgaliojimo, kurį pirkėjas išsiuntė iš Vokietijos. Atsakovę atstovaujantis brokeris 2021 m. vasario 18 d. informavo ieškovę, jog 2021 m. vasario 22 d. rezervuotas sandorio laikas Vilniaus m. 35-ajame notarų biure. Ieškovė informavo atsakovę prieš paskirtą sandorį, kad 2021 m. vasario 8 d. registruota siunta išsiųstas notarinis, apostilizuotas originalus pirkėjo įgaliojimas ieškovei, vis dar nėra įteiktas ieškovei. Originalus įgaliojimas dar nebuvo gautas ir sandorio dieną. Notarė notarų biure suplanuoto sandorio laiku nurodė, kad be originalaus įgaliojimo sandorio sudaryti nebus galimybės. Ieškovė notarų biure žodžiu prašė atsakovės palaukti vos keletą dienų, kol gaus siuntą. Atsakovė tuo pat metu žodžiu patvirtino, kad galės palaukti dar keletą dienų. Tačiau jau išvykus iš notarės biuro atsakovė dar tą pačią dieną, t. y. 2021 m. vasario 22 d., informavo ieškovę, jog 2021 m. vasario 23 d. siųs laišką pirkėjui, kuriame nurodys, kad galėtų parduoti turtą, jeigu pirkėjas sutiks pirkti už 20 000,00 Eur didesnę kainą, t. y. už 341 900,00 Eur. Notarinis įgaliojimas iš Vokietijos išsiųstas 2021 m. vasario 8 d. buvo gautas Lietuvoje 2021 m. vasario 23 d. Sekančią dieną, t. y. 2021 m. vasario 24 d., kuomet Lietuvos paštas paruošė korespondenciją atsiėmimui, ieškovė informavo atsakovę ir pasiteiravo, kur ir kaip šiuos dokumentus perduoti atsakovei. Atsakovė pakartojo, jog turto kainą padidino, tuo tarpu pirkėjas su turto kainos padidinimu nesutiko. Atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; civilinės bylos nenutraukus, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad derybos dėl aptariamo turto pirkimo–pardavimo ir visas tolesnis bendradarbiavimas vyko būtent su ieškove. 2021 m. sausio 18 d. tarpininkaujant tarpininkams, atsakovė būtent su ieškove sudarė ginčijamą preliminarią sutartį. Atsižvelgdamos į ieškovės derybų metu deklaruotą kitą turto pirkėją, kurio vardu ji esą veikė, atsakovė ir ieškovė sutarties 6.4 punktu susitarė, kad atsakovė atskiru su ieškove susitarimu turi teisę perleisti sutartinius įsipareigojimus į turtą trečiajai šaliai. Tokia šalimi galėjo būti ir ieškovės deklaruotas asmuo, tačiau ieškovė nepateikė tinkamo įgaliojimo turtui pirkti ir/ar nepasiūlė pirmiau nurodytame sutarties punkte numatyto susitarimo turtą pirkti kito konkretaus asmens, tame tarpe ieškovės deklaruoto J. S. vardu. Būtent ieškovė nei iki 2021 m. vasario 22 d., nei atvykusi pas notarą, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos kaip pirkėjos teisių perleidimą kitam asmeniui, ar kito asmens ieškovei tinkamai išduotą įgaliojimą sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.1 punktu, pasiliko ieškovės (pirkėjos) pagal sutarties 5.1 punktą iš ieškovės gautą 20 000,00 Eur sumą kaip pirkėjos prievolės užtikrinimo sumą, kuri pagal sutarties 6.1 punktą atliko ne tik avansinio mokėjimo funkciją, bet ir prievolės užtikrinimo funkciją, ko neneigė ir pati ieškovė. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, nes dėl analogiškų reikalavimų bylą Nr. e2-2769-803/2021 jau išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi Nr. e2A-567-553/2022 sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo ar/ir apgaulės, nesant įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartis buvo panaikinta ir ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad faktinės abiejų bylų aplinkybės yra susijusios su ta pačia preliminariąja sutartimi, kaip ir nepaisant to, kad abiejų ieškinių reikalavimo dalis yra susijusi su 20 000,00 Eur avansinio mokėjimo ieškovei grąžinimu, negalima daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje ir anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštų ieškinių dalykas (reikalavimai) yra tapatūs.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8572-1159/2024 ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė ex officio pripažinti ginčijamą preliminarią sutartį niekine dėl prieštaravimo gerai moralei ir taikyti dalinę vienašalę restituciją, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad nors neįrodyta apgaulė, dėl kurios ieškovė galėjo sudaryti preliminariąją sutartį, susiklosčiusiose situacijoje yra pagrindas pripažinti sutartį niekine nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią gerai moralei.