- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- I-6489-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00851-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- E. Ž., V. J., R. G.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams E. Ž., V. J. ir R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų E. Ž., V. J. ir R. G. (toliau, kartu – ir atsakovai) jai priteisti po 13,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Be to, prašoma atnaujinti terminą reikalavimui dėl 5,16 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš atsakovų priteisimo pareikšti ir iš atsakovų priteisti 5,16 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Prašyme (b. l. 1-3) nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nurodo, kad atsakovai nėra sumokėję po 13,25 Eur vietinės rinkliavos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat atsakovai nėra sumokėjęs 5,16 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., kuri liko nesumokėta E. G. (mirusi).
Pažymi, jog atsakovai yra E. G. turto paveldėtojai. Teigia, kad duomenis apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą ji gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, jog atsakovai priėmė E. G. palikimo turtą jai tapo žinoma tik 2021 m. sausio 7 d. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, buvo atliktas vietinės rinkliavos perskaičiavimas ir atsakovams buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai.
Pareiškėjai ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 5, 7 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 4, 18 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys - komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai). Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kurio duomenys apie naujai įregistruotus nekilnojamojo turto objektus atnaujinami pagal liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją Administratoriui arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms (Nuostatų 6, 9 punktai). Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis Administratorius parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 25 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 5-6) matyti, jog nuo 1992 m. liepos 30 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininke buvo E. G. Gyventojų registro išrašo (b. l. 4) duomenimis, E. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Įrašai Nekilnojamojo turto registre (b. l. 5-6) patvirtina, jog po E. G. mirties jos nuosavybės teise valdyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkais tapo atsakovai, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo išduotas 2020 m. sausio 9 d.
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 str. 7 d.). Pagal šio įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, jog prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 pažymėta, jog pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjui priklausiusio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorius tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Aiškindamas dėl senaties termino reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš įpėdinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas pažymėjo, kad, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Svarbu akcentuoti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-296/2009).
Nuostatų 9 punkte pažymėta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenys atnaujinami pagal liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją Administratoriui arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad šie duomenys renkami ir tvarkomi ne tik remiantis Nekilnojamojo turto registro, bet ir Gyventojų registro duomenimis.
Pareiškėja neneigia, jog ginčo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsakovams pareikšti reikalavimą dėl 5,16 Eur susidariusios vietinės rinkliavos skolos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo įvykdytas.
Nors mokėjimo pranešimas (b. l. 11) patvirtina, kad informacija apie 5,16 Eur mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo siunčiama buvusios ginčo nekilnojamojo turto objekto savininkės vardu, o atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresai nesutampa su ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu, nagrinėjamu atveju matyti, jog faktas, kad būtent atsakovai yra E. G. turto paveldėtojai, buvo išviešintas dar 2020 m. sausio 23 d., todėl nėra pagrindo vertinimui, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų E. G. palikimą priėmusių asmenų nustatymui ir tinkamam jų informavimui apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Kadangi teisinių prielaidų praleisto termino atnaujinimui nėra, prašymo reikalavimo dalis dėl 5,16 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš atsakovų priteisimo netenkinamas.
Nuostatų 20 punkte nustatyta, kad pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos, - nuo kito mėnesio 1 dienos. Vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.
Iš pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimų (b. l. 8, 9, 10, 12, 13, 14) matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už atsakovų valdomo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis kiekvieno iš jų mokėtinas 13,25 Eur vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus tarifus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą.
Byloje nesant duomenų, jog atsakovai V. J. ir R. G. prievolę sumokėti 26,50 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra įvykdę, šioje dalyje prašymas tenkintinas ir 26,50 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Įvertinus tai, jog atsakovė E. Ž. yra atlikusi 13,25 Eur vietinės rinkliavos įsiskolonimo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėjimą, prašymas dalyje dėl 13,25 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės E. Ž. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. J. 13,25 Eur (trylika eurų ir 25 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Priteisti iš atsakovo R. G. 13,25 Eur (trylika eurų ir 25 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.