Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo – UAB ,,Autorentvėjus“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės V. D. ieškinys atsakovui E. D., kuriuo prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; iš atsakovo E. D. priteisti vaiko V. D. naudai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, V. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. D.; nustatyti atsakovo E. D. bendravimo su vaiku V. D. tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei V. D. grąžinti mergautinę pavardę - „M.“; padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą taip: 1. atsakovui E. D. natūra priteisti Televizorių (55 colių ekrano įstrižainė); Žaidimų konsolę PS 4; Žaidimų konsolę PS 3; Dulkių siurblį; Televizorių (40 colių ekrano įstrižainė); Nešiojamą kompiuterį „Lenovo“, 2. ieškovei V. D. natūra priteisti Sofą-lovą; Stalą; Sekciją; Spintą; Batų lentyną; Virtuvinius baldus; Kaitlentę; Mikrobangų krosnelę; Šaldytuvą; Sofą-lovą; Spintą; Skalbimo mašiną; ieškovei V. D. priteisti turtinę (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kylančią iš (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės V. D. ir atsakovo E. D. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); ieškovės V. D. kreditorinį įsipareigojimą UAB „Autorentvėjus“ pripažinti jos asmenine prievole; iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu, (duomenys neskelbtini), gimė dukra V. D., kuri šiuo metu gyvena su ieškove. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos nesusiklostymo - yra per daug skirtingo ir principingo charakterio, todėl nors ir bandė santuoką išsaugoti jau keletą kartų (dar 2016 m.), tačiau teigiamo rezultato pasiekti jiems nepavyko, toliau nesugebėjo vienas su kitu sutarti ir vienas kito suprasti. Šalys bendro ūkio netvarko ir nebegyvena santuokinio gyvenimo jau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Ieškovės teigimu, vaiko V. D. išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 400 Eur. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti šie jo poreikiai: maistui - apie 140 Eur, aprangai - apie 30 Eur, būstui - apie 40 Eur, sveikatai - apie 65 Eur (įskaitant gyvybės draudimą, kurio mėnesinė įmoka sudaro 35 Eur), mokslui - apie 50 Eur (šiuo metu šią sumą daugiausia sudaro išlaidos darželiui), poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (papildomi užsiėmimai, sporto, kultūros renginiai, teatrai, koncertai, vaikų atostogos, reikiamos priemonės vaikų žaidimams ir pan.) - apie 35 Eur. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 549 Eur. Iš atsakovo E. D. turėtų būti priteista 200 Eur suma, mokama kas mėnesį. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes dukrai yra kiek daugiau nei ketveri metai. Nors tokio amžiaus vaikui yra svarbus abiejų tėvų dalyvavimas jo auklėjime, rūpinimasis juo, tačiau gyventi vaikui būtų palankiau su motina, kadangi šiuo laikotarpiu vaiko ir tėvo ryšys yra gerokai silpnesnis, nei vaiko ir motinos ryšys. Šio amžiaus tarpsniu vaikas yra ypač jautrus, prisirišęs prie motinos, reikalauja daug dėmesio. Ieškovė siūlo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų tinkamai bendrauti su savo vaiku V. D. ir tai užtikrintų pastarosios interesus:

1. Savaitgaliai: Atsakovas E. D. su dukra V. D. praleis ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį. Atsakovas E. D. praleis su dukra V. D. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį. Savaitgalis prasideda penktadienį 17:00 val. ir baigiasi sekmadienį 21:00 val. Atsakovas E. D. neturėdamas galimybės (liga, komandiruotė ir pan.) praleisti laiką su dukra V. D. nustatytą savaitgalį, įsipareigoja apie tai įspėti Ieškovę V. D. nė vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki šio savaitgalio pradžios. Tokiu atveju Šalys bendru sutarimu nustatys kitą savaitgalį, kurį Atsakovas E. D. praleis su dukra V. D., tokiu būdu kompensuojant savaitgalį, kurio praleisti su dukra V. D. neturėjo galimybės.

