Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-10-17 nutarimo Nr. NZT-ANRJN-2873-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. prašo atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jam nuosavybės teise tik nuo 2013 m. priklauso sodo žemės sklypas . (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas . (duomenys neskelbtini). Šis sklypas buvo suformuotas 1980 m. Sklypas ribojasi su mišku, todėl saugodamiesi nuo ateinančių žvėrių daromos žalos, savininkai sklypą aptvėrė tinkline tvora pagal tuo metu nustatytas ribas. 2009 m. buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Kaimyninių sklypų kadastriniai matavimai jau buvo atlikti anksčiau, todėl sklypo ribos buvo pritrauktos prie jų ribų. Sklypas gavosi platesnis ir, kad neviršytų ploto, buvo sutrumpintas atitraukiant sklypo ribą nuo sodininkų bendrijai skirtos žemės ribos. Taip atsirado įsiterpęs valstybinės žemės plotas besiribojantis su jam dabar priklausančiu sklypu.

2021-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus darbuotojai atliko pareiškėjui priklausančio sodo sklypo patikrinimą ir nustatė, kad tinklinė tvora nesutampa su sklypo ribomis. Konstatuota, kad ties Pakalnės g. metaline tinkline tvora su metaliniais vartais galimai užimta valstybinės žemės dalis, kuri sudaro 76 kv. m. 2021-07-28 viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjui buvo paskiria galutinė administracinė nuobauda - 400 Eur bauda už Administracinių nusižengimo kodekso 110 str. 1 d. ir Žemės Įstatymo 21 str. 7 p. pažeidimus. Ypač konstatuota, kad ties Pakalnės g. metaline tinkline tvora su metaliniais vartais žalimai užimta valstybinės žemės dalis, kuri sudaro 76 kv. m. ir į ją negali patekti kiti asmenys. Taip pat konstatuota, kad tvora yra sodo namelio priklausinys, nors Registrų centro pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre taip pat nurodyta, jog sodo nameliui registruotų daiktų priklausinių nėra.

Šį nutarimą pareiškėjas apskundė teismui, kuris skundo netenkino, todėl pareiškėjas sumokėjo baudą.

2022-04-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus darbuotojai atliko pakartotini man priklausančio sodo sklypo patikrinimą ir jo pagrindu vėl skyrė baudą.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus Pareiškėjas gavo du dokumentus tuo pačiu klausimu, t. y. 2022-10-18 dėl informacijos pateikimo Nr. 46SD-4589-(14.46.137 E.) ir 2022-10-21 dėl informacijos pateikimo Nr. 46SD-4671-(14.46.137 E.), kurie, suklaidino ir nulėmė apskundimo praleidimą, nes dokumente (Nr. 46SD-4671-(14.46.137 E.) nurodyta, kad skundą galima pateikti Vilniaus apygardos teismui, o pastarasis skundo dėl nutarimo Nr. NZT-ANR_N-2873- 2022 administracinio nusižengimo byloje nepriėmė. Dėl šios painiavos pareiškėjas pavėlavo pateikti skundą.

Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Visų pirma, tvora buvo pašalinta. Yra likusi tik atraminė sienutė ant sodininkų bendrijai skirtos žemės ribos, nes yra didelis nuolydis ir ji reikalinga, kad neslinktų gruntas ant šalia esančio kelio. Antra nutarime įrašė, kad tik 2021-10-28 pareiškėjas kreipėsi su prašymu leisti formuoti įsiterpusį žemės sklypą.

