- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- II-256-903/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00918-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- L. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) m., skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017-08-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
NŽT vyriausiasis specialistas R. G. 2017-07-31 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. už tai, kad jis 2017-06-16, 11.40 val., (duomenys neskelbtini) m., už savo valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai naudoja valstybinę žemę, joje įrengęs daržus, gyvatvorę, gėlyną, nuovažą.
NŽT skyriaus vedėja S. N. 2017-08-29 administracinio nusižengimo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. D. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą - 430 Eur baudą.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-09-19 gautas L. D. skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT 2017-08-29 administracinio nusižengimo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodyta, kad 2017-08-29 Klaipėdos skyrius imitavo žodinį procesą, formaliai surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), jis mėgino paaiškinti, kad viskas yra ne taip, tačiau išklausytas nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo gautas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti individualią namo statybą ir (duomenys neskelbtini) namas jau stovėjo ir savo padėties nekeitė. Be to, jis turi neįgalumą dėl nugaros patempimo, todėl namo aplinka rūpinasi jo žmona. Skunde taip pat nurodyta, kad NŽT, vienus bausdama, o kitų ne, akivaizdžiai supriešina kaimynus, taiko dvigubus standartus.
Atsiliepimas
NŽT atsiliepimu į skundą prašo L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad NŽT teritorinių padalinių darbuotojai atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu yra tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017-05-30 gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pateikta informacija apie tai, kad valstybine žeme, esančia šalia (duomenys neskelbtini) m., galimai savavališkai naudojasi (duomenys neskelbtini) m., savininkas L. D., kuris teigia, kad minėtu sklypu naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m. Minėtu raštu NŽT taip pat buvo persiųsta susijusi informacija (medžiaga) nagrinėti pagal kompetenciją. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) atliko valstybinės žemės prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m., patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) m., ribos rytinėje pusėje auga vaismedžiai, įrengtas gėlynas, taip pat auginamos daržovės, sandėliuojamos medžiagos, įrengta nuovaža. Pietinėje žemės sklypo pusėje įrengta gyvatvorė ir gėlynai. 2017-06-21 patikrinime dalyvavęs pareiškėjas L. D. patvirtino, kad naudojasi valstybine žeme. L. D. pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą nuostatas ir jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. D. paaiškino, kad valstybinėje žemėje tarp jo žemės sklypo ir kelio jis yra pasodinęs dėl grožio neaukštą gyvatvorę, nutarime minimą nuovažą, t.y. įvažiavimą į namo garažą išbetonavo dar (duomenys neskelbtini) metais ir tuo metu dar nebuvo žinoma, kur bus nutiestas kelias ((duomenys neskelbtini) metais už tai jau sumokėjo baudą), prie namo esančiu nedideliu darželiu rūpinasi žmona, o į tolėliau nuo namo esantį nedidelį plotelį sūnus eksperimentuodamas pasodino kelias vynuoges, tačiau jų jis nėra ragavęs. Šalia jo žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje nėra jokių tvorų ir ten gali vaikščioti, kas nori. Nesupranta, už ką jį bausti, juk jis tą nenaudojamą valstybinę žemę prižiūri, pjauna žolę. Šiuo metu jis gauna senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, jo pajamos yra apie 300 eurų.
Teismo posėdžio metu liudytojas NŽT vyriausiasis specialistas R.G. parodė, kad gavo raštišką pranešimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, jog galimai pilietis naudojasi savavališkai valstybės žeme. Nuvykęs patikrinti, užfiksavo pažeidimo faktus patikrinimo akte. Buvo užkoordinuotas daržas, gyvatvorė, vynuogynas ir nuovaža, kuria patenkama į garažą (Schemoje M 1:500, - cementinis įvažiavimas (65 b. l.)). Nuovažos dalis yra įrengta valstybinėje žemėje. Ten taip pat yra sandėliuojamos medžiagos - malkos. Jos nepažymėtos schemoje. Dėl vielinės tvoros jam administracinio kaltinimo nėra, nes tvora yra kaimyno. Būtent dėl gyvatvores, daržų ir cementinio įvažiavimo (nuovažos) jam buvo surašytas nutarimas. Jie nusprendė, kad jis savavališkai naudoja valstybinę žemę, nes Registrų centre yra įregistruotos L. D. priklausančios ribos, kas jam priklauso nuosavybės teise konkrečiai, su koordinatėmis. Jie įrenginiu pamatuoja vietovę ir kompiuteryje rodo, kad visa tai jis naudoja už privačios žemės sklypo ribos. Valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas, nėra jokios paskirties. Jis yra niekeno teritorijoje. Žmogus gali sodinti želdinius tik vadovaujantis taisyklėmis. Savavališkai jis nieko negali daryti. L. D. turi kreiptis į Savivaldybę dėl gyvatvorės sodinimo. Su L. D. daug bendravo, daug jam aiškino kas netinkamai padaryta. Nuovaža