Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau ir – Tarnyba, Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

6) Pakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-43020-2023, kuriuo A. Š. buvo nubaustas 375 Eur bauda dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, dalyje dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skyrimo ir galutinės nuobaudos nustatymo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirta A. Š. 70 eurų bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas neskirtas ir, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, už nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta galutinė 70 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-398-369/2023 ir palikti galioti Tarnybos įgalioto pareigūno 2023 m. kovo 16 d. priimtus nutarimus Nr. 39ANR_N-42992-2023, Nr. 39ANR_N-42984-2023, Nr. 39ANR_N-42997-2023, Nr. 39ANR_N-43007-2023, Nr. 39ANR_N-43011-2023, Nr. 39ANR_N-43020-2023 kaip teisėtus ir pagrįstus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad A. Š. 2021 m. gruodžio 1 d. Administracinių nusižengimų registre (toliau – Registras) automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-511388-2021 dėl to, kad jis 2021 m. spalio 7 d. 17.18 val. Kauno rajono sav. (įvykio koordinatės X: 6072727, Y: 487171) vairavo transporto priemonę „Vw Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 58 km/val. ir važiavo 148 km/val. greičiu įvertinus paklaidą. Tokiais savo veiksmais A. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

8.2. 2022 m. sausio 25 d. rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nutarimas Nr. 39ANR_Nl0218-2022, paskiriant A. Š. 505 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. Procesiniai dokumentai A. Š. išsiųsti į jo valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Registro duomenimis pašto siunta gavėjui įteikta 2022 m. vasario 1 d. Nutarime Nr. 39ANR_N10218-2022 A. Š. buvo išdėstyta visa informacija apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas, tačiau asmuo, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, neįvykdė visų sąlygų ir nesusigrąžino šios teisės.

8.4. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 424 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Sankcijoje už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur ir privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių.

8.7. Tarnyba mano, kad teismo nutartyje išdėstytos A. Š. aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant mažesnes baudas negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

8.8. Remiantis aukščiau išdėstytu, Tarnyba mano, kad teismas 2023 m. gegužės 4 d. priimdamas nutartį nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, neįvertino A. Š. asmenybės, tinkamai neįvertino ir neįsigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinis skundas atmetamas

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas tik skundžiama teismo nutartimi Institucijos nutarimais paskirtų nuobaudų sumažinimo bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

3. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

4. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 2022 m. sausio 25 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 39-ANR_N-10218-2022, be kita ko, atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams (administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. (1 t., b. l. 45)). Šiame Institucijos nutarime nurodyta, kad asmuo, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas, privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje, o siekiant susigražinti teisę vairuoti turi būti pateiktas VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymas grąžinti teisę vairuoti (1 t., b. l. 27). Apylinkės teismo nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį vien baigti papildomus vairuotojų mokymus teisės vairuoti transporto priemones susigražinimui nepakanka, vairuotojas turi atlikti ir kitus veiksmus – pateikti prašymą VĮ „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (jei Vairuotojų registre nėra duomenų apie medicininę pažymą), ir gauti sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-418 (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.) 9 punktas). Taigi, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti, jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama, nesant tokio sprendimo, Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato.

5. Kaip matyti byloje, A. Š. 2023 m. kovo 23 d. kreipėsi į Instituciją, prašydamas panaikinti visus nutarimus administracinių nusižengimų bylose dėl vairavimo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kadangi 2022 m. gegužės 6 d. jis gavo Papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri liudija, kad jis A. Š. 2022 m. gegužės 6 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2022 m. sausio 25 d. policijos nutarimą Nr. 39-ANR_N-10218-2022 ir atgavo teisę vairuoti transporto priemonę, apie tai informavo mokymo centras „Draiveris“ (UAB „LDV Unio“) atstovas, kad be jokių ribojimų gali jau kitą dieną vairuoti. Mokymo centras „Draiveris“ (UAB „LDV Unio“) atskiru pranešimu informavo VĮ „Regitra“ apie mokymų baigimą (1 t., b. l. 4). Apklaustas apylinkės teisme A. Š. paaiškino, kad išlaukė laiką, kurį jam buvo atimta teisė vairuoti, perlaikė ir jo neinformavo, kad reikia važiuoti į „Regitrą“ pakartotinai paaiškinti, kad jis išlaikęs teises, susimokėti 2,5 Eur, kad jam būtų leistina teisė vairuoti. Jis visus metus važinėjo galvodamas, kad turi teisę vairuoti. Po metų jam atėjo laiškas, baudos už greičio viršijimą ir kad neturėjo teisės vairuoti. Įrašą nutarime, kad jis turi dar papildomai pateikti prašymą „Regitrai“, kad jam sugrąžintų teisę vairuoti, jis praleido. Apie tai, kad jam neleistina teisė vairuoti, sužinojo iš draudimo kompanijos, kai norėjo drausti. Tada nuvažiavo į „Regitrą“ ir įformino viską (2 t., b. l. 9-10). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 29-64) matyti, kad A. Š. administracinio poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų, susijusių su transportu, nepadarė. Tačiau A. Š. pateikė prašymą VĮ „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui, tik 2022 m. gruodžio 21 d. (1 t., b. l. 22). Iki tol įgaliotoji institucija nebuvo priėmusi sprendimo sugrąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, todėl laikytina, kad nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių ir aptariamus administracinius nusižengimus, transporto priemone viršydamas leistiną greitį, padarė, be kita ko, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