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1660-852/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimo pakartotinio ginčo nagrinėjimo tarp tų pačių šalių konstatavo, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kad ieškovė jau buvusiame ir užbaigtame civiliniame procese (Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021) rėmėsi šiame procese sudaryta preliminariąja sutartimi, t. y. teigė, kad atsakovė kalta dėl sutarties pažeidimo ir reikalavo netesybų pagal sutartį, o dabar, nesutikdama su įsiteisėjusių sprendimų nustatytais faktais, reiškia ieškinį dėl to paties sandorio negaliojimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors ir identifikavo civilinių ginčų tapatumą pasirengimo bylai stadijoje, tačiau teismo sprendimu nepasisakė dėl to, ar tai nėra kliūtis ginti ieškovės teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados turėjo būti padarytos remiantis ne tik proceso šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumu, bet ir kasacinio teismo praktika, t. y. konstatavus, ar ankstesnėje civilinėje byloje ieškovė būdama atidi ir rūpestinga galėjo ir turėjo pasinaudoti argumentais dėl sandorio negaliojimo. Be to, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo ieškovės ir J. S. tarpusavio santykių, ieškovei sudarant preliminarią sutartį, nors šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažindamas sutartį niekine kitu pagrindu, nei to prašė ieškovė, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir tokiu būdu iš esmės pakeitė ieškinio dalyką. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos preliminariosios sutarties atitikties gerai moralei, apie tai neįspėjo ginčo šalių ir tokio sprendimo nepagrindė būtinybe apsaugoti viešąjį interesą ar apginti silpnesniąją ginčo šalį.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pareikalavo ieškovės pateikti duomenis ir paaiškinimus dėl išimtinai susiklosčiusių aplinkybių, užkirtusių kelią ieškovei ginti savo teises tinkamai, ginčijant preliminarią šalių sutartį buvusiame procese, kai buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl avanso ir netesybų priteisimo iš atsakovės, kildinamų iš ginčo preliminariosios sutarties.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teismas neturi pagrindo remtis cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 3K-3-419/2014, kadangi bylų faktinės aplinkybės ir bylų nagrinėjimo tvarka skiriasi. Dar daugiau, kasacinio praktika yra ydinga, nes toje byloje buvo išdėstyta atskiroji nuomonė. Praeitame procese dėl nuostolių atlyginimo šalys neteikė argumentų dėl sutarties neteisėtumo, o teismas ex officio dėl to taip pat nepasisakė. Sutarties teisėtumo vertinimas nebuvo anos bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinus tai, kad nėra aplinkybių, galinčių pagrįsti tariamą ieškovės nesąžiningą procesinį elgesį, sandorio ginčijimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties teisėtumo ir minėtas klausimas nėra tapatus nuostolių atlyginimo byloje spręstiems klausimams.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė visiškai neatsižvelgė į teismo nutartyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus ir darytas išvadas ir savo paaiškinimuose nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, argumentų, galinčių patvirtinti išimtinai susiklosčiusias aplinkybes, užkirtusias kelią jai ginti savo teises tinkamai, kuomet ankstesnėje byloje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl avanso ir netesybų priteisimo iš atsakovės. Ieškovė kvestionuoja savo paaiškinimuose kasacinio teismo nutartį, tokiu būdu demonstruojant teisinį nihilizmą, tačiau iš esmės nepasinaudojo teismo suteikta galimybe pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti išimtines aplinkybes, užkirtusias kelią jai tinkamai ginti savo teises ankstesniame procese. Ankstesnėje byloje Nr. e2-2769-803/2024 priimtame sprendime buvo pažymėta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė pripažinti sutartį negaliojančia dėl valios trūkumų. Taigi ankstesniame procese ieškovė galėjo ir turėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis tinkamai, ginant teisėtus interesus. Kadangi jau yra išspręstas ginčas tarp šalių dėl preliminarios sutarties galiojimo ir vykdymo bei į tai, kad ieškovė galėjo ir turėjo pasinaudoti savo gynybos teise tinkamai, nepateikė duomenų apie buvusias tam išimtines kliūtis, ši byla turi būti nutraukta, nebesprendžiant ginčo dėl sandorio negaliojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, priteisė atsakovei iš ieškovės 4 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje susiklostė kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta situacija, kai ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl avanso ir netesybų priteisimo, kildinamų iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties, ir negavusi teigiamo rezultato, jos ieškinį atmetus (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021), kitame procese ginčija šį sandorį dėl jos buvusios valios trūkumo.
