- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- AN2-214-468/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00042-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Trakų skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Institucija) atstovo Nerijaus Panasiuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-01 nutarties, kuria tenkintas A. M. skundas, panaikintas Institucijos 2022-10-17 nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. M. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2021-05-28 atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad A. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tverianti tvora ties (duomenys neskelbtini) užima 76 kv.m. valstybinės žemės, dėl ko kiti asmenys negali ja naudotis. Šie A. M. veiksmai kvalifikuoti kaip Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto pažeidimas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-07-28 nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-11-24 nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-07-28 nutarimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022-04-07 buvo atliktas pakartotinis žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pažeidimai, nustatyti 2021-05-28, nepašalinti ir A. M. sklypą tverianti tvora vis dar užima valstybinę žemę. 2022-07-13 A. M. pateikė nuotraukas, kad dalis pažeidimų pašalinta – nuimta tinklinė tvora, bet likę tvoros pamatai. Nepašalinus nurodytų pažeidimų 2022-08-29 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Institucijos 2022-10-17 nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 550 Eur bauda. Nesutikdamas su nutarimu A. M. pateikė skundą apylinkės teismui.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-01 nutartimi A. M. skundas tenkintas. Teismas nurodė, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įrodymus vertino neatsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog A. M. dėjo pastangas įsigyti ir prie savo sklypo prisijungti įsiterpusią valstybinės žemės sklypo dalį ir ne dėl pareiškėjo kaltės šis procesas užtruko. Nesutikdamas su priimtu sprendimu Institucijos atstovas N.Panasiukas pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Institucijos atstovas N.Panasiukas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-01 nutartį panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2022-10-17 nutarimą.
4.1. Atstovo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą skundui paduoti bei išnagrinėjo A. M. skundą, kadangi A. M. buvus aktyviam nusižengimo nagrinėjimo metu bei žinant visas bylos aplinkybes nutarimo priėmimas jam nebuvo netikėtas. Pažymi, kad Institucijos 2022-10-21 rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad šiuo raštu pateikto atsakymo nagrinėjimo dalykas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, o ne iš administracinio nusižengimo teisenos. Tuo tarpu Institucijos 2022-10-18 raštu A. M. buvo išsiųstas Institucijos 2022-10-17 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, šiame nutarime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka pagal ANK nuostatas. Pažymi, kad skundo padavimo termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos – 2022-10-18 ir paskutinė skundo padavimo diena buvo 2022-11-07, tuo tarpu pareiškėjo A. M. skundas buvo gautas 2022-11-22, kas nėra laikoma protingu terminu, per kurį asmuo gali kreiptis dėl termino atnaujinimo, todėl turėjo būti atsisakyta atnaujinti terminą.
4.2. Pažymi, kad pats A. M. pripažino, jog buvo žinoma, kad be teisėto pagrindo užima valstybinę žemę nuo 2009 m., kai buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kaimyninių sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, todėl sklypo ribos buvo pritrauktos prie jų ribų, sklypas gavosi platesnis ir, kad neviršytų ploto, buvo sutrumpintas atitraukiant sklypo ribą nuo sodininkų bendrijai skirtos žemės ribos, taip atsirado įsiterpęs valstybinės žemės plotas, besiribojantis su jam priklausančiu sklypu. Nurodo, kad jau 2021-05-28 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklypas aptvertas metaline tvora su pamatu, šios aplinkybės buvo patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-11-24 nutartimi, 2022-04-07 pakartotinio patirtinimo metu trūkumai nebuvo pašalinti. Institucijos atstovo vertinimu, A. M. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, tai patvirtina aplinkybės, jog sklypas A. M. nuosavybėn perėjo nuo 2013-10-29, tiek administracinio nusižengimo protokole tiek Institucijos nutarime yra užfiksuota, kad A. M. pripažino, jog žinojo, kad jo sklypą tverianti tvora taipogi užima valstybinę žemę, kadastrinių matavimų dokumentai yra pas A. M., jis yra susipažinęs su savo sklypo ribomis.