Šalindamas pažeidimą, 2021-09-08 pareiškėjas parašė prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui išduoti reikalavimus sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu jam priklausančiu žemės sklypu (prašymo registracijos Nr.AP2-I593). Nesulaukęs atsakymo per įstatymais nustatytą laikotarpį, 2021-10-25 įteikė antrą pareiškimą su reikalavimu pateiktį raštišką atsakymą dėl 202-09-08 pareiškimo nagrinėjimo eigos (registracijos Nr.AP2). Gavo atsakymą be datos ir registracijos numerio su nuoroda pasitikrinti projekto eigą internetiniu adresu. Nuolat tikrindavo šį adresą, bet nieko nerasdavo. Kreipiantis tiesiogiai telefonu jokios informacijos negaudavo. Vėliau sužinojo, kad reikalavimai buvo suformuoti 2021-12-30. Savivaldybės darbuotojas įkeldamas juos į informacinę sistemą klaidingai nurodė pareiškėjo pavardę, todėl prisijungęs prie informacinės sistemos jų nerasdavo sistemoje. Vasarą gavęs reikalavimus sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui tikslu sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu jam priklausančiu žemės sklypu, sudarė sutartį su Valstybės įmone Valstybės žemės fondas projektui rengti. Visus minėtus dokumentus pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyriausiam specialistui Nerijui Panasiukui ir vyriausiai specialistei, atliekančiai skyriaus vedėjo funkcijas Linai Karankevičiūtei. Tačiau jie nesiteikė net perskaityti jų, nes tikslas buvo skirti baudą. Neatsižvelgė į tai, kad jau sumokėtas avansas ir tai patvirtino VĮ Valstybės žemės fondas. Jiems nesvarbu, kad savivaldybės darbuotojai tinkamai neatlieka savo pareigų ir ne pareiškėjas vilkino darbų eigą. Dabar projektas parengtas ir įkeltas derinimui fondas. Tvora pašalinta, žemės išpirkimui projektas parengtas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą bei vadovaujantis kitais atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad pareiškėjo žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas 2021-05-03 gavus Gratiškių kaimo gyventojų pranešimą dėl netvarkomo sklypo, kuriame buvo nurodyta, kad sklypo, esančio . (duomenys neskelbtini), savininkas jau 5 metus piktybiškai netvarko savo sklypo ir nereaguoja į kaimynų pastabas susitvarkyti. Skundė buvo nurodyta, kad sklypas apžėlęs, vėjas iš sklypo į gretimus sklypus neša piktžolių sėklas, purvą ir lapus, veisiasi erkės, išsišakoję ir neprižiūrimi medžiai virsta ant tvoros, namo ir šiltnamio langai išdaužyti, statiniai pastatyti nesilaikant minimalaus atstumo nuo sklypo ribos. Atlikus patikrinimą, skunde nurodyti faktai pasitvirtino. Buvo matyti, kad sklypas netvarkomas, neprižiūrimas, apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis, menkaverčiais medžiais ir krūmais. Sklype yra sodo pastatas, sklypas aptvertas tinkline tvora su pamatu. Tvoros vartai buvo užrakinti, dėl ko į sklypą negalima buvo patekti ir nustatyti statinių koordinačių. Buvo nustatyta, kad tvora užtverta ir dalis valstybinės žemės sklypo. A. M. sklypas tvora aptvertas ne tik nuo Pakalnės gatvės, bet ir palei kitas kraštines, į sklypą patenkama pro tvoroje įrengtus vartus, kas patvirtinam, kad A. M. naudojasi visa aptverta teritorija, tame tarpe ir valstybine žeme, ribodamas kitų asmenų patekimą į valstybinę žemę. Net ir tuo atveju, jeigu pats A. M. tvoros nestatė, tai neatleidžia jo nuo pareigos naudoti ir valdyti savo žemės sklypą taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės.

Trakų skyrius 2021-07-15, dalyvaujam pareiškėjui, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-695-2021, bei 2021-07-28 priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui už pažeidimo, numatyto ANK 333 str. 1 d. padarymą skirta nuobauda - įspėjimas; už pažeidimo, numatyto 110 str. 1 d. padarymą, skirta administracinė nuobauda - 400 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str., skirta galutinė 400 Eur bauda.

Trakų skyriaus specialistai, pagal kompetenciją vykdantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022-04-07 atlikę pakartotinį žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), esančio . (duomenys neskelbtini)., žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje, surašę žemės naudojimo patikrinimo aktą (reg. 2022-04-07, Nr. 46ŽN-29- (14.46.78.) nustatė, kad pažeidimai, nustatyti 2021-05-28 ir fiksuoti žemės naudojimo patikrinimo akte (reg. 2021-05-28 Nr. 46ŽN-48-(14.46.78.) pašalinti tik dalinai, t. y. valstybinėje žemėje ties žemės sklypo pietinėje ir pietrytine puse stovi betoninis pamatas su metaliniais stulpais. Tokiu būdu savavališkai užimta apie 76 kv. m. valstybinės žemės ploto.

Skyriuje buvo gautas A. M. 2022-10-17 prašymas, kuriuo prašoma leisti nešalinti atraminės sienelės, kadangi sprendžiamas įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo klausimas (2022-10-17 Reg. Nr. 1GP-2342). Išnagrinėjus šį 2022-10-17 prašymą, pareiškėjas buvo informuotas, kad prašymas netenkinamas ir nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.

Po patikrinimo pareiškėjas 2022-07-13 pateikė įrodymus (nuotraukas), kad pašalino tinklinės tvoros segmentus.