12. Įvertinęs išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2769-803/2021 medžiagą, prieinamą teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, teismas nustatė, kad ieškovė procese buvo atstovaujama kvalifikuoto atstovo advokato padėjėjo, civilinė byla Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei keturis mėnesius, paprašyta pateikti paaiškinimus dėl išimtinių susiklosčiusių aplinkybių užkirtusių kelią ginčyti sandorį tame procese, ieškovė jokių aplinkybių nenurodė, todėl darė išvadą, kad ieškovės teisių gynimo būdas pasirinktas nesąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, t. y. tokiu būdu yra kvestionuojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
13. Iš bylų duomenų akivaizdu, kad ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto atstovo, turėjo visas procesines sąlygas įrodinėti šioje byloje pateiktu ieškiniu ginčijamą preliminarios sutarties negaliojimą ankstesnėje byloje, tačiau tokia procesine teise nesinaudojo. Abejuose procesuose nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises ribojimo. Tad, toks procesinis veikimas negali būti vertinamas kaip bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo išimtis.
14. Su ieškovės atstovo pozicija, kad avanso, netesybų priteisimo reikalavimas ir sandorio ginčijimas nėra tapatūs, nes skiriasi ir dalykas ir pagrindas bei pasirinkti skirtingi teisių gynimo būdai, sutiktina, tačiau šiuo atveju ginčo neįmanomumą daro susiklosčiusi situacija, kai sudarytas sandoris ginčijamas tik po to, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl iš to paties sandorio kildinamų materialiųjų teisių bei jo vykdytinumo. Paprastai šalis pasirinkdama tokį teisių gynimo būdą, turi ir turėjo įsivertinti, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių baigtį, todėl teisinga ir pagrįsta yra siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau nei ginčas dėl prievolių arba kartu su juo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos, tokią galimybę ieškovė turėjo ir jokių išimtinių procesinių kliūčių tam nebuvo ir tokių kliūčių ieškovė nepagrindė.
15. Ginčijama preliminarioji sutartis jau buvo įvertinta kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, o toks ieškovės pareikšto reikalavimo nagrinėjimas, iš naujo vertinant išspręstą ginčijamos sutarties galiojimą ir vykdytinumą, nėra galimas. Tolesnis šios civilinės bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes negali lemti nei ieškovės teisių apgynimo šioje byloje pasirinktu gynimo būdu, teikiant ieškinį, nei įstatyme įtvirtintų civilinio proceso tikslų pasiekimo.
16. Ieškovei teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
17. Atskiruoju skundu ieškovė O. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27352-994/2024 ir klausimą dėl ieškinio perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1660-852/2024, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu teismas pripažino ne tariamai tapataus ginčo nagrinėjimą, o faktą, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas trečiasis asmuo. Teismas skundžiama nutartimi neabejotinai pažeidė apeliantės teises ir priėmė siurprizinį procesinį sprendimą, kuriuo bylą nutraukė, ignoruodamas faktą, jog į bylos nagrinėjimą ne tik turėjo būti įtrauktas trečiasis asmuo J. S., bet ir atlikta šio asmens apklausa.
17.2. Skundžiama nutartimi priimtas sprendimas yra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarčiai, kuri Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi buvo panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad klausimas dėl ieškinių tapatumo nėra akivaizdus ir negali būti išspręstas ieškinio priėmimo stadijoje, o atsakyti, ar asmuo turi teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą, ir teismas į šį klausimą turi atsakyti priimdamas sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir identifikavo civilinių ginčų tapatumą pasirengimo bylai stadijoje, tačiau teismo sprendimu nepasisakė dėl to, ar tai nėra kliūtis ginti ieškovės teises. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ne dėl to, jog ginčas tariamai buvo tapatus jau išspręstam, o dėl to, jog teismas sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė.
