Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-09-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1028-343/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-09-03
Bylos Nr.
e2A-1028-343/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15962-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno būtų ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1028-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15962-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.2. (S)
Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei S. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno būtų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir ieškovas) 2022 m. gruodžio 1 d. ieškinyje (CBP-21901) prašė priteisti iš atsakovės S. M. (toliau – ir atsakovė) 701,40Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad jis su draudėja Č. L. (toliau – ir draudėja) sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas. Ieškovas atlygino draudėjai 701,40 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl 2021 m. kovo 28 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių patalpų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (2023 01 14 DOK-10160) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, taip pat teigė, kad iš atsakovei priklausančio buto neįvyko vandens nuotėkis ir nebuvo nustatyta, kas iš tikrųjų yra atsakingas už šį įvykį. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas nepagrindžia atsiradusių nuostolių dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 701,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,86Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovas, išmokėjęs draudėjai sumas už jai padarytą žalą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės.

6. Teismas nurodė, kad neteisėtais veiksmais yra laikomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo turto ir griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų užliejimo atvejais gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, kadangi užtenka įrodyti, kad žala kilo iš aukščiau esančių patalpų. Teismas, remdamasis nuosekliais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais, konstatavo, kad draudėjos butas buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto; padarė išvadą, kad atsakovės teismui nurodyti paaiškinimai, kad iš jos buto neįvyko vandens nuotėkis, yra niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija.

7. Teismas, atsižvelgęs į defektinį aktą, ieškovo pateiktą Turto žalos įvertinimo skaičiuotę, sprendė, kad žalos dydis buvo nustatytas objektyviai ir teisingai. Remdamasis byloje surinkta medžiaga, nustatė visas griežtosios deliktinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą, todėl ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

8. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (DOK-48777) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; arba, teismui ieškinį tenkinus/pripažinus, kad draudžiamasis įvykis buvo ir už jį atsakinga atsakovė, priteisti ieškovui iš atsakovės 193,37 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,64Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos parodymais, kadangi liudytoja aplietame bute negyvena, jame nei buto užliejimo metu, nei po jo nesilankė, o apie užliejimo faktą ir sukeltus padarinius sužinojo iš savo anūko.

8.2. Teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti buto užliejimo įvykį, todėl yra pagrindas atmesti ieškinį, nes ieškovas neįrodė draudžiamojo įvykio buvimo fakto. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. kovo 28 d. įvyko draudėjai priklausančio buto užliejimo įvykis, nes pagal Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-300-374154, draudėja turėjo pareigą pagal žalos pobūdį nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas, tačiau draudėja namo administratoriaus ir/ar avarinės tarnybos apie neva įvykusį įvykį neinformavo. Apeliantės butas taip pat nebuvo apžiūrėtas ir faktų, kad apeliantės bute esantys sanitariniai prietaisai ar vandentiekio vamzdžiai buvo su trūkumais, nenustatyta. Draudėjos pranešimas apie neva įvykusį draudiminį įvykį ir ieškovo surašytas defektinis aktas nepatvirtina defektų atsiradimo laikotarpio ir priežasties, o byloje pateiktos nuotraukos nėra informatyvios ir neaiški jų padarymo data ir aplinkybės.

8.3. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį, nes draudėjos užpildytoje žalos užklausoje nurodyta, kad buvo užlieta virtuvė, ji tą patvirtino duodama parodymus teismo posėdyje, tačiau defektiniame akte nurodytos ir kitos patalpos, dėl ko padidėjo nuostolių dydis (701,40 Eur vietoje 253,37 Eur). Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, neišskaičiavo besąlyginės išskaitos, numatytos Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijime Nr. 710-300-374154, kurios dydis yra 60 Eur, todėl reikalavimas turėtų būti sumažintas tokia apimtimi.