4.3. Nurodo, kad aplinkybė, jog A. M. tvoros nestatė, o ji buvo įrengta seniai, galėtų būti vertinama jo naudai tik tuo atveju, jeigu jis apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą būtų nežinojęs, o sužinojęs nedelsdamas, per protingą laiką pažeidimą būtų pašalinęs. Pažymi, kad vėlesni asmens veiksmai, siekiant šalinti trūkumus, pavyzdžiui, kreipimasis siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnį neturi. Institucijos atstovo vertinimu, Institucija nėra atsakinga už tai, kad savivaldybės darbuotojai tinkamai neatlieka savo pareigų. Nurodo, kad, jei, A. M. nuomone, buvo tokie faktai, jis įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę skųsti tokius savivadybės darbuotojų veiksmus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo skundą atmesti.
5.1. Nurodo, kad Institucijos patikrinimo metu Lietuvos Respublikoje galiojo karantinas, kuris buvo atšauktas tik 2021-07-01, buvo ribojamas žmonių judėjimas. A. M. teigimu, jis po Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-11-24 nutarties priėmimo sumokėjo baudą, o pažeidimus pradėjo šalinti žymiai anksčiau, dar 2021-09-08 Trakų raj. savivaldybei pateikė prašymą dėl sąlygų sklypo pertvarkymo projektui rengti išdavimo, 2021-10-25 pateikė antrą pareiškimą su reikalavimu pateikti raštišką atsakymą. Pažymi, kad tvora buvo pašalinta ir ant jo sklypo likęs ne betoninis tvoros pamatas, o iš skaldytų lauko akmenų sumūryta atraminė sienutė, kuri reikalinga, kad vanduo neardytų dirvožemio ir jo neplautų į (duomenys neskelbtini), ši atraminė sienutė yra tik ten, kur didžiausias nuolydis, 3 m. prieš jo sklypą ir užima pusę jo sklypo pločio, jos aukštis nuo 0 iki 80 cm, kur nuolydžio nėra, nėra ir sienutės. Nurodo, kad ANK 587 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai reikalingos specialios žinios, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo skirti ekspertą ir šaukti specialistą, Institucijos vyriausiasis specialistas N.Panasiukas to nepadarė ir priimdamas nutarimą vadovavosi tik savo supratimu.
5.2. Pažymi, kad 2022-10-17 Institucijos direktoriui Sauliui Mocevičiui įteikė prašymą, kad leistų užbaigti rengti sklypo pertvarkymo projektą, išpirkti įsiterpusį žemės sklypą ir taip pašalinti visus pažeidimus neskiriant baudos, apie tai telefoninio pokalbio metu informavo vyriausiąjį specialistą N.Panasiuką, tačiau tą pačią dieną jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas. Nurodo, kad aplinkybę, jog nutarime nurodytus pažeidimus galima pašalinti ne tik viską griaunant, patvirtino Institucijos atstovas Audrius Gelžinis, jis pažymėjo, kad nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, kurie dažniausiai atsiranda dėl jau virš 30 metų vykdomų nesibaigiančių reformų ir keičiamų taisyklių, reikia vertinti individualiai, vienas iš žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo būdų gali būti užimtos valstybinės žemės įsigijimas nuosavybėn. A. M. teigimu, Trakų raj. savivaldybė ir Institucija įstatymuose numatytais terminais nevykdo joms pavestų funkcijų bei daro klaidas.