17.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, kurios faktinės aplinkybės, nagrinėjimo tvarka skiriasi nuo šios civilinės bylos. Be to, ši nutartis nebuvo priimta vienbalsiai. Teismas neįsigilino į formuojamos praktikos esmę, todėl netinkamai išaiškino teisę, t. y. teismas pacitavo kasacinio teismo praktiką, kuri iš esmės nėra aktuali nagrinėjamai susiklosčiusiai situacijai. Nurodytos praktikos esmė yra ta, kad tais atvejais, kai teisme yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Taigi, kasacinis teismas aiškino situaciją, kuomet atsakovas neišnaudoja visų įmanomų gynybos būdų nuo pareikšto ieškinio. Tačiau šioje situacijoje ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reiškia ne atsakovas, o ieškovas. Tuo tarpu ieškovui yra suteikiama teisė pasirinkti kokiu būdu jis siekia ginti savo pažeistas teises. Asmeniui ši teisė negali būti apribota.
17.4. Nuostolių atlyginimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio galiojimo (ar negaliojimo), kas yra esmė šioje civilinėje byloje. Sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinės atsakomybės taikymas yra du skirtingi teisių gynimo būdai (ieškinio reikalavimai). Nuostolių atlyginimo byloje dėl preliminariosios sutarties teisėtumo ieškovė neteikė argumentų ir įrodymų, o teismas ex officio sprendime dėl to nepasisakė. Atitinkamai, preliminariosios sutarties teisėtumo vertinimas nebuvo nuostolių atlyginimo bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinus tai, kad nėra aplinkybių, galinčių pagrįsti tariamą apeliantės nesąžiningą procesinį elgesį, pagrįsta teigti, jog sandorio ginčijimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas dėl preliminariosios sutarties teisėtumo ir minėtas klausimas nėra tapatus nuostolių atlyginimo byloje spręstiems klausimams.
Atsiliepimas
18. Atsakovė A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsiliepime nurodoma, kad teismas apeliacinės instancijos teismo visų pirma buvo įpareigotas pasirengimo bylai stadijoje vertinti, ar ankstesnėje byloje ieškovei buvo objektyvios kliūtys ginti ieškovės teises ginčyti preliminarios sutarties teisėtumą, t. y. konstatavus, ar ankstesnėje civilinėje byloje ieškovė būdama atidi ir rūpestinga galėjo ir turėjo pasinaudoti argumentais dėl sandorio negaliojimo. Būtent todėl teismas suteikė papildomą galimybę ieškovei pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir/ar prašymus, pagrindžiančius jos sąžiningą veikimą procese bei objektyvios galimybės nebuvimą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą 2021 metais užvestame civiliniame procese prieš atsakovę dėl avanso ir netesybų priteisimo (civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, o teismo sprendimas įsiteisėjęs). Ieškovė nepasinaudojo jai papildomai suteikta galimybe, ir jokių išimtinių procesinių kliūčių tam nebuvo. Todėl teismas pagrįstai nutraukė bylos nagrinėjimą. Nurodytos aplinkybės suponavo situaciją, kad teismas negalėjo ir neturėjo pagrindo bylą toliau nagrinėti iš esmės, apklausti J. S. liudytoju ir/ar spręsti kitus klausimus, apie kuriuos apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo. Be to, ieškovė nepagrįstai kvestionuoja kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nurodo kitas priežastis, kurios galimai pagrindžia ieškovės samprotavimus. Teismas, priešingai nei tvirtina ieškovė, pažymėjo, jog išnagrinėta byla ir nagrinėjama byla nėra tapačios, tačiau ginčo neįmanomumą daro susiklosčiusi situacija, kai sudarytas sandoris ginčijamas tik po to, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl iš to paties sandorio kildinamų materialių teisių bei jo vykdytinumo. Ieškovei jau