yra senai įrengta, darželis prižiūrėtas, matosi, kad žmogus naudoja savo reikmėms, t. y. augina daržoves. Jo žiniomis L. D. nėra keipęsis dėl žemės nuomos. Šalia L. D. esantis sklypas yra apaugęs krūmais, žole. Šiai dienai ten vyksta kažkokie statybos darbai, ar tai Savivaldybė rekonstruoja kokius tai tinklus. Jis nesidomėjo, ar Savivaldybė prižiūri sklypą, tačiau Savivaldybė negali išnuomoti žemės. Ar žemės sklypo savininkas, su kurio sklypu ribojasi valstybinė žemė, siekdamas pagerinti sau aplinką, gali nušienauti pievą ar tai bus savavališkas naudojimas, mano, kad tai galima traktuoti įvairiai. Šiai dienai matosi, kad yra įrengta rekreacinė zona iš priekio, kur yra gėlynai ir gyvatvorė. Į valstybės žemę patekti trukdo L. D. pasodinta gyvatvorė palei kelią. Gyvatvorė yra labai žema apie 0,5 m., ji tikrai nėra virš galvos ir už jos, turbūt, neužkliūtum. Peršokti per gyvatvorę galima. Šalia L. D. žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje nėra pastatyta statinių, ji nėra aptverta tvora. Jo nuomone, pro L. D. sklypą žmonės negali laisvai patekti į valstybinę žemę, nes trukdo pasodinta gyvatvorė, t. y. tai fizinis elementas, kuris trukdo naudotis valstybine žeme. Ar iš kitos L. D. sklypo pusės galima patekti į valstybės žemę, jie nežiūrėjo. Jie pažeidimus traktuoja vienodai, nesvarbu, ar tai įrengta prieš 30 m. ar nesenai. Nustačius pažeidimą, jie siunčia pažeidėjui pranešimą, nurodant, kad pašalintų savo veiklos padarinius ir atvyktų į Instituciją dėl aplinkybių nustatymo. Administracinio nurodymo surašymas yra kaip prevencinis, sumokėjęs baudą jis vis tiek turi pašalinti padarinius. Tiek šioje, kiek kitose bylose jie traktuoja, kad jeigu žmogus be leidimo naudojasi valstybės žeme, tai reiškia, jog jis yra užėmęs žemę. Jokių asmeninių konfliktų su L. D. nebuvo. Pradžioje jie surašė administracinį nurodymą ir pasiūlė asmeniui geranoriškai susimokėti pusę baudos. Per visą laikotarpį L. D. vaikščiojo į Instituciją ir sakė, jog nemokės. Jis buvo apskundęs administracinį nurodymą. Teismas jo skundą atmetė. Po to, kai asmuo atsisakė geranoriškai sumokėti, jie nusprendė surašyti nutarimą. Jie gavo L. D. prašymą, kuriame buvo nurodyta, jog jis pageidauja dalyvauti surašant nutarimą, todėl nutarimą priėmė jam dalyvaujant. Nagrinėjimo metu L. D. buvo išklausytas, be to, jis paaiškino, kad valstybinę žemę naudoja todėl, jog kažkur kitame rajone jam turėjo būti suteikta žemė, bet jos nesuteikė. Greičiausiai, todėl jis valstybinę žemę naudoja prie savo sklypo. Nutarimą priėmęs asmuo paskyrė baudos vidurkį 430 eurų, kadangi nenustatė jokių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į L. D. pajamas neatsižvelgė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla: 1) už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba 2) už savavališką vandens telkinių naudojimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, taikyti administracinę atsakomybę L. D. už NŽT nustatytus jo veiksmus, kad jis „savavališkai naudoja valstybinę žemę“ nėra pagrindo - jo atlikti veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Teismas taip pat negali sutikti su liudytojo R.G., surašiusio 2017-07-31 administracinio nusižengimo protokolą, išsakyta NŽT nuomone, kad jeigu žmogus be leidimo naudojasi valstybės žeme, tai reiškia, jog jis yra užėmęs žemę. Šiuo atveju analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas, pažymėtina, jog teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-21 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).
Iš šioje byloje esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akto bei jo priedų fotonuotraukų ir schemos (62-65 b.l.) matyti, kad šalia L. D. žemės sklypo valstybinėje žemėje yra įrengta neaukšta gyvatvorė, prie namo įrengtas cementinis įvažiavimas į valstybinę žemę išsikiša 3,63 m, o daržas – 4,11 m, tolėliau nuo L. D. namo valstybinėje žemėje įrengtas nedidelio ploto daržas. Teismo posėdžio metu L. D. patvirtino, kad gyvatvorę ir cementinį įvažiavimą įrengė jis pats, nedidelius daržus įrengė jo žmona ir sūnus, tačiau pažymėjo ir tai, kad pats prižiūri šalia jo esančią valstybinę žemę, tvarkydamas savo gyvenamąją aplinką. Byloje nėra duomenų, kad L. D. valstybei priklausančią žemę būtų užstatęs statiniais, ją aptvėręs taip, kad kiti asmenys nebūtų galėję vaikščioti per minėtą valstybei priklausančią žemę, todėl teismo nuomone, neaukštos gyvatvorės pasodinimas siekiant pagražinti aplinką, nedidelio darželio prie namo įrengimas ar vynuogių pasodinimas bei 3,11 m ilgio cementinio įvažiavimo įrengimas, atsižvelgiant į viso valstybinės žemės (beje, visiškai neprižiūrimo ir apaugusio krūmokšniais) ploto bei L. D. naudojamo žemės ploto proporcijas, negali būti vertinamas kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas, tai yra kaip žemės priskyrimas sau.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad L. D. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, dėl to NŽT 2017-08-29 administracinio nusižengimo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena L. D. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-08-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną L. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.