5.3. Nurodo, kad Institucijai sklypų pertvarkymo projektas tvirtinimui buvo pateiktas 2022-12-05, Žemės valdos projekto patikrinimo aktą gavo 2023-01-31. Pažymi, kad projektas nebuvo patvirtintas, nes Trakų raj. savivaldybė prieš išduodama sąlygas projektui rengti privalėjo informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie numatomą žemės sklypų pertvarkymą ir tik paaiškėjus jų sprendimui dalyvauti ar ne rengiant projektą ir pretenduoti ar ne į įsiterpusį žemės sklypą išduoti projekto rengimo sąlygas, tą padarė tik 2023-02-28, praėjus pusantrų metų nuo kreipimosi, todėl projekto tvirtinimas, o tuo pačiu ir pažeidimų šalinimo užbaigimas, vėl nusikelia. Pažymi, kad sklypų pertvarkymo projektas buvo patvirtintas du kartus viršijant nustatytus terminus. A. M. vertinimu, jis būtų baudžiamas antrą kartą, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos 2021-07-28 nutarimu jam jau buvo paskirta nuobauda. Pažymi, kad abiejuose nutarimuose nurodytas tas pats nusižengimas, kitos tvoros jis netvėrė ir valstybinės žemės neužėmė. Nurodo, kad šiuo metu vyksta įsiterpusio žemės sklypo išpirkimo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmestinas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Procesinis sprendimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog A. M. Institucijos nutarimu buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Įvertinus tai, kad šiuo metu dalis pažeidimų yra pašalinta, nuimta tinklinė tvora, juosusi sklypą, yra išlikę tik šios tvoros pamatai, taip pat tai, kad A. M. dar iki Institucijos 2022-04-07 atlikto patikrinimo kreipėsi į Trakų raj. savivaldybę dėl valstybinės žemės įsigijimo, taip savo iniciatyva siekdamas pašalinti teisės pažeidimą ir ne dėl jo kaltės šis procesas užtruko, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimu A. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
Dėl termino atnaujinimo
8. Tvarką, kuria gali būti skundžiami ne teismo tvarka priimti nutarimai, reglamentuoja ANK 623 straipsnis, pagal kurį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui. Tuo tarpu galimybės skųsti teismo nutartį, kuriuo patenkinamas pareiškėjo prašymas atnaujinti nutarimo apskundimo terminą, ANK 623 straipsnis nenumato, toks teismo sprendimas yra neskundžiamas. Remiantis išdėstytu, dėl Institucijos atstovo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-01 nutarties dalimi, kuria buvo atnaujintas terminas skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti, nepasisakoma, kadangi šis sprendimo dalis neskundžiama.
Dėl A. M. veiksmų vertinimo
9. Administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, jei jis savavališkai užima ar naudoja žemės, miško, vandens telkinius. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmenims už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą.
10. Institucijos 2022-10-17 nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tverianti tvora užima valstybinę žemę ir toks pažeidimas padarytas pakartotinai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023-06-01 nutartimi Institucijos 2022-10-17 nutarimą panaikino konstatavę, kad A. M. dėjo aktyvias pastangas siekdamas įsigyti ir prie savo sklypo prisijungti valstybinės žemės sklypo dalį ir ne dėl pareiškėjo kaltės šis procesas užtruko. Institucijos atstovas N.Panasiukas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka, mano, kad A. M. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi jis yra susipažinęs su kadastrinių matavimų dokumentais, nuo 2013 m. žinojo, kad jo sklypą tverianti tvora užima ir valstybinę žemę, tačiau šio pažeidimo sąmoningai, tyčia laiku nepašalino. Tokie atstovo teiginiai yra nepagrįsti.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad A. M. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuo 2013 m., tuo tarpu kadastriniai matavimai, kuriais apibrėžtos sklypo ribos, atlikti 2009 m., t. y. dar tuo metu, kai A. M. nebuvo žemės sklypo savininku. Aplinkybė, kad žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastriniuose matavimuose, ir faktiškai ribojamos sklype pastatytos tvoros, nesutampa, buvo nustatyta tik 2021-05-28 Institucijos patikrinimo metu. Turimais duomenimis, dar iki Nacionalinės žemės tarnybos 2021-07-28 nutarimo įsiteisėjimo, pareiškėjas A. M. sužinojęs, kad jo žemės sklypo tvora užima valstybinę žemę, siekdamas pašalinti šį pažeidimą, 2021-09-08 ir 2021-10-20 kreipėsi į Trakų raj. savivaldybę su prašymu išduoti reikalavimus sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui. Tokių A. M. veiksmų tikslas buvo sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su jo žemės sklypu (b. l. 35), t. y. ištaisyti esamą trūkumą. 2021-12-28 projekto rengimo reikalavimai buvo išduoti ir nuo 2022-01-03 buvo rengiamas projektinis sprendinys. Nepaisydami šių A. M. atliekamų veiksmų, kuriais jis aktyviai siekė įsigyti užimamą valstybinę žemę ir nutraukti savo daromą teisės nuostatų pažeidimą, Institucijos atstovai 2022-04-07 vėl atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu konstatavo, jog A. M. užima valstybinę žemę ir nutarimu patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Apygardos teismo vertinimu, tokie Institucijos pareigūnų veiksmai teisiniu požiūriu laikytini nepagrįstais ir neracionaliais.
