Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

NŽT skyriaus vedėja S. N. 2017-08-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje L. D. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą - 430 Eur baudą, dėl to, kad jis 2017-06-16, 11.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., už savo valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai naudoja valstybinę žemę, joje įrengęs daržus, gyvatvorę, gėlyną, nuovažą. L. D. nutarimą apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-11-09 nutarimu L. D. skundą tenkino ir panaikino NŽT 2017-08-29 nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį L. D. nutraukė.

L. D. apeliaciniu skundu (dokumente nurodoma Pareiškimas (skundas)) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad byloje teisingumas nėra įvykdytas, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ginčas yra įsisenėjęs, dėl administracijos klaidų. Apeliantas teigia, jog proceso metu nebuvo išklausytas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-1709-162/2017 reikšmingas ir šioje byloje.

NŽT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - pripažinti L. D. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad vienas iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų yra NŽT, kuriai įstatymu suteiktos išimtinės teisės disponuoti valstybine žeme - išnuomoti, parduoti ar kitais būdais perleisti nuosavybėn ar perduoti naudotis. To paties įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Už savavališką žemės užėmimą, naudojimą yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 110 straipsnyje. ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK XIII skyriaus „Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais“ 110 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą bei naudojimą ir vengimą juos grąžinti.

Apeliantė nurodo, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017-05-30 gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo buvo pateikta informacija apie tai, kad valstybine žeme, esančia šalia (duomenys neskelbtini), Klaipėda, galimai savavališkai naudojasi (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas L. D., kuris teigė, kad šiuo sklypu naudojasi nuo 1986 m. Minėtu raštu NŽT taip pat buvo persiųsta susijusi informacija (medžiaga) nagrinėti pagal kompetenciją. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2017-06-21 atliko valstybinės žemės prie žemės sklypo Klaipėda, (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-76-(14.13.73.). Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėda, (duomenys neskelbtini), ribos rytinėje pusėje pasodinti vaismedžiai, įrengtas gėlynas, taip pat auginamos daržovės, sandėliuojamos medžiagos, įrengta cementinė nuovaža. Pietinėje žemės sklypo pusėje įrengta gyvatvorė ir gėlynai. 2017-06-21 patikrinime dalyvavęs pareiškėjas L. D. patvirtino, kad naudojasi šia valstybine žeme. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų - savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas nustatė valstybinės žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą, 2017-06-21 atlikdamas valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patikrinimą ir surašydamas žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-76-(14.13.73.), užfiksavo savavališko žemės naudojimo, užėmimo faktus. Ginčytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog L. D. valstybei priklausančią žemę būtų užstatęs statiniais, ją aptvėręs taip, kad kiti asmenys nebūtų galėję vaikščioti per valstybei priklausančią žemę. NŽT teigia, kad gyvatvorės pasodinimas, darželio prie namo įrengimas, vynuogių pasodinimas bei cementinio įvažiavimo įrengimas valstybinėje žemėje, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas. L. D. disponuoja privačios (600 m²) žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, reikalingu jame esantiems statiniams eksploatuoti ir tik šio sklypo nustatytose ribose turi teisę vykdyti savo ūkinę veiklą. Savavališkai naudojama, užimta valstybinė žemė už privačios žemės sklypo ribos nesuteikia asmeniui teisės ja naudotis savo nuožiūra ir savo reikmėms be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo bei naudojimo kaip administracinės teisės nusižengimo, objektyviosios pusės požymių sąrašas nėra tiksliai apibrėžtas, todėl nėra baigtinis. Valstybinės žemės užėmimo, naudojimo požymiais gali būti tiek savavališkas želdinių, daržo įrengimas, tiek bet kokios dirbtinės kilmės objektų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų savavališkas įrengimas valstybinėje žemėje neturint tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ir pan.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-20 nutartyje Nr. N-62-1294/2011 taip pat nurodo, kad šio administracinės teisės nusižengimo kvalifikuojamasis požymis neprivalo būti siejamas su tuo, ar asmens veiksmai (neveikimas) trukdo kitiems asmenims (ne šios žemės savininkams) laisvai naudotis valstybine žeme. Atsižvelgiant į teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais dalytina išvada, kad L. D. savavališkai naudojama valstybinė žemė yra užimta. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į viso valstybinės žemės ploto bei pareiškėjo L. D. savavališkai naudojamo žemės ploto proporcijas, kadangi jo savavališkai naudojamos valstybinės žemės plotas (apie 800 m²) yra pakankamas atskiro, namų valdai skirto žemės sklypo suformavimui. Taigi, L. D. neteisėtai naudojasi laisva valstybine žeme, savavališkai apribodamas valstybinės žemės patikėtinio teises. Principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (ex iniuria non oritur ius), šiuo atveju neatleidžia L. D. nuo atsakomybės, kadangi jis pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą, nuostatas ir jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį, nuobaudą skiriant pagal minėto straipsnio 1 dalį.