ankstesnėje byloje turėjo būti žinoma, kad sandorį ji sudarė nesant jos valios ar ji buvo apgauta, taigi ji turėjo teisę ginčyti sandorį, tačiau to nedarė. Ieškovė, pasibaigus ankstesnei 2021 m. bylai, kurioje buvo priimtas ir įsigaliojo galutinis sprendimas, gerokai vėliau (praėjus daugiau nei 2 metams) piktnaudžiaudama teise, iniciavo naują bylą, kurioje nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti išimtines procesines kliūtis, apribojusias jos civilinių teisių įgyvendinimą ankstesnėje byloje ar dar anksčiau. Be to, ieškovė nurodo, kad ji neginčija nuostolių atlyginimo byloje priimto procesinio sprendimo ir nesiekia proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje. Taigi, ieškovė iš esmės siūlo situaciją, kad galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai, kai tokia situacija teisinėje sistemoje negali būti toleruojama.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nustatyta, kad atsakovė per tarpininkus pardavinėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su žeme, esančius (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 14 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. P.AS.259, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Capital Real Estate“ ir UAB „4REST PROPERTY“, e. b. l. 12, I t.). Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 15 d. išreiškė suinteresuotumą pardavinėjamu turtu ir su atsakove tarpininkaujant atsakovės pasamdytiems asmenims, vedė derybas ir ketino nupirkti turtą savo patėvio gyvenančio Vokietijoje J. S. (J. S.) vardu (e. b. l. 13-83, I t., e. b. l. 58, III t.). Tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. sausio 18 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis Nr. AV-0118 (e. b. l. 84-85, I t.), kuria šalys susitarė dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – kotedžo (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo 1/8 dalimi (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei. Preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta: 2.1 punktas: „pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d.“ „Bendra turto pirkimo–pardavimo kaina 321 900 Eur“ (preliminariosios sutarties 3.3 punktas); 5.1 punkte numatyta, kad ieškovė turi per 1 dieną sumokėti atsakovei 20 000,00 Eur sumą, kuri laikytina avansiniu mokėjimu (sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ši kaina įskaitoma į pagrindinę turto pardavimo kainą). 6.4. punkte numatyta: „Šalys patvirtina savo sutikimą, kad pardavėjas, atskirai susitaręs su pirkėju, turi teisę perleisti sutartinius įsipareigojimus į turtą pagal šią sutartį trečiajai šaliai. Tuo atveju trečiajai šaliai pereis ir visos šioje sutartyje nurodytos teisės, pareigos bei su tuo susijusios pasekmės.“ Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. sumokėjo atsakovei 9 000,00 Eur, o 2021 m. sausio 19 d. – likusią 11 000,00 Eur sumą (e. b. l. 113-114, I t.). Kaip planuota, 2021 m. vasario 22 d. notarinė pagrindinė turto pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (e. b. l. 133-134; I t.), nes ieškovė neturėjo jai skirto J. S. įgaliojimo originalo (e. b. l. 4-5, III t.), kurį gavo 2021 m. vasario 24 d. (e. b. l. 140, I t.), o valios pirkti turtą savo lėšomis, neišreiškė. Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. val. elektroniniu laišku, kurį parašė 22 val. 12 min. (e. b. l. 139 I t.), pasiūlė J. S. pirkti turtą už didesnę kainą, t. y. 341 900,00 Eur. J. S. su nauja kaina nesutiko ir turto nepirko (e. b. l. 57-58, III t.). Turto pirkimo pardavimo sandoris nebuvo įformintas, atsakovė pasiliko sau lėšas, ieškovės įmokėtas kaip avansą pagal preliminariąją sutartį.