9. Iešk ovas atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-60312) prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog draudėjos buto užpylimo židinys yra virš jos buto esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Teismas tinkamai įvertino trečiojo asmens UAB „Kauno būtų ūkis“ pateiktus duomenis, kad nėra jokios informacijos apie namo bendrojoje inžinerinėje įrangoje atliktus remonto darbus ar bendro naudojimo vamzdynuose įvykusią avariją. Atsakovė nepranešė, kad jos butas būtų buvęs užlietas, o iš draudėjos pateikto rašto galima konstatuoti, jog vanduo skverbėsi į butą pro lubas iš virš jos buto esančių patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos priteisimo subrogacijos pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Skundžiamo sprendimo esmė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas - draudikas, išmokėjęs draudėjai draudimo išmoką už jai padarytą žalą, CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens – atsakovės, todėl draudėjai išmokėtą draudimo išmoką priteisė.

14. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

15. Kasacinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą yra konstatavęs, kad Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Svarbi ta aplinkybė, jog ieškovas yra profesionalus santykių dalyvis, kuriam yra keliami gerokai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis turi įstatyminę pareigą tinkamai bei išsamiai išanalizuoti bei atskleisti draudžiamojo įvykio aplinkybes, t.y. draudikas turi savarankiškai ištirti žalos atsiradimo faktą. Draudikas išmoka draudimo išmoką įsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.

16. Ieškovė nurodė, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2021 03 28 apie 11 val., kuomet draudėjai - liudytojai Č. L. priklausantis butas adresu (duomenys neskeltini) buvo užlietas iš virš jo esančio, atsakovei S. M. priklausančio buto adresu (duomenys neskeltini).

17. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog draudikas turi pareigą išsiaiškinti ir sugebėti pagrįsti konkrečią apliejimo priežastį. Atsakovė nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu neigė patį buto užliejimo faktą ieškinyje nurodytą dieną – 2021 03 28. Todėl draudikui, reiškiančiam reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos (žalos atlyginimo) priteisimo, tenka pareiga įrodyti, kad draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvyko draudiminis įvykis (šiuo konkrečiu atveju - Draudėjos buto užliejimas), kurį draudikas (ieškovas) pripažino draudiminiu.

18. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

19. Iš bylos duomenų ir skundžiamo sprendimo matyti, kad faktą, jog draudėjai - liudytojai Č. L. priklausantis butas adresu (duomenys neskeltini), buvo užlietas 2021 03 28, ieškovas įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis liudytojos Č. L. parodymais, 2021 03 29 kliento užpildyta žalos užklausa, kurioje nurodyta, jog 2021 m. kovo 21d. 11:00 val. nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskeltini) įvyko draudiminis įvykis - kaimynė iš viršutinio buto (buto Nr. (duomenys neskeltini)) užpylė virtuvę, 2021 03 29 ieškovo atstovo surašytu defektiniu aktu.

20. Apeliantė su tokia išvada nesutinka. Nurodo, kad liudytojos Č. L. parodymai negali būti patikimi, nes ji bute negyvena daug metų, apie užliejimą sužinojo iš anūko; kliento užklausa/ pranešimas patvirtina tik faktą, kad Draudėjas kreipėsi į draudimo bendrovę, o defektinis aktas patvirtina tik faktą, kad ieškovo atstovai apžiūrėjo butą ir surašė apžiūros metu nustatytus defektus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojos Č. L. parodymai, duoti 2024 03 28 teismo posėdyje, patvirtina buto užliejimo nurodytą dieną faktą, yra nepagrįsta, nes pirma, pati liudytoja nurodė, jog ji daug metų negyvena apdraustame bute, bute nei nurodomo buto užliejimo metu, nei po to nesilankė. Antra, apie įvykusį buto užliejimą nurodytą datą ir, kad užliejimas įvyko iš atsakovės buto ji sužinojo iš savo anūko. Trečia, nors padarytų buto apgadinimų liudytoja nematė, tačiau nurodė, kad sugadintos buvo virtuvės tikriausiai lubos ir sienos. Ketvirta, liudytoja parodė, kad butas iki byloje aptariamo įvykio buvo užlietas du kartus, todėl nusprendė butą apdrausti. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad liudytojos, kuri nematė nei paties buto užliejimo, nei buto apgadinimų, parodymai nėra įrodymas buto užliejimo 2021 03 28 faktui ir butui galimai padarytos žalos masto nustatymui.