6. Kaip minėta, iš 2022 m. sausio 25 d. nutarimo turinio matyti, kad jame buvo išaiškinta ne tik A. Š. pareiga išklausyti papildomus vairuotojų mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje, bet ir, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pareiga pateikti VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui buvo žinoma pirmoji išaiškinimo, ką jis turi padaryti, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, dalis, t. y. kad jis turi baigti papildomus vairuotojų kursus, todėl turėjo būti susipažinęs ir su antrąja dalimi, kad privalo pateikti prašymą VĮ „Regitra“ sugrąžinti šią specialiąją teisę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, siekdamas susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, pats turėjo būti suinteresuotas išsiaiškinti šios teisės susigrąžinimo tvarką, tačiau, neišsiaiškinęs šios tvarkos ir neįsitikinęs, kad teisė vairuoti jam yra sugrąžinta, vairavo transporto priemonę, tai yra elgėsi nerūpestingai. Tačiau iš nurodytų aplinkybių taip pat matyti ir tai, kad A. Š. galėjo būti suklaidintas dėl jo pareigos kreiptis į įgaliotą instituciją su prašymu grąžinti teisę vairuoti, kaip nurodė pareiškėjas, jis vairavimo mokyklos atstovo buvo informuotas, kad be jokių ribojimų gali jau kitą dieną vairuoti, mokymo centras taip pat atskiru pranešimu informavo VĮ „Regitra“ apie mokymų baigimą, todėl A. Š. iš tiesų galėjo tikėtis, nors ir nepagrįstai, kad jis atgavo teisę vairuoti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų nurodyti tiesos neatitinkančias aplinkybes, pareiškėjas buvo suinteresuotas kuo greičiau atgauti teisę vairuoti, kadangi, kaip pats nurodė, yra statybininkas ir tenka daug važinėti po objektus visoje Lietuvoje. Pareiškėjas draudimo vairuoti laikotarpiu naujų nusižengimų transportui nepadarė, išklausė papildomus vairuotojų mokymo kursus, taigi vykdė Institucijos nutarime nurodytą pareigą, siekdamas atgauti teisę vairuoti, tačiau po to papildomai nesikreipė į VĮ „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, manydamas, kad šią teisę jau atgavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo klydimo susiklostė, be kita ko, ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme išimtinė situacija, kai padaryti nusižengimai – transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti nustatytomis aptartomis aplinkybėmis šiuo atveju laikytinas mažiau pavojingu ir iš esmės mažareikšmiu, todėl teismas pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažino A. Š. už ANK 424 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą baudas žemiau nustatyto minimumo, kad minėtais šešiais atskirais Institucijos nutarimais paskirtų baudų suma atitiktų baudos dydį, kuris neišeitų už vieno ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijos ribų (iki 450 eurų). Priešingu atveju pagal padarytų nusižengimų aplinkybes susumavus administracines nuobaudas susidarytų neproporcingai didelis mokėtinos baudos dydis, kadangi ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcija numato minimalią baudą nuo 300 eurų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija nebūtų pateisinama konstitucinių teisingumo ir iš jo kylančio proporcingumo principų požiūriu, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonei. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad penki iš šešių vairavimo faktų buvo padaryti dar negaliojant šio straipsnio redakcijai, numatančiai privalomą specialiosios teisės atėmimą, teismas pagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskyrė administracinio poveikio priemonės už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas dėl A. Š. administracinės atsakomybės individualizavimo padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai švelnino jo teisinę padėtį.

7. Tačiau apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyti nusižengimai šiuo nagrinėjamu atveju iš esmės yra vienas tęstinis administracinis nusižengimas, pareiškėjui klaidingai traktuojant, kad jis atgavo teisę vairuoti transporto priemonę ir dėl to sistemingai vairuojant automobilį. Nors pareiškėjas nedarė kiekvieno vairavimo atveju tyčinio sprendimo vairuoti automobilį žinant, kad tokios teisės neturi, atkreiptinas dėmesys, jog, be kitų kriterijų, tęstinei veikai (šiuo atveju – administraciniam nusižengimui) būdinga tik tyčinė kaltės forma, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad A. Š. savo veiksmus suvokė kaip vientisą administracinį nusižengimą ir turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl visų padarytų nusižengimų, t. y. pavienės veikos epizodų. Kaip minėta, A. Š. administracinius nusižengimus padarė dėl savo nerūpestingumo, klaidingai manydamas turįs teisę vairuoti transporto priemones, neįsitikinęs, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra iš tikrųjų grąžinta, taigi veikė neatsargia kaltės forma. Šiuo atveju būtent aplinkybė, kad pareiškėjas padarė 6 pavienes veikas – administracinius nusižengimus, kurių net ir minimalios sankcijos numato sąlyginai nemažą baudos dydį, yra viena iš aplinkybių, administracinės nuobaudos proporcingumo ir adekvatumo kontekste pagrindžiančių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje byloje taikymą. Vis dėlto, apylinkės teismo klaidinga išvada dėl tęstinio veikos pobūdžio jau aptartų aplinkybių kontekste nešalina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo, todėl netikslūs apylinkės teismo motyvai dalyje dėl veikos tęstinumo patys savaime nelaikytini pagrindu skundžiamai nutarčiai naikinti. A. Š. Institucijos nutarimais paskirtos administracinės nuobaudos ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu sumažintos ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nepaskirtas pagrįstai.

8. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.