22. Vilniaus apygardos teisme ieškovė užvedė civilinę bylą Nr. e2-2769-803/2021 pareikšdama reikalavimus priteisti iš atsakovės A. V. 20 000,00 Eur skolos (avansinio mokėjimo), 20 000,00 Eur sutartinių netesybų, 5 proc. mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą sumą, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 18 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kurios sudaro 849,32 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodytoje byloje rėmėsi aplinkybėmis, kad ji, atstovaudama J. S. teisėms ir teisėtiems interesams su ketinamo įsigyti turto pardavėja A. V. vykdė derybas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – kotedžo (buto) su žemės sklypo 1/8 dalimi, adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimo pirkėjui, ko pasėkoje, ieškovei pasitikint atsakove ir siekiant pagrindinio sandorio sudarymo, buvo sudaryta 2021 m. sausio 18 d. Preliminarioji sutartis Nr. AV-0118, apibrėžusi ieškovės pareigą įsigyti, o atsakovės pareigą parduoti nurodytą turtą ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 20 d. Ieškovė nurodytoje byloje įrodinėjo, kad sandorio sudarymo dieną nebuvo gavusi įgaliojimo, sutartis nebuvo sudaryta, o vėliau sutartį sudaryti atsisakė atsakovė vienašališkai padidinusi kainą, todėl, vertinant, jog ji atsakinga už preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą įvykdymą, privalo grąžinti ieškovei sumokėtą avansą ir netesybas.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021 atmetė ieškovės ieškinį, sprendime konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta pagal preliminarioje sutartyje nurodytas sąlygas ir per joje apibrėžtą terminą, ieškovė, nepaisydama preliminariosios sutarties sudarymo, neketino pirkti atsakovės žemės sklypo dalies su butu savo vardu, siekė, kad sklypo pirkėjas būtų kitas asmuo, tačiau nepaisant to, nesiekė preliminariosios sutarties pakeitimo, todėl sutartis yra privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims. Teismas nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė būtent nuo ieškovės valios, kadangi jau sudarydama preliminariąją sutartį ieškovė žinojo, kad sandoris privalės būti sudaromas per įgaliojimą, kad sandorį siekia sudaryti Vokietijos pilietis, kuriam kiek daugiau nei 72 metai, vardu, ir kad jis finansuos sandorį. Taigi, ieškovė prisiėmė galimą riziką, pripažino, jog turto savo vardu pirkti neketino. Aplinkybė, jog sutarties tekstą parengė atsakovės sudarytos paslaugų sutarties pagrindu veikiantis brokeris, nepaneigia ieškovės pareigos prieš ją pasirašant susipažinti su jos sąlygomis bei prisiimti atsakomybę, susijusią su sutarties sąlygų pažeidimu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė pripažinti sutartį negaliojančia dėl valios trūkumų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-567-553/2022 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, preliminariosios sutarties pagrindu sumokėjo atsakovei 20 000,00 Eur sumą, t. y. preliminarią sutartį vykdė, nepaisydama to, neketino pirkti atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto savo vardu, tačiau tai nepaneigia ieškovės prisiimto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pagrindinio sandorio sudarymo dieną preliminarioji sutartis galiojo, nebuvo pakeista, taigi buvo privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims. Todėl ieškovė, 2021 m. vasario 22 d. notaro biure nurodydama, kad pagrindinės sutarties sudaryti negali, pažeidė preliminarią sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad preliminariosios sutarties sudarymo momentu ieškovės atžvilgiu buvo taikoma prievarta ir/ar ji buvo sąmoningai klaidinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. eCIK-52/2023 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021 įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d.
24. Ieškovė, praėjus beveik dvejiems metams po nesėkmingo teisminio proceso, 2023 m. birželio 14 d. pareiškė kitą ieškinį, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje ir kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 18 d. preliminariąją sutartį Nr. AV-0118, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės kaip sudarytą dėl apgaulės; taikyti vienašalę restituciją priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 20 000,00 Eur; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. civilinę bylą nutraukė, laikydamas, kad ginčas tapatus jau išnagrinėtam ginčui, tačiau ieškovei nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi buvo konstatuota, kad negalima daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje ir anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021 pareikštų ieškinių dalykas (reikalavimai) yra tapatūs.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu byloje Nr. e2-8572-1159/2024 ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė ex officio pripažinti ginčijamą preliminarią sutartį niekine dėl prieštaravimo gerai moralei ir taikyti dalinę vienašalę restituciją. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1660-852/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kad ieškovė jau buvusiame ir užbaigtame civiliniame procese (Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021) rėmėsi šiame procese sudaryta preliminariąja sutartimi, t. y. teigė, kad atsakovė kalta dėl sutarties pažeidimo ir reikalavo netesybų pagal sutartį, o dabar, nesutikdama su įsiteisėjusių sprendimų nustatytais faktais, reiškia ieškinį dėl to paties sandorio negaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ankstesnėje civilinėje byloje ieškovė būdama atidi ir rūpestinga galėjo ir turėjo pasinaudoti argumentais dėl sandorio negaliojimo. Be to, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo ieškovės ir J. S. tarpusavio santykių, neįtraukė jo dalyvaujančiu asmeniu, o pripažindamas sutartį niekine kitu pagrindu, nei to prašė ieškovė, išėjo už ieškinio ribų. Bylą grąžinus nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, skundžiamu procesiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą prieš tai pareikalavęs iš ieškovės pateikti duomenis ir paaiškinimus dėl išimtinai susiklosčiusių aplinkybių, užkirtusių kelią ieškovei ginti savo teises tinkamai, ginčijant preliminarią šalių sutartį buvusiame procese, kai buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas dėl avanso ir netesybų priteisimo iš atsakovės, kildinamų iš ginčo preliminariosios sutarties. Įvertinęs tai, kad ieškovė jokių pagrįstų argumentų dėl nurodytų aplinkybių nenurodė, teismas sprendė, kad ji procese buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo visas procesines sąlygas įrodinėti šioje byloje pateiktu ieškiniu ginčijamą preliminarios sutarties negaliojimą ankstesnėje byloje, tačiau tokia procesine teise nesinaudojo. Todėl teismo vertinimu toks procesinis veikimas negali būti laikomas bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo išimtimi.