2. Šventės: Poriniais metais (2020 m., 2022 m. ir t.t.), nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko, vaikas V. D. su motina Ieškove V. D. praleis Šv. Velykas ir Naujuosius metus (gruodžio 31 dieną ir sausio 1 dieną), o su tėvu Atsakovu E. D. praleis Šv. Kūčias (gruodžio 24 dieną) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 dienas). Neporiniais metais (2019 m., 2021 m. ir t.t.), nepriklausomai nuo įprasto Šalių sutarto bendravimo grafiko, vaikas V. D. su motina Ieškove V. D. praleis Šv. Kūčias (gruodžio 24 dieną) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 dienas), o su tėvu Atsakovu E. D. praleis Šv. Velykas ir Naujuosius metus (gruodžio 31 dieną ir sausio 1 dieną).

3. Vaiko gimtadienis: Vaiko V. D. gimimo diena - gruodžio 8 diena - bus švenčiama dalyvaujant abiem tėvams, bet kokiu atveju tėvui Atsakovui E. D. bus leista pasimatyti su dukra V. D. šią dieną nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko.

4. Motinos diena ir motinos gimtadienis: Motinos dieną (kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir V. D. gimimo dieną (rugpjūčio mėn. 6 d.) vaikas V. D. praleis kartu su motina Ieškove V. D., nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko.

5. Tėvo diena ir tėvo gimtadienis: Tėvo dieną (kiekvienų metų birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir Atsakovo E. D. gimimo dieną (lapkričio mėn. 6 d.) vaikas V. D. praleis kartu su tėvu Atsakovu E. D., nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko.

6. Vaiko atostogos: Nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko, kiekviena iš Šalių turės teisę su dukra V. D. praleisti po ½ (vieną antrąją) dalį atostogų, jų dukrai suteikiamų kiekvienų metų vasaros laikotarpiu ir būsimų mokslo metų eigoje. Dėl bendravimo tvarkos su dukra V. D. per jos atostogas, suteikiamas jai kiekvienų metų vasaros laikotarpiu ir būsimų mokslo metų eigoje, Šalys privalo susitarti ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas iki jų pradžios. Kiekviena iš Šalių ½ (vieną antrąją) dalį atostogų su dukra V. D. turi teisę praleisti kaip Lietuvoje, taip ir išvykstant už Lietuvos ribų. Viena iš Šalių, su kuria dukra V. D. išvyksta už Lietuvos ribų, kitai Šaliai praneša apie dukros buvimo vietą išvykos metu bei suteikia galimybę susisiekti ir nevaržomai bendrauti su ja telefonu.

Ieškovė nurodo, kad šalys yra faktiškai pasidalinusios kilnojamuosius daiktus (2445 Eur vertės), prašo padalinti kilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant turto už 1225 Eur, o atsakovui – už 1220 Eur. Ieškovė V. D. sudarė (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įgijo turtinę (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) šią turtinę (valdymo) teisę ieškovė prašo priteisti jai. Automobilio vertė yra 3990 Eur, ieškovė V. D. iki patikslinto ieškinio parengimo dienos yra sumokėjusi iš viso 1972,95 Eur įmokų, likusi įmokų suma - 5664,69 Eur (7637,64 - 1972,95 = 5664,69). Ieškovė įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį prašo pripažinti jos asmenine prievole. Pagal išperkamosios nuomos sutartį mokėtinos įmokos yra iš esmės didesnės nei automobilio vertė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei, prašančiai turtinę (valdymo) teisę į automobilio (duomenys neskelbtini) valdymą priteisti jai, nekyla pareiga atsakovui E. D. išmokėti piniginę kompensaciją, kadangi turtinių pareigų vertė yra didesnė už turtinių teisių vertę. Ieškovė prašo pripažinti prievolę UAB „Autorentvėjus“, kilusią iš (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės prievole, kadangi ji buvo prisiimtina (išperkamosios nuomos sutartis sudaryta) išimtinai ieškovės interesais bei iniciatyva, šalims faktiškai jau nebendraujant, vedant atskirą ūkį. Kadangi atsakovas, elgdamasis neatsakingai, galėjo prisiimti kokių nors finansinių įsipareigojimų, todėl ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai pastarieji faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 38, 40), atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Trečiasis asmuo UAB „Autorentvėjus“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams priteisti ieškovei turtinę (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prievolę kreditoriui pripažinti jos asmenine prievole (el. b. 2 t., b. l. 150-151).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad motina su mažamete V. D. gyvena nuosavame 2 kambarių bute su visais patogumais. Namų aplinka švari ir tvarkinga, yra visi buičiai reikalingi baldai ir daiktai, taip pat vaiko baldai, žaislai. Buities sąlygos tinkamos mažametei V.. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir raidą, Tarnybos atstovė V. nuomonės neišklausė. Tarnyba nustatė, kad atsakovas E. D. gyvena 1 kambario nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Apsilankius E. D. namuose buvo švaru ir tvarkinga. Buities sąlygos tinkamos mažametei svečiuotis. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad neprieštarauja, jog duktė gyventų su motina, tik nori, kad ieškovė leistų jam su vaiku bendrauti. Tarnyba nurodė, kad nepilnametės V. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnametės V. teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Taip pat Tarnyba palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas, jam apie posėdį pranešta tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 70). Trečiajam asmeniui apie posėdį pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį neatvyko Tarnybos atstovas, yra gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys (patikslintas) bei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, darytina išvada, jog atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bei jos atstovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant Tarnybos, trečiojo asmens atstovams, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad šalių santykiai pašlijo 2018 metų pradžioje, nusprendė atskirai gyventi nuo 2018 m. pabaigos, atsakovas išsikėlė (duomenys neskelbtini). Iki to buvo pykčiai, o tai darė įtaką ir vaikui. Atsakovas turėjo priklausomybių, išgėrinėjo, dėl to kildavo konfliktų. Nesutarimų kildavo ir dėl finansinių dalykų, nes neužtekdavo lėšų, nors abiejų darbo užmokesčiai nemaži. Kadangi vaikas gyvena su ieškove nuo gimimo, prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Dėl išlaikymo dydžio papildomai paaiškino, kad bute gyvena dviese, dukrai tenkanti komunalinių išlaidų dalis – 40 Eur/ mėn. Dukra lanko darželį, už kurį vidutiniškai moka 50 Eur, būrelius: šokius (20-30 EUr/ mėn.) ir anglų kalbos (apie 14 Eur/mėn.). Ieškovė patiria apie 65 Eur dukros sveikatos išlaidų (35 Eur investicinis gyvybės draudimas, 30 Eur vitaminams, vaistams, higienos priemonėms). Ieškovės pajamos yra 800 Eur darbo užmokestis, 50 Eur išmoka vaikui, jai nuosavybės teise priklauso butas. Ieškovės teigimu, jos prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra optimali, ji norinti, kad vaikas bendrautų su tėčiu. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo paaiškino, kad daiktus faktiškai pasidalino iki teismo proceso (atsakovas nepasiėmė tik dulkių siurblio). Ieškovei atitenkantys daiktai yra jos bute. Atsakovas nuomojasi butą su baldais. Ieškovė prašo priteisti jai turtinę teisę į automobilį, nes atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti, kad šalių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad iš Tarnybos išvados matyti, kad atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su mama, nori matytis su vaiku. Atstovo teigimu, išlaikymo dydis proporcingas ir protingas, atitinkantis teismų praktiką, atsakovo darbo užmokestis nemažas. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka išsami, kad nebūtų ginčų, nes sutuoktinis kartais elgiasi spontaniškai (pvz., skambina naktį). Atsakovas neprieštaravo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, be to, daiktai faktiškai padalinti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. D. ir atsakovas E. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 43).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Byloje esančiais duomenimis, taip pat ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovės vertinimu, santuoka iširo dėl charakterių nesuderinamumo, nesugebėjimo vienas su kitu sutarti ir vienas kito suprasti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas turėjo priklausomybių, išgėrinėjo, dėl to šeimoje kildavo konfliktų.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti ją galimybių nėra – šalys netvarko bendro ūkio, kartu bendrai nebegyvena, nepalaiko šeimyninių ryšių daugiau nei metus ir nėra pagrindo tikėtis, kad šalys vėl pradėtų gyventi kartu šeimoje. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl šalių santuoka nutrauktina.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys – abiejų šalių nesugebėjimas remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „M.“, o atsakovui – turima pavardė „D.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turi nepilnametę dukrą V. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, nes dukrai tik beveik ketveri, ją ir dukrą sieja artimas emocinis ryšys. Atsakovas prieštaravimų, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepareiškė. Tarnybos specialistas, patikrinęs vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametė V. gyvena su mama dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namų aplinka švari ir tvarkinga, yra visi buičiai reikalingi baldai ir daiktai, taip pat vaiko baldo, žaislai, buities sąlygos tinkamos mažametei. Atsižvelgiant į amžių ir raidą, vaiko nuomonė neišklausyta.