12. Apygardos teismo vertinimu, Institucija žinodama apie pareiškėjo A. M. aktyvius veiksmus kreipiantis į įstaigas ir savivaldybę siekiu sujungti žemės sklypus ir nutraukti esamą pažeidimą ir jų nepaisydama bei patraukdama jį administracinėn atsakomybėn, situaciją vertino formaliai ir neobjektyviai, neatsižvelgdama į visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kokios aplinkybės gali būti vertinamos kaip valstybinės žemės užėmimas, jeigu tai netrukdo patekti į sklypą. Savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-2013, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-667-245/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-2-360/2018). Institucijos 2022-08-07 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. M. sklypą juosusi metalinė tvora buvo panaikinta, buvo išlikę tik betoniniai pamatai, kurie iš esmės neribojo kitų asmenų patekimo į valstybinę žemę ir kaip jau minėta, tuo metu A. M. jau buvo pradėjęs procedūrą siekdamas įteisinti žemės sklypo valdymą. Įvertinus šiuos duomenis, bei tai, kad Institucijos atstovai žinojo arba turėjo pasidomėti apie aktyvius A. M. veiksmus siekiant sujungti žemės sklypus ir nutraukti esamą pažeidimą ir jų nepaisydama bei patraukdama A. M. administracinėn atsakomybėn, laikytina, kad jie susiklosčiusią situaciją vertino formaliai ir neobjektyviai, neatsižvelgdami į visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo kriterijus.
13. Pažymėtina, kad valstybė, siekdama sustabdyti teisės pažeidimų darymą, už juos numato gresiančią teisinę atsakomybę. Vis dėlto, administracinio nusižengimo teisena už tam tikrą teisės aktų nesilaikymą turėtų būti pradedama tik tada, kai tai yra būtina viešiesiems interesams ginti, o ne kiekvienu atveju, kai nustatytas bet koks teisės nuostatų neatitikimas. Pažymėtina, kad administracinė teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms, todėl vien tai, kad yra nustatytas tam tikras teisės nuostatų neatitikimas, savaime dar nereiškia, kad tokia veika pripažįstama užtraukiančią administracinę atsakomybę. Kaip jau minėta, iki Institucijos 2022-04-07 atlikto pakartotinio patikrinimo metu A. M. savo iniciatyva buvo pradėjęs teisinę procedūrą siekdamas įsigyti valstybinės žemės sklypą ir netgi gavęs projekto rengimo reikalavimus ir pradėjęs rengti projektinį sprendinį. 2022-08-22 VĮ „V.“ ir A. M. pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atliekami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbai, kurie turi būti atlikti iki 2023-06-03 (b. l. 17). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo 2022 m. pradžioje buvo pradėta žemės sklypo įsigijimo procedūra, kuri užsitęsė ne dėl A. M. veiksmų, konstatuoja, kad iki šio proceso pabaigos nėra galimybės spręsti jo teisinės atsakomybės už valstybinės žemės užėmimą klausimo.
14. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti Institucijos atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
15. Tuo pačiu pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 4 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (kai panaikinamas institucijos priimtas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama) teismas priima nutarimą. Šiame procese apylinkės teismas priimdamas procesinį sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tokią sprendimą įvardijo kaip nutartį. Šis trūkumas, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinas esminiu, jis nekeičia priimto sprendimo esmės, todėl šia apygardos teismo nutartimi yra ištaisoma apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo rūšis, laikant, kad 2023-06-01 buvo priimtas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus atstovo Nerijaus Panasiuko apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-01 priimto procesinio sprendimo rūšį ir laikyti, kad buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-06-01 nutarimas.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.