Trakų skyrius 2022-08-03 raštu Nr. 46SD-3375-(14.46.137 E.) dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo Pareiškėją informavo, kad tam, kad pažeidimai būtų visiškai pašalinti ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 110 str. 2 d., būtų nutraukta, būtina iš valstybinės žemės taip pat pašalinti tvoros metalinius stulpus bei pamatus.

Pareiškėjas pakartotinai buvo supažindintas, kad atsakomybė už 2022-04-07 nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ANK 110 str. 2 d.

Nepašalinus nurodytų pažeidimų 2022-08-29 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-308-2022 paskiriant bylos nagrinėjimą 2022-09-12. Tačiau pareiškėjo prašymu nagrinėjimo data buvo perkelta į 2022-10-17.

Už administracinio nusižengimo, atitinkančio Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimų požymius, 2022-10-17 buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N-2873-2022, kuriuo A. M. buvo skirta 550 Eurų administracinė nuobauda. Skiriant bausmę, aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės išpirkimo, buvo pripažinta kaip lengvinanti aplinkybė. Todėl buvo skirta mažesnė (minimali 550 Eur) nei ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos vidurkis - 875 Eur.

Šio ANK 110 straipsnio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl buvo įrodyta, jog asmuo (pareiškėjas) tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019 ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

Tokias išvadas suponuoja tai, kad sklypas pareiškėjo nuosavybėn perėjo nuo 2013 m. spalio 29 d. Tiek Protokole tiek Nutarime yra aiškiai užfiksuota, kad pareiškėjas pripažino, jog žinojo, kad jo sklypą tverianti tvora taipogi užima valstybinę žemę. Dar daugiau, pats pareiškėjas nurodo, kad buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, nustatytos sklypo ribos, nurodytų kadastrinių matavimų dokumentai yra pas Pareiškėją, jis yra susipažinęs su savo sklypo ribomis.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tvoros nestatė, o ji buvo įrengta seniai, galėtų būti vertinama pareiškėjo naudai tik tuo atveju, jeigu jis apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą būtų nežinojęs, o sužinojęs nedelsdamas, per protingą laiką pažeidimą būtų pašalinęs (šios aplinkybės buvo taip pat nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-11-24 nutartimi.

2022-10-18 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 46SD-4589-(14.46.137 E.), buvo pareiškėjui išsiųstas 2022 spalio 17 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR-N- 2873-2022, t. y. šis raštas buvo išsiųstas remiantis ANK 573 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad elektroninių ryšių priemonėmis šaukimai, pranešimai, skundų kopijos (nuorašai) ir kiti procesiniai dokumentai taip pat įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų ar administracinį nusižengimą tiriančios arba bylą - nagrinėjančios institucijos informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teisinas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Remiantis pašto duomenimis, adresatui jis buvo įteiktas 2022-10-26.

Skundžiamame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta jo apskundimo procedūra, t. y., kad pagal ANK 623 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Šiuo atveju skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos (2022-10-18) ir paskutinė skundo padavimo diena buvo 2022-11-07. Skundas buvo gautas 2022-11-22.

Pažymėtina ir tai, kad viso administracinio nusižengimo tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo aktyvus administracinio nusižengimo bylos tyrime, teikė prašymus, buvo supažindintas su administracinio nusižengimo byla, taip pat kartą jau buvo skundęs tarnybos priimtą ne teismo tvarka nutarimą.

Taigi, nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos visos bylos aplinkybės ir medžiaga, o galutinio procesinio sprendimo priėmimas netikėtas, taip pat, asmeniui buvo išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka. ANK 623 straipsnyje imperatyviai numatytas 20 dienų ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminas laikytinas protingu ir realiu procesinio dokumento parengimui bei teisės kreiptis į realizavimui.

Skiriant galutinę bausmę, aplinkybė, kad Pareiškėjas kreipėsi dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės išpirkimo, buvo pripažinta kaip lengvinanti aplinkybė. Todėl buvo skirta mažesnė (minimali 550 Eur) nei ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos vidurkis - 875 Eur.

Šio ANK 110 straipsnio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl buvo įrodyta, jog asmuo (pareiškėjas) tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019 ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

Tokias išvadas suponuoja tai, kad sklypas pareiškėjo nuosavybėn perėjo nuo 2013 m. spalio 29 d. Tiek Protokole tiek Nutarime yra aiškiai užfiksuota, kad pareiškėjas pripažino, jog žinojo, kad jo sklypą tverianti tvora taipogi užima valstybinę žemę. Dar daugiau, pats pareiškėjas nurodo, kad buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, nustatytos sklypo ribos, nurodytų kadastrinių matavimų dokumentai yra pas Pareiškėją, jis yra susipažinęs su savo sklypo ribomis.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tvoros nestatė, o ji buvo įrengta seniai, galėtų būti vertinama pareiškėjo naudai tik tuo atveju, jeigu jis apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą būtų nežinojęs, o sužinojęs nedelsdamas, per protingą laiką pažeidimą būtų pašalinęs (šios aplinkybės buvo taip pat nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-11-24 nutartimi.