22. Kliento užklausa/pranešimas patvirtina tik faktą, kad Draudėjas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos, o 2021 03 29 defektinis aktas patvirtina tik faktą, kad ieškovo atstovai apžiūrėjo butą ir surašė apžiūros metu nustatytus defektus. Šie dokumentai nepatvirtina teismo nustatyto fakto, kad draudėjos butas buvo užpiltas būtent 2021 03 28, t.y. nepatvirtina įvykio fakto o tuo pačiu ir defektų atsiradimo laiko (laikotarpio). Pažymėtina, kad liudytoja – buto savininkė parodė, kad buto užliejimai buvo įvykę ir iki draudimo sutarties sudarymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje pateiktos 3 fotonuotraukos nėra informatyvios, nepatvirtinančios užliejimo vandeniu pėdsakų, neaiški jų padarymo data ir aplinkybės.

24. Be to, iš draudėjos Č. L. Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-300-374154 (draudimo laikotarpis nuo 2020 06 18 00:00 iki 2021 06 17 00:00) matyti, jog jame įtvirtinta draudėjos pareiga pagal žalos pobūdį nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas (pvz., apie gaisrą - priešgaisrines saugos tarnybą, vagystę -policiją, vandens ar gamtos jėgų padarytus nuostolius - avarinę tarnybą). Tačiau Draudėja savo pareigų neįvykdė, nes namo administratoriaus ir/ar avarinės tarnybos apie įvykį, įvykusį, jos teigimu, 2021 03 28, neinformavo. Tai patvirtina 2023 m. sausio 20 d. UAB „Kauno būtų ūkis“ raštas, kad avarinėje tarnyboje 2021 m. kovo 28 d. įvykis neregistruotas, aplinkybės nenustatytos. Be to, kaip atsakovė nurodo, jos butas taip pat nebuvo apžiūrėtas, faktų, kad atsakovės bute esantys sanitariniai prietaisai ar vandentiekio vamzdžiai buvo su trūkumais nenustatyta, nurodyto užliejimo pasekmės jai, ją pakviečiant į aplietą butą, taip pat nebuvo parodytos.

25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį, nes pirma, ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, neišskaičiavo besąlyginės išskaitos, numatytos Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijime Nr. 710-300-374154, kurios dydis yra 60Eur,

antra, draudėjos užpildytoje žalos užklausoje nurodyta, kad buvo užlieta virtuvė, ji tą patvirtino duodama parodymus teismo posėdyje, tačiau defektiniame akte nurodytos ir kitos patalpos, dėl ko padidėjo nuostolių dydis (701,40 Eur vietoje 253,37 Eur).

26. Apibendrindamas aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad 2021 03 28 apskritai įvyko draudiminis įvykis - Draudėjai priklausančio buto užliejimas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos vertinimu kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog 2021 03 28 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietas draudėjai Č. L. nuosavybės teise priklausantis butas (apie tai pasisakyta šio sprendimo 19-25 punktuose, todėl nesikartojama) dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad 2021 03 28 įvyko draudiminis įvykis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį ir iš atsakovės priteisė išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, tai apskųstas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

30. Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 18 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2024 04 15 ir 5 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2024 04 22 mokėjimo nurodymu Nr.464, viso 23 Eur.

31. Iš ieškovo priteistina 400 Eur valstybei už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 10 25 pažymą Nr.APD-2023-15140 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. M. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288) 23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 302912288) valstybei 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė