- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- PK-117-517/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pil. E. M., kaip pareiškėjo, paduoto skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pil. L. M. atžvilgiu pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1d., priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016m. birželio 13d. Ukmergės raj. apyl. teisme buvo gautas pil. E. M., kaip pareiškėjo, skundas, kuriame yra prašoma privataus kaltinimo tvarka pil. L. M. iškelti baudžiamąją bylą pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1d., ir priteisti jai, kaip nukentėjusiam asmeniui, 1.000 eurų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja E. M. kaltina pil. L. M. tuo, kad ši laikotarpyje nuo 2016m. balandžio 10d., 19⁰⁰ val., iki 2016 m. balandžio 11d., 07⁵⁷ val., internetiniame „ Facebook “ portale, kuris prilyginamas visuomenės informavimo priemonei, pil. K. B. paskyroje apie ją(pareiškėją E. M.), paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, pavadindama „ gluše “,
„ nevisprote “, kuri ją paniekino ir pažemino, tuo padarydama nusikalstamą veiką-šmeižimą. Pažymi, kad šmeižimas per visuomenės informavimo priemones yra sunkesnis nusikaltimas, nes sudaro galimybę su melaginga informacija susipažinti daugeliui žmonių.
Privataus kaltinimo procesą pradėti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. arba nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai-asmens šmeižimas dėl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skunde akcentuojama, kad internetinis socialinis tinklas „ Facebook “ yra prilyginamas visuomenės informavimo priemonei, o šmeižimas per visuomenės informavimo priemones yra sunkesnis nusikaltimas, nes sudaro galimybę su melaginga informacija susipažinti daugeliui žmonių. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą per visuomenės informavimo priemones numatyta LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, tačiau pareiškėja pil. L. M. baudžiamąją bylą prašo iškelti pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį. Bet kuriuo atveju būtini veikos(šmeižimo) objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas-žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Ši nusikalstama veika yra baudžiamojo kodekso XXII skyriuje, kuris saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi į asmens garbę ir orumą.
Asmens garbę ir orumą taip pat gina ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso(toliau-CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tiek baudžiamiesiems, tiek civiliniams įstatymams nustatant atsakomybę už iš esmės tokius pat veiksmus, atsiranda baudžiamųjų ir civilinių teisės normų konkurencija. Svarbu ir tai, kad įstatymai nenustato jokių aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi būti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tačiau tai nereiškia, kad klausimas yra paliktas spręsti tik skundą paduodančio asmens valiai. Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 412¹ straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamą veiką nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sąvoka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje-nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, šioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Tam yra teismų praktikoje suformuotos prielaidos.
Lietuvos Respuiblikos Konstitucinio Teismo 1997m. lapkričio 13d. ir 2005m. lapkričio 10d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „ siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę-kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis(administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) “. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė(ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-P-267/2011, 2K-262/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja E. M. teiginius, kuriuos internetiniame socialiniame tinkle jos atžvilgiu adresavo pil. L. M., pavadindama ją „ gluše “, „ nevisprote “, laiko šmeižiančiais, t.y. tikrovės neatitinkančia informacija, kuri ją paniekino ir pažemino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šie teiginiai apie pareiškėją E. M. buvo paskelbti socialiniame tinkle
„ Facebook “, kito asmens paskyroje bendraujant, reiškiant nuomones ir kt., taip pat į pačių žodžių
„ glušas “ ir „ nevisprotis “ reikšmes, laiko, kad šių žodžių pavartojimas minėtame kontekste nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms. Be to, teismo manymu, pareiškėjos E. M. skunde pateikiamos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip įžeidimas(iki 2015m. liepos 10d. galiojusi LR BK155 str. redakcija), o ne šmeižtas. Pažymėtina, jog LR BK 155 straipsnyje buvo numatyta, kad įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, tačiau 2015m. liepos 10d. įstatymo leidėjas įžeidimą dekriminalizavo ir ši veika baudžiamosios atsakomybės nebeužtraukia. Pagal teismų praktiką šmeižimas(LR BK 154 str.) nuo įžeidimo(LR BK 155 str.) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. spalio 04d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant teiginius atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Reikšmės neturi, ar toks įvertinimas atitinka tiesą(Vilniaus apygardos teismo 2012m. liepos 12d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-641-468-2012).
Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Pareiškėja E. M., būdama įsitikinusi, kad jos teisės pažeistos, ir siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka(CK 2.24 str.). Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis.
Skunde pareiškėja reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ji gali jos reikalauti tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese ir šiuo atžvilgiu abiejų procesų rezultatas yra toks pats. Civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kita vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis išdėstyta teismų praktiką daro išvadą, kad galimai atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymą galima būtų svartyti dėl kriminalinės bausmės paskyrimo.
Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjos nurodytais veiksmais, kuriuos, anot jos, galėjo padaryti pil. L. M., buvo padaryta veika, numatyta LR BK 154 str. 1d., todėl pradėti privataus kaltinimo bylos procesą yra atsisakytina(BPK 3 str. 1d. 1p., 412¹ str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pil. E. M. skundą dėl pil. L. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1d.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.