26. Su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka ieškovė, kuri atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas antrą kartą priėmė analogišką nutartį, kuri vieną kartą apeliacinės instancijos teismo jau buvo panaikinta; 2) teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ginčo iš esmės, neįtraukė tikrojo turto pirkėjo į bylą ir jo neapklausė; 3) teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 4) nagrinėjama byla ir išnagrinėta byla nėra tapačios. Su nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).
28. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl tos aplinkybės, ar ieškovė, priėmus jai nepalankų teismo sprendimą dėl sutarties teisinių padarinių taikymo, turi teisę pasinaudoti savo teise kreiptis teisminės gynybos ir ginčyti sudarytą sandorį naujai pareikštu ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, neužtikrintos esminės teisės į teisingą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktas).
30. Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertino ginčo byloje susiklosčiusias aplinkybes, iš kurių sprendė, kad byloje buvo nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareikšdama ieškinį dėl sandorio pasekmių taikymo ieškovė buvo profesionaliai atstovaujama, byloje nors ir kėlė faktus, jog visame turto įsigijimo derybų procese veikė ne kaip pirkėja, o kaip atstovė, preliminariąją sutartį pasirašė pasitikėdama atsakove ir jos pasitelktu tarpininku, manydama, kad tai tik formalumas, nesukelsiantis teisinių pasekmių, tačiau šią sutartį vykdė, siekė pagrindinės sutarties sudarymo, asmeniškai atsakovei pervedė 20 000,00 Eur avansinę įmoką, tačiau toje byloje pasirinko paties sandorio neginčyti, todėl, įvertinus visas tarp šalių kilusios situacijos aplinkybes, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021 buvo išspręstas sandorio pasekmių taikymo klausimas. Tuo tarpu naujai pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti sandorį dėl ieškovės valios trūkumo, o tokia situacija būtent ir patenka į kasacinio teismo aptariamą atvejį dėl teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialiųjų teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, draudimo.
31. Nors atskirajame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, kurioje konstatuota, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, argumentuojant aplinkybe, kad ši teismo nutartis nebuvo priimta kolegijos teisių balsų dauguma, šis argumentas stokoja pagrįstumo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į daugelio vėliau sekusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose atitinkama situacija aiškinama iš esmės taip pat, turinį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktas) ir šiomis nuostatomis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat rėmėsi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl to, kad ši teisminė praktika netaikytina ginčo atveju, kadangi joje yra vertinamas atsakovo gynybos būdų sandorio pasekmių byloje išnaudojimo aspektas, tuo tarpu ginčo atveju į teismą tiek dėl sandorio pasekmių taikymo, tiek dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi ieškovė, taip pat laikytini nepagrįstais. Nepaisant to, kas inicijavo bylą dėl sandorio pasekmių taikymo, esminis momentas šiuo atveju yra sandorio pasekmių išsprendimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu faktas, kas yra pagrindas vertinant bet kurios iš sandorio šalių gynybos būdų išnaudojimo klausimą.
