Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio, adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Bogdan Chranovskij, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24367-2025 (ROIK: 25277324718).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. U. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24367-2025 (ROIK: 25277324718) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje, o būtent – jis, 2025 m. gegužės 22 d., 20.33 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai, nepakluso aiškiai išreikštam bei teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuodamas kėlė pavojų aplinkiniams asmenims, bei sau, atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, tai yra veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų, nesuvaldė motociklo nuvažiavo nuo kelio ant skiriamosios vejos ir atsitrenkė į laiptų turėklą.

Motyvuojamoji dalis

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Toks minėtos medžiagos nagrinėjimas ir skundžiamo nutarimo priėmimas yra ydingas bei šiurkščiai pažeidžia asmens, taip pat ir teisėto turto savininko, įstatymų garantuotas teises, todėl negali būti pripažintas tinkamu teisine prasme.

Apibendrinus išdėstytą darytiną išvada, kad medžiagoje nesurinkta duomenų, pagrindžiančių administracinės poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl minėta poveikio priemonę naikintina, o transporto priemonė grąžintina jo teisėtam savininkui, baudos dydis mažintinas.

III. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai

Įvertinus visus skundo argumentus, bylos medžiagą ir aktualią teismų praktiką, mano, kad Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimas priimtas teisėtai, pagrįstai ir atitinka tiek faktines bylos aplinkybes, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimą analogiškose bylose.

IV. Byloje surinkti įrodymai

V. Teismo išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. atstovo advokato Bogdan Chranovskij skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog Pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y., kad jis, 2025 m. gegužės 22 d., 20.33 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – motociklą „Suzuki GSX- R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai, nepakluso aiškiai išreikštam bei teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuodamas kėlė pavojų aplinkiniams asmenims, bei sau, atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, tai yra veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų, nesuvaldęs motociklo nuvažiavo nuo kelio ant skiriamosios vejos ir atsitrenkė į laiptų turėklą. Šios aplinkybės pagrįstos byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl šioje byloje kaltės ir veikų kvalifikacijos klausimas nebus nagrinėjamas.

Pareiškėjo atstovo advokato nuomone, kyla pagrįstu abejonių, ar institucija apskritai turėjo teisinį pagrindą taikyti normą, leidžiančią konfiskuoti turtą. Teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minimo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, be kita ko ir už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nurodytos sąlygos yra alternatyvios ir tai reiškia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Nagrinėjamoje situacijoje aktualūs ANK 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte esantis pagrindas, kuomet už administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o būtent – kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Siekiant įrodyti, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, reikia įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Pareiškėjo atstovas advokatas pateiktame skunde prašė panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės – motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, skundą argumentuodamas tuo, kad byloje nepateikta jokių motyvų, nesurinkta patikimų įrodymų, jog motociklas, kurį nuspręsta konfiskuoti nuosavybės teise priklauso ne jo teisėtam savininkui J. K., o asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn, tai yra A. U.. Kita vertus, akcentavo ir tai, kad būtent 2024 m. spalio 30 d. minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad motociklas, iš A. L. buvo teisėtai perleistas J. K.. Taip pat jam buvo perduotas ir motociklo techninės apžiūros talonas. Be to, būtent motociklo savininkas rūpinasi transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu (past. – 2025 m. gegužės 14 d. draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Taigi, yra visi minėto asmens nuosavybės teises patvirtinantis dokumentai, t. y. nėra duomenų, kad turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį. Teismo vertinimu, aptarti pareiškėjo atstovo advokato argumentai laikytini gynybine taktika, siekiant išvengti minėtos transporto priemonės konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), iš A. L. buvo teisėtai perleistas J. K.. Pastarajam buvo perduotas ir minėto motociklo techninės apžiūros talonas. Taip pat byloje pateiktas ir minėto motociklo 2025 m. gegužės 14 d. draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), sudarytas J. K. vardu.

Visgi, atkreiptinas dėmesys ir į kitas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, o būtent – Institucijoje žodinio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas prašė: „<...> nekonfiskuoti motociklo, kadangi jį pirko sportui, remontavosi, nori praktikuoti sportiniam vairavimui“, tačiau visiškai kitokią poziciją pastarasis išreiškė teismo posėdžio metu parodydamas, kad „<...> pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir apie pirkimą kalbos nebuvo. <...> Tą dieną vairavo motociklą „Suzuki GSX- R 1000“, kurį jam išnuomojo J. K.. <...> Iškart buvo žodinis susitarimas, o vėliau pasirašė rašytinį susitarimą“.