NŽT atsiliepimu į L. D. apeliacinį skundą prašo įvertinti L. D. apeliacinio skundo argumentus pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje L. D. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius ir konkrečius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo L. D. veikoje.

Pirmosios instancijos teismo nutarime visiškai teisingai pažymėta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Įstatymo leidėjo teisės normos konstrukcijoje naudojamos sąvokos „užėmimas“ turinys pagrįstai skundžiamame nutarime atskleistas naudojantis teismų praktika, kurios aiškinimui bei taikymui nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas pritaria. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, L. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis už savo valdomo sklypo ribų valstybinėje žemėje yra įrengęs daržus, gyvatvorę, gėlyną bei nuovažą ir taip savavališkai naudojasi valstybine žeme. Kaip suprantama iš liudytojo R. G., surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinimų apylinkės teisme, laikomasi pozicijos, kad valstybinės žemės naudojimas jau pats savaime reiškia ir jos užėmimą, tačiau tokia prezumpcija nepagrįsta. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Būtent dėl statinių – įrenginių pastatymo pasisakoma ir NŽT apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N62-1294/2011, kuri visiškai atitinka ir skundžiamame nutarime aptariamą teismų praktiką.

Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, jog šalia L. D. sklypo valstybinėje žemėje įrengta neaukšta gyvatvorė, dalis prie L. D. namo įrengto cementinio įvažiavimo, nedidelio ploto daržas negali būti vertinami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas. Susipažinus su teismo posėdžio, vykusio apylinkės teisme, garso įrašu, sprendžiama, jog teismas buvo aktyvus, išsamiai aiškinosi visas reikšmingas aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam R. G. uždavė įvairių detalizuojančių klausimų. Administracinio nusižengimo proceso metu nebuvo nustatyta, jog L. D., siekdamas priskirti sau valstybinę žemę ar jos dalį, būtų pastarąją aptvėręs tvoromis, kurios pašalintų kitų asmenų galimybes patekti į valstybinę žemę, užstatęs statiniais ar įrenginiais. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į paaiškėjusias aplinkybes, kad kita valstybinės žemės ploto, kurio dalimi naudojasi L. D., dalis neprižiūrima, apaugusi žole, krūmokšniais, nesuformuotas žemės sklypas. L. D. apylinkės teisme paaiškino, kad savo sklypą gavo dar 1986 metais, o žeme naudojasi apie 14 metų, prižiūri. R. G. patvirtino, jog daržas buvo prižiūrimas, patikrinimo metu augo daržovės, įrengta rekreacinė zona. Liudytojas taip pat užsiminė, jog iš esmės žmonės gali valstybinėje žemėje sodinti želdinius, tačiau dėl to tvarką nusistato savivaldybė, į kurią ir reikia kreiptis. Visų aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. D. nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. savavališkai neužėmė valstybinės žemės.

Nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. D. apeliaciniame skunde teigia, jog ginčas yra įsisenėjęs. Dėl šių apelianto argumetų apygardos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, tik ar L. D. padarė jam administracinio nusižengimo protokolu šiuo konkrečiu atveju inkriminuotą ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuspręsta, jog šio pažeidimo jis nepadarė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais.

L. D. apeliaciniame skunde užsimena, jog proceso metu jis nebuvo išklausytas. Su šiais argumentais sutikti negalima. Iš teismo posėdžio apylinkės teisme garso įrašo nekyla abejonių, jog L. D. buvo leista išsakyti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, tam skirta pakankamai laiko, suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojui R. G., surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo būti neišklausytas.

L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-1709-162/2017 reikšmingas ir šioje byloje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad apelianto minimoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-08-04 sprendimo panaikinimo, kuris šiai administracinio nusižengimo bylai nėra aktualus.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą nepakeistą ir L. D., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.