32. Atskirajame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2769-803/2021 (užbaigta 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-567-553/2022) ir nagrinėjama civilinė byla nėra tapačios, todėl nagrinėjama byla negalėjo būti nutraukta, o turėjo būti išspręsta iš esmės, tuo tarpu skundžiama teismo nutartis iš esmės tokia pati kaip ir anksčiau byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta teismo nutartis nutraukti bylą, kuri buvo panaikinta. Su nurodytu argumentu nesutiktina. Pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi vertino, kad nagrinėjama byla ir anksčiau išnagrinėta byla yra tapačios, ir ši nutartis apskundus ją apeliacine tvarka buvo panaikinta, tačiau dabar nagrinėjamu atveju bylos nutraukimo pagrindas yra kitas – ne dėl bylų tapatumo, o dėl jau aptarto ribojimo nesavalaikiai reikšti reikalavimus dėl sandorio nuginčijimo, kai jau yra išspręstas sandorio pasekmių taikymo klausimas. Antra, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bylos nėra tapačios, tačiau pirmiau išnagrinėtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99 ir Nr. 68698/01, par. 61). Atitinkamai CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
34. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje ginčijama preliminarioji sutartis, kai ankstesnėje byloje įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2769-803/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-567-553/2022 buvo išspręstas preliminariosios sutarties teisinių padarinių taikymo klausimas konstatuojant, kad ieškovė, sutartyje įvardijama kaip pirkėja, pažeidė sutartį, todėl jos sumokėtas avansas pagal sutarties nuostatas turi likti atsakovei (pardavėjai). Nurodytoje byloje teismai sprendė dėl preliminaria sutartimi prisiimtos prievolės ir įvertino tai, kad preliminari sutartis buvo sudaryta, vykdoma ir galiojo bei sukėlė teisines pasekmes ją sudariusioms šalims. Nurodytoje ankstesnėje byloje ieškovė rėmėsi aplinkybėmis, kad ne ji buvo tikroji pirkėja, o turtą turėjo įgyti atstovavimo pagrindu kito asmens vardu, sandorio sudarymo dieną nebuvo gavusi įgaliojimo, todėl sutartis nebuvo sudaryta, taigi būtent pardavėja atsakinga už preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą įvykdymą, o ne ieškovė, kas reiškia, kad ieškovė toje byloje prašė taikyti preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, o ne ginčijo sudarytą sutartį. Įvertinus tai, kad byloje nebuvo nustatyta kokių nors kliūčių ieškovei nurodytoje ankstesnėje byloje ginčyti sutartį, ir esant aplinkybėms, kad tik po to, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo išspręsta byla dėl preliminarios sutarties pasekmių, ji pakeitė savo poziciją ir nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodinėdama aplinkybes, kad ji preliminarią sutartį pasirašė atsakovės apgaulės įtakoje, netikėtai pateikus iš anksto parengtą sutartį pasirašyti bei įtikinus, kad sutartis nesukels jokių pasekmių. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo procesinę galimybę ankstesnėje byloje įrodinėti preliminarios sutarties pasirašymo aplinkybes ir ginčyti pačią sutartį tokiu būdu veiksmingai apginant savo teises. Savo teisėmis proceso šalis turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasi kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis). Procesinis neveikimas, kai, turėdamas procesines sąlygas įrodinėti preliminarios sutarties pasirašymo aplinkybes ir šiuo pagrindu ginčyti sutartį, ieškovė to nedarė CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo užtikrintos proceso šalies teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises, todėl tokia situacija negali būti vertinama kaip galimybė taikyti išimtį dėl teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, ribojimo.
35. Nustačius aptariamas aplinkybes situacijoje, kai tolesnis bylos nagrinėjimas neturi perspektyvos: yra aiškus ribojimas teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialiųjų teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo prielaidų tęsti bylos nagrinėjimą, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Vokietijoje gyvenantį J. S., jį apklausti ir tuo pačiu pagrindu vis tiek netenkinti reiškiamų reikalavimų, tokiu būdu eikvojant tiek šalių, tiek teismo laiką ir išteklius, kas neatitiktų nei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 7 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
36. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė susidariusią situaciją, nepažeidė proceso teisės normų, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepasitvirtino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei jos prašymu iš ieškovės priteistinos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.11 punkte nurodyto dydžio (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.