Tačiau minėtas pareiškėjo faktines aplinkybę paneigia pats J. K., byloje esančiuose elektroniniuose laiškuose, adresuotuose D. K., nurodydamas, kad „<...> jis neranda motociklo nuomos sutarties, todėl <...> gali būti, kad tik ruošėsi ją sudaryti, bet nesudarė.“ Pastarasis taip pat nurodo, o minėta transporto priemonė perduota pareiškėjui 2025 m. gegužės 21 d. Taip pat pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei J. K. nuomos sutarties nepateikė, o motociklas „Suzuki GSX- R 1000“ buvo panaudotas ne sportiniam vairavimui uždarose lenktynėse, o viešojo eismo keliuose.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad remiantis AB „Regitra“ duomenimis, aptariama transporto priemonė yra išregistruota, civilinės atsakomybės draudimas sudarytas tik vieno mėnesio laikotarpiui nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. birželio 14 d., o pareiškėjas teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad „J. K. užsiminėjo mašinomis ir motociklais. <...> Na, perpardavinėjo, tai jis ir žinojo, kad jis ir mašinų turi, ir motociklų <...>“.

Aptartos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad visgi J. K. turtas faktiškai buvo perleistas pareiškėjui ir pastarasis žinojo apie faktines jo naudojimo aplinkybes, o formaliai deklaruotas nuomos sandoris neatitinka tikrosios situacijos. Tokie santykiai atitinka apsimestinio sandorio požymius.

Kai neprivaloma skirti pagal ANK nuostatas administracinio poveikio priemonės, ji parenkama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatydami, kad, pagal ANK, administracinio poveikio priemonė (turto konfiskavimas) skiriama pažeidėjui, tačiau konfiskuojant, trečiojo asmens (past. – šiuo atveju fizinio asmens), kuris perleido turtą sudaręs apsimestinį sandorį, teismai privalo laikytis ANK 22, 32, 34 straipsniuose nustatytų poveikio priemonės skyrimo taisyklių, taip pat motyvuotai argumentuoti turto konfiskavimo taikymo proporcingumą. Turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas administracinio nusižengimo byloje turi ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 5 dalis). Nusprendus turtą konfiskuoti, tretiesiems asmenims suteikta teisė reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-2-2013 ir kt.).???

Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, EŽTT praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S. C. Fiercolect Impex S. R. L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.). Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas šioje situacijoje reiškia, kad tokios naštos uždėjimas turto savininkui gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesą dėl turto grąžinimo nusveria tai, kad grąžinimas palengvins naujų nusikaltimų darymą ir pakenks kovai su nusikalstamumu (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B. K. M. L. T. Ticaret Limited Sirketi prieš Sloveniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 47).

Transporto priemonės konfiskavimo pagrindinis tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudoti turtą darant administracinius nusižengimus. Netaikant šios priemonės, nebus pasiekti bendrieji administracinės atsakomybės prevenciniai tikslai, ši priemonė pateisinama ir proporcinga, nes grąžinus motociklą savininkui, tai gali sudaryti kitiems asmenims pagrindą manyti, jog galima išvengti atsakomybės bei pakenks kovai su šiurkščiais, keliančiais didelę grėsme eismo saugumui KET pažeidimais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Institucijos sprendimas konfiskuoti J. K. priklausančią transporto priemonę – motociklą, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Skundžiamu nutarimu pareiškėjui, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių bei transporto priemonės – motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių, o už administracinį nusižengimą numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 00 Eur dydžio bauda, taip pat už administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje buvo paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė nuobauda – 1 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių bei transporto priemonės – motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Pareiškėjo atstovas advokatas pateiktame skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą ir paskiriant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į visas privalomas aplinkybes, o būtent į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pareiškėjas visiškai prisipažino padaręs minėtus pažeidimus, gailisi bei asmens turtinę padėtį – jis šiuo metu yra bedarbis, turi įsipareigojimus, dėl savo mažametei dukrai, teikiamo išlaikymo, o taip pat turi priverstinius išieškojimus pas antstolius. Taigi, tokio dydžio baudos paskyrimas gali turėti itin neigiamą įtaką jo gyvenimui, o taip pat jo mažametės dukros gerovei, todėl baudos dydis mažintinas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT- 36- 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

Teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų Pareiškėjui už jo padarytus teisės pažeidimus skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo atstovo advokato nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, jog teisės pažeidėjui skirta nuobauda būtų neproporcinga ir neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimų faktinės aplinkybės rodo mažesnį šių pažeidimų ar asmens padariusio pažeidimus pavojingumą.

Teismas pažymi, kad skiriama nuobauda ir privalomos skirti administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų Pareiškėjui švelninti paskirtos nuobaudos – baudos dydį. Todėl pareiškėjo atstovo advokato skundas netenkinamas, o Institucijos skundžiamas nutarimas šioje dalyje taip pat paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24367-2025 (ROIK: 25277324718), nepakeistą ir A. U. atstovo advokato Bogdan Chranovskij skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.