Liudytojas Aivaras Trainovičius parodė, kad jis dirba Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Pareiškėjas kreipėsi dėl žemės sklypų pertvarkymų. 2021 m. rugsėjo mėn. Jis kreipėsi su prašymu išduoti žemės sklypų formavimų/pertvarkymo projektų reikalavimus. Po mėnesio pateikė tokį pat prašymą. Buvo pradėta vykdyti paslauga 2021-10-28 ir pareiškėjas buvo informuotas apie tai. Paskui paaiškėjo, kad po NŽT tarnybos patikrinimo buvo nustatyta, kad tvora pastatyta už pareiškėjo žemės sklypo ribos. 2021-11-23 sodo bendrijos kaimynams buvo išsiųsti pranešimai ar neprieštarauja dėl to, kad pareiškėjas įsigys įsiterpusį žemės sklypą.

Taigi, nuo 2022-01-03, kuomet Savivaldybė išdavė reikalavimus, galima buvo pradėti rengti projektus ir kelti į sistemą derinimui. Pareiškėjui pranešimas buvo siųstas registruotu paštu.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo

Terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami, ypatingai administracinių nusižengimų teisenoje, kur administracinės atsakomybės senaties terminai ir taip yra Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus.

Nors svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas. Tačiau paprastai teismų praktikoje yra laikoma, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtį pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, ir kurios yra pagrįstos prašančio terminą atnaujinti asmens pateiktais įrodymais.

Nors teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog pareiškėjui esant aktyviam nusižengimo nagrinėjimo metu bei jam žinant visas bylos aplinkybes, nutarimo priėmimas jam nebuvo netikėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, be to atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kelių dienų tarpu gavo du raštus iš Institucijos, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas atnaujina pareiškėjui terminą skundui paduoti.

Dėl skundo esmės

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. ANK 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Vadinasi, atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia konkretus pavojingas alternatyvus asmens elgesio modelis: 1) savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas naudojimasis vandens telkiniais. Teismų praktikoje savavališku žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09, N-575-2494/2010). Iš to galima daryti išvadą, kad savavališkas žemės užėmimas reiškia asmens siekį naudotis užimta teritorija savo reikmėms, tuo pačiu apribojant kitų žemės savininkų ar naudotojų galimybes savo nuožiūra naudotis ta žemės dalimi.

Šiuo atveju A. M., kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo turinio bei Institucijos atsiliepimo į skundą turinio, kaltinamas vengimu pašalinti tvoros pamatą po antro valstybės žemės naudojimo patikrinimo, kuris vyko 2022-04-07, o būtent, po protokolo surašymo jis valstybinėje žemėje stovėjusią tinklinę tvorą perkėlė į savos sklypo ribas, tačiau betoninis pamatas ir metaliniai stulpai taip ir liko valstybinėje žemėje.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką jų naudojimą. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal 110 straipsnio 1 dalį yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių žemės, miško, vandens telkinių naudojimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 550 iki 1 200 eurų.

Teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įrodymus vertino, neatsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamo nutarimo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize, todėl nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Kaip skunde bei teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, jis 2021-10-28 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę su prašymu leisti formuoti įsiterpusį žemės plotą prie žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)). 2021-12-28 Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė projekto rengimo reikalavimus. Nuo 2022-01-03 rengiamas projektinis sprendinys, t. y. pareiškėjas dėjo pastangas įsigyti ir prie savo sklypo prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo dalį, ant kurio liko nenugriautas tvoros pamatas su strypais. Pažymėtina, jog ne dėl pareiškėjo kaltės šis procesas užtruko. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas Trakų rajono savivaldybės administracijos specialistas Aivaras Trainovičius, nurodęs, jog dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos žemės sklypų formavimų/pertvarkymo projektų reikalavimų išdavimo procesas užtruko.

Pažymėtina ir tai, kad, pareiškėjas 2021-07-28 nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimų numatytų ANK 333 str. 1 d. ir 110 str. 1 d. padarymą. Net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Nenustačius A. M. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena A. M. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-2873-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.