- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-3028-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20128-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. prevencinį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus galinčius ateityje sukelti žalos, trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ įrengti objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), objekto identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą be ieškovo J. M. atskiro sutikimo ir (ar) jo prašymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei įrengti objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), objekto identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą; 109.1.2. įpareigoti atsakovę objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), objekto identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtą elektros energijos apskaitos prietaisą (skaitiklį), kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pakeisti į metrologiškai patikrintą standartinį (įprastą) elektros energijos apskaitos prietaisą ir užtikrinti, kad jo metrologinė patikra galiotų ne trumpiau, nei iki teismo sprendimo byloje dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. M. ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus galinčius ateityje sukelti žalos, trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prieš kreipdamasis į teismą, jis laikėsi šio teisės akto reikalavimo ir dėl sutarties keitimo, išrašytų sąskaitų ir jų koregavimo, teisės naudoti saulės elektrinėje pagamintą energiją pirmiausiai kreipėsi į atsakovę.
5. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojų ir elektros energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. EĮ 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, įskaitant ginčus dėl apskaitos priemonių naudojimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
6. Teismas įvertinęs inicijuojamo ginčo pobūdį, padarė išvadą, kad tokiam ginčui, atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovas pirmiausiai privalo kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“, o vėliau – nesutinkant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sprendimu – į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl ginčo su elektros energetikos įmone sprendimo ne teisme.
7. Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas sprendė, jog ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės – ieškovo prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukelti žalos, trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, priimti. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantas nurodo, kad į teismą ginčo klausimu kreipėsi pareikšdamas atsakovei prevencinį ieškinį, prašydamas teismo užkirsti kelią atsakovės pasirengimui ateityje atlikti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atsakovei atlikti būsimus neteisėtus veiksmus, kurie ieškinio pareiškimo momentu dar nėra atlikti.
8.2. Apelianto nuomone, visi klausimai t. y., klausimai dėl sutarties keitimo, išrašytų sąskaitų ir jų koregavimo, o taip pat dėl teisės naudoti saulės elektrinėje pagamintą energiją nėra nei teismui pateikto ieškinio pagrindu, nei ieškinio dalyku, todėl nesupranta, kodėl teismas teigia, kad dėl visų šių klausimų, apeliantas, pirmiausia, privalėjo kreiptis į atsakovę. Be to, nesupranta, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad į atsakovę apeliantas privalėjo kreiptis dėl teisės naudoti saulės elektrinėje pagamintą energiją, jei apie saulės elektrinę ieškinyje nėra net užsiminta ir objekte jos net nėra. Taigi skundžiamos nutarties 4 punkto motyvas suteikia pagrindą manyti, kad teismas neįsigilino į ieškinį, todėl nesuprato arba neteisingai suprato ieškinio pagrindą ir (ar) jo dalyką, todėl neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį.
8.3. Skundžiamos nutarties motyvas vadovautis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nereguliuoja teisinių santykių tarp buitinių elektros energijos vartotojų ir skirstymo tinklų operatorių (šiuo atveju, atsakovės), jis taip pat nereguliuoja ir to teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas.
8.4. Apeliantas cituodamas EĮ 34 straipsnį pažymi, kad vartotojas, kuris nusprendžia (pasirenka) ginčą nagrinėti ne teismo tvarka, pirmiausia privalo kreiptis į energetikos įmonę ir jai nurodyti savo reikalavimus ir tik po to, kai (jei) energetikos įmonė netenkina vartotojo pretenzijos, vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Toks teisinis reguliavimas, apelianto nuomone, nereiškia, kad vartotojas, visų pirma, privalo ginčą spręsti ne teismo tvarka, juo labiau, jog EĮ 34 straipsnyje nėra nurodyta, kad kurių nors ginčų sprendimas ne teismo tvarka yra privalomas.
8.5. EĮ 34 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai ir tiksliai nurodyta, jog buitinių vartotojų, kuriuo apeliantas ir yra, ginčai su energetikos įmonėmis yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir – VTAĮ) nustatyta tvarka. VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Taigi, įstatymas suteikia vartotojui pasirinkimo teisę savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 22² straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą ir kasacinio teismo praktikoje ši teisės norma yra aiškinama taip, kad pagal VTAĮ nuostatas teisė pasirinkti subjektą, į kurį bus kreipiamasi dėl vartojimo ginčo išsprendimo – į teismą ar į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją – suteikiama vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 25 ir 27 punktai).
8.6. Apeliantas nurodo, kad tai, jog vartotojas turi pasirinkimo teisę savo pažeistas teises ar teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, prieš tai nesikreipęs į atsakovę ir Tarybą, patvirtina ir Tarybos priimti teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų skundų ir vartotojų kitų kreipimųsi į Tarybą dėl jų pažeistų teisių ar teisėtų interesų, susijusių su sutartiniais santykiais, nagrinėjimo tvarką. Pažymėjo, kad tik ginčo nagrinėjimo taisyklių 1.8 punkte nurodytiems ginčams yra taikoma privaloma išankstinė skundų negarinėjimo ne teisme tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog EĮ 34 straipsnio nuostatos nereiškia, kad vartotojas, visų pirma, privalo ginčą spręsti ne teismo tvarka, juo labiau, jog šiame straipsnyje nėra nurodyta, kad kurių nors ginčų sprendimas ne teismo tvarka yra privalomas. Apelianto nuomone, vartotojas turi pasirinkimo teisę savo pažeistas teises ar teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, prieš tai nesikreipęs į atsakovę ir Tarybą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
12. Byloje nustatytam kad ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrengti objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą be ieškovo atskiro sutikimo ir (ar) jo prašymo. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas nesutinka su atsakovės ketinimu įrengti minėtame objekte išmanųjį elektros energijos skaitiklį.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
14. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojų ir elektros energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (EĮ 34 straipsnio 3 dalis).
15. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba (EĮ 34 straipsnio 4 dalis).
16. EĮ 34¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.
17. Taigi, nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja pareigą vartotojui ginčą spręsti neteismine tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovo inicijuojamam ginčui yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo bei padarytų išvadų.
18. Pažymėtina, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso atsakovės ir Tarybos kompetencijai. Analizuojant Energetikos įstatymo 34 straipsnį, darytina išvada, jog tik gavus iš energetikos įmonės motyvuotą atsakymą dėl vartotojo skundo/reikalavimų netenkinimo, vartotojas turi teisę kreiptis į teismą, nesikreipiant į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą, laikėsi nurodytų teisės aktų reikalavimų ir nesutikdamas su atsakovės ketinimu įrengti objekte išmanųjį elektros energijos skaitiklį, pirmiausiai kreipėsi į atsakovę. Taigi, ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kaip numato Energetikos įstatymo 34 straipsnis.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
21. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prieš kreipdamasis į teismą dėl sutarties keitimo, išrašytų sąskaitų ir jų koregavimo, teisės naudoti saulės elektrinėje pagamintą energiją jis pirmiausiai kreipėsi į atsakovę. Sutiktina su apeliantu, jog ieškinyje nėra užsiminta apie saulės elektrinę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaidinga išvada nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamos nutarties neteisėtumą.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.