Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dinaka“, V. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas antstolis M. P. atsisakė pareiškimo, nurodė, kad jam yra žinomos įstatyme numatytos pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės. Paaiškino, kad 2021 m. spalio 14 d. yra gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimas apie privalomojo nurodymo įvykdymo faktą, todėl, pasikeitus aplinkybėms, pareiškimo atsisako.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

9. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 19 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „Dinaka“ (duomenys neskelbtini) V. Č. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodoma, jog teismo posėdis žodinio proceso tvarka paskirtas 2022 m. sausio 27 d. 14 val., tačiau UAB „Dinaka“ (duomenys neskelbtini) V. Č. nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (imtinai) yra komandiruotėje.

10. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

11. Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens UAB „Dinaka“ (duomenys neskelbtini) V. Č. prašymo turiniu, nenustatė pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir, negalint jame dalyvauti, suinteresuoto asmens atstovui, posėdį atidėti. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, laikinai einančios Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, 2022 m. sausio 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2S-221-924/2022 pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties paskirta nagrinėti teisėjui Edvardui Paliokui 2022 m. sausio 27 d. 14 val. rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo nepateikė motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas taip pat tokių pagrindų nenustatė, todėl atidėti paskirtos bylos rašytinį nagrinėjimą nėra pagrindo (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimo dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą atsisakymas ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, gavęs pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimo dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą atsisakymą ir prašymą civilinę bylą nutraukti, šį prašymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) Inspekcija atskirajame skunde teigia, kad antstolis tokio pobūdžio bylose yra specialusis viešosios teisės subjektas, o ne išieškotojas, todėl ir išreikšta antstolio pozicija negali būti vertinama, kaip esminę reikšmę bylos baigčiai turinti pozicija. Tiesioginį materialinį suinteresuotumą tokio pobūdžio bylos baigtimi turi ne antstolis, o išieškotojas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais apelianto argumentais.

16. Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kreipėsi į teismą prašydamas skirti baudą skolininkės (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014). Kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems asmenims ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

17. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, šiuo atveju išieškotojas, kaip vykdymo proceso šalis, neabejotinai yra suinteresuotu asmeniu byloje.

18. Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo Inspekcija 2020 m. gegužės 19 d. pateikė antstolio kontorai vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170317-00020 – priverstiniam vykdymui ir prašė surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį apylinkės teismui su prašymu skirti skolininkei baudą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 2021 m. rugpjūčio 5 d. antstolio kontoroje buvo gautas Inspekcijos raštas dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00535 atlikimo, kuriuo ji pakartotinai paprašė antstolio atlikti CPK 771 straipsnyje numatytus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00535, t. y. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimui spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad antstolis M. P. būtent išieškotojos prašymu (reikalavimu) ir jos interesais (kaip jau minėta, bauda skiriama būtent išieškotojo naudai) kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu už privalomojo nurodymo nevykdymą pakartotinai skirti kaltam asmeniui UAB „Dinaka“ (duomenys neskelbtini) V. Č. CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo Inspekcija, teismui priėmus antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir nustačius terminą suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkei UAB „Dinaka“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti įvykdytas privalomasis nurodymas ir pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suabsoliutino antstolio M. P. išreikštą poziciją dėl reikalavimo skirti baudą atsisakymo bei antstolio prašymu civilinę bylą nutraukė, tinkamai neįvertinęs kitų suinteresuotų asmenų vykdymo procese (šiuo atveju – išieškotojo) galimo interesų pažeidimo. Nors antstolis, kaip pareiškėjas (jo pareiškimo pagrindu iškelta ši civilinė byla), turi įstatymo jam suteiktą teisę atsisakyti pareiškimo dėl baudos skolininkei skyrimo (tokią jos teisę numato CPK 140 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje esant suinteresuoto asmens (išieškotojo – Inspekcijos, veikiančios valstybės interesais) aiškiai išreikštai valiai dėl privalomo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos skolininkei (jos vadovui) skyrimo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar tokio prašymo atsisakymas nepažeidžia išieškotojo materialiųjų teisių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad antstolio prašymo dėl baudos skyrimo atsisakymas pažeidžia išieškotojo, turinčio tiesioginį materialinį suinteresuotumą tokio pobūdžio bylos baigtimi teises, t. y. neįvertino teisinių pasekmių išieškotojo atžvilgiu (jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo), todėl nepagrįstai priėmė antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė.

20. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) Inspekcija atskirajame skunde, be kita ko, nurodo argumentus, susijusius su baudos skyrimo pagrindais, t. y. kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo per Inspekcijos nustatytą terminą (įvykdytas tik 2021 m. rugsėjo 17 d.), dėl ko yra pagrindas jai taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes, tačiau šie atskirojo skundo argumentai nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo skolininkei (ne)galimumo. Pažymėtina, kad priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas, ir kt.).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; ir k.t.). Nors minėtas kasacinio teismo išaiškinimas yra priimtas dėl teismų sprendimų vykdymo, t.y., iki CPK 771 straipsnio redakcijos pakeitimo, tačiau jis taikytinas ir sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų (ne)vykdymo, nes po kasacinio teismo nutarčių priėmimo buvo pakeistas CPK 771 straipsnis bei papildomai straipsnyje įtvirtinta, jog bauda gali būti skiriama ir tuo atveju, jeigu yra neįvykdytas privalomasis nurodymas. Taigi, nors privalomasis nurodymas, kaip teigia Inspekcija, buvo įvykdytas 2021 m. rugsėjo 17 d., tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti visas privalomojo nurodymo neįvykdymo per nustatytą terminą aplinkybes, ir tik po to spręsti ar yra pagrindas skolininkei (ar jos vadovui, jeigu jis tiesiogiai atsakingas už teismo įpareigojimų įvykdymą) nuo Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos skolininkei (ar jos vadovui) skirti baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis panaikinama ir byla dėl privalomo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl privalomo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.