- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-11990-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07202-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės L. G. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K. (po santuokos sudarymo – L. G.). Pareiškėjas, gyvendamas santuokoje su L. G., bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1992 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 28 d. įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo transporto priemonę „Lexus CT 200h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su L. G. naudojo ir valdė jiems priklausantį turtą, abu savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiame bute gyvena ir šiuo metu. 2022 m. vasario 21 d. L. G. mirė, testamento sudariusi nebuvo. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas liko gyventi tame pačiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), toliau mokėjo visus mokesčius (už elektros energiją, dujas, komunalinės paslaugas), prižiūrėjo butą. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat priėmė visus savo sutuoktinės daiktus, transporto priemonę, turtu naudojosi ir valdė jį kaip savą. Pareiškėjas faktiškai valdydamas po sutuoktinės mirties likusį turtą aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti po sutuoktines mirties atsiradusį palikimą. Po L. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kurį gavęs pareiškėjas galės kreiptis dėl savo teisių į priimtą palikimą įregistravimo.
Atsiliepimas
VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. G. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjo A. G. pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad A. G. ir L. G. (duomenys neskelbtini) susituokė. L. G. mirė (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. G. ir L. G. gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šis butas registruotas A. G. vardu, įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi 1992 m. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui ir L. G. esant santuokoje, todėl butas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš teismui pateiktų mokėjimo kvitų už dujas, elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą matyti, kad tiek iki palikėjos mirties, tiek po palikėjos mirties buvo apmokėtos sąskaitos už butui tiekiamas komunalines paslaugas. A. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiame bute jis tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po to gyvena, jį toliau prižiūri, moka mokesčius.
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, A. G. po sutuoktinės mirties toliau gyveno ir rūpinosi jų bendru butu. Tai rodo, jog pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos turto dalies savininku. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėja šiai sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. G. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G. po savo sutuoktinės L. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę paveldėti L. G. turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. vasario 21 d., mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.