Taigi byloje nustatyta, kad šalių dukra gyvena su motina, kuri ja nuolat rūpinasi, užtikrina jai tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnametės V. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 430 Eur atskaičius mokesčius. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Juolab kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iš tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieškove) lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra šie: maistui – apie 140 Eur/mėn., aprangai – apie 30 Eur, būstui - apie 40 Eur (gyvena dviese), sveikatai – apie 65 Eur (gyvybės draudimo mėnesinė įmoka 35 Eur, 30 Eur vitaminams, vaistams, higienos priemonėms), poilsiui ir laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (papildomi užsiėmimai, sporto, kultūros renginiai, teatrai, koncertai, vaikų atostogos, reikiamos priemonės vaikų žaidimams ir pan.) - apie 35 Eur. Šalių dukra lanko darželį, už kurį vidutiniškai ieškovė moka 50 Eur, taip pat būrelius – šokius (20-30 Eur/ mėn.) ir anglų kalbos (apie 14 Eur/mėn.). Taigi nustatyta, kad išlaidas dukrai sudaro išlaidos už jai perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, įvairios išlaidos ugdymo įstaigose, pramogoms, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas vidutinis atlyginimas per mėnesį yra apie 1380 Eur, neatskaičius mokesčių (el. bylos priedas, b. l. 59-62), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), 489/1125650 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 35-36, 37, 87, 234). Ieškovė neturi registruotino kilnojamojo turto (el. bylos priedas, b. l. 1). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis gaunamas darbo užmokestis – apie 3200 Eur, neatskaičius mokesčių (el. bylos priedas, b. l. 56-58). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turto neturi (el. bylos priedas, b. l. 22).

Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui išlaikyti, taip pat dėl prašomo priteisti 200 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikai, visavertei asmenybei, todėl ieškovės reikalavimą teismas tenkina visiškai ir iš atsakovo priteisia nepilnametei V. D. po 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-02-19) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, 200 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui iš atsakovo šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovė prašė nustatyti maksimalią tėvo bendravimo su dukra tvarką, nustatant bendravimą kas antrą savaitgalį, švenčių, atostogų metu. Byloje, remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovą ir dukrą sieja emocinis ryšys, atsakovas Tarnybos atstovui nurodė, kad nori bendrauti su dukra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią dukros atžvilgiu.

Įvertintina tai, kad vaiko bendravimas su kitu, skyrium gyvenančiu tėvu, yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti nuolatinius santykius ir su kitu iš tėvų. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka užtikrins nuolatinį, pastovų tėvo ir dukros bendravimą, todėl reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką tenkintinas ir nustatytina ieškovės siūloma tėvo bendravimo su dukra tvarka.

Tuo pačiu teismas akcentuoja, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų, gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką

Ieškovė prašo nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2018 m. pabaigoje šalys nusprendė gyventi atskirai ir nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas išsikėlė iš šeimos būsto.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

Ieškovė momentą, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, grindžia aplinkybėmis, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl santuokos nutraukimas nuo šios datos sukėlė teisines pasekmes turtinėms teisėms. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo ieškovės prašymui nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Dėl nurodytų priežasčių, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuo (duomenys neskelbtini). šalys nevedė bendro ūkio, faktiškai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini). (CK 3.67 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo (el. bylos priedas, b. l. 1, 20, 21, 22).

Nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo turtinę (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 18-19; el. b. 1 t., b. l. 15-23). Šią turtinę teisę ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti jai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, neprieštaravo šiam ieškovės reikalavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise turtinę (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, automobilio vertė yra 3990 Eur (el. b. 1 t., b. l. 15). Ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos yra sumokėjusi iš viso 1972,95 Eur įmokų (el. b. 1 t., b. l. 16, 24). Remiantis mokėjimų grafiku, likusi įmokų suma - 5664,69 Eur (7637,64 - 1972,95 = 5664,69). Atsižvelgiantį į tai, kad ieškovė įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį prašo pripažinti jos asmenine prievole (kreditorius šiam reikalavimui neprieštarauja), pagal išperkamosios nuomos sutartį mokėtinos įmokos yra didesnės nei automobilio vertė, todėl, priteisus turtinę (valdymo) teisę į automobilio (duomenys neskelbtini) valdymą, atsakovui kompensacija nepriteistina.

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, jai priteisiant kilnojamuosius daiktus, esančius bute, kurių vertė yra 1225 Eur, o atsakovui – 1220 Eur vertės kilnojamuosius daiktus. Ieškovės teigimu, šalys visus kilnojamuosius daiktus yra faktiškai pasidalinusios (atsakovas dar nėra pasiėmęs dulkių siurblio). Atsakovas neginčijo nei kilnojamųjų daiktų vertės, nei padalijimo būdo. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra sutuoktinių pajamos, koks jų veiklos pobūdis ir pan. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kilnojamasis turtas dalintinas natūra lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jų vertę, siekiant užtikrinti, kad jų vertės išraiška kiek įmanoma atitiktų lygių dalių principą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, teismas kilnojamuosius daiktus padalina ieškinyje nurodytu būdu – ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisia: sofą-lovą (250 Eur vertės); stalą (15 Eur vertės); sekciją (40 Eur vertės); spintą (50 Eur vertės); batų lentyną (20 Eur vertės); virtuvinius baldus (400 Eur vertės); kaitlentę (50 Eur vertės); mikrobangų krosnelę (50 Eur vertės); šaldytuvą (50 Eur vertės); sofą-lovą (100 Eur vertės); spintą (150 Eur vertės); skalbimo mašiną (50 Eur vertės); atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisia: televizorių (55 colių ekrano įstrižainė) (400 Eur vertės); žaidimų konsolę PS 4 (200 Eur vertės); žaidimų konsolę PS 3 (100 Eur vertės); dulkių siurblį (70 Eur vertės); televizorių (40 colių ekrano įstrižainė) (150 Eur vertės); nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ (300 Eur vertės).

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų

Dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašė prievoles UAB „Autorentvėjus“, kylančias iš (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis. Trečiasis asmuo šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs ieškovės įsipareigojimų pobūdį, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, sprendžia, kad ieškovės įsipareigojimai kreditoriui UAB ,,Autorentvėjus“ pagal (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintini ieškovės asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 103 Eur žyminio mokesčio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi 89 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas Vitalij Burinskij. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatui 945 Eur sumą už konsultacijas, ieškinio, prašymų parengimą, atstovavimą teisme (el. b. 2 t., b. l. 121-127, 155-158). Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 103 Eur žyminio mokesčio ir 945 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1048 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat teismas išsprendžia ir žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi, paskirstymo klausimą: už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 192 Eur, iš kurių 103 Eur ieškovė yra sumokėjusi, o 89 Eur likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 89 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, teismo turėtos 23,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 166,47 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str.1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. D. palikti ikisantuokinę pavardę ,,M.“, E. D. – esamą pavardę „D.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 19 d., iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti nepilnamečio vaiko E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Savaitgaliai: Atsakovas E. D. su dukra V. D. praleis ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį. Atsakovas E. D. praleis su dukra V. D. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį. Savaitgalis prasideda penktadienį 17:00 val. ir baigiasi sekmadienį 21:00 val. Atsakovas E. D. neturėdamas galimybės (liga, komandiruotė ir pan.) praleisti laiką su dukra V. D. nustatytą savaitgalį, įsipareigoja apie tai įspėti Ieškovę V. D. nė vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki šio savaitgalio pradžios. Tokiu atveju Šalys bendru sutarimu nustatys kitą savaitgalį, kurį Atsakovas E. D. praleis su dukra V. D., tokiu būdu kompensuojant savaitgalį, kurio praleisti su dukra V. D. neturėjo galimybės.

2. Šventės: Poriniais metais (2020 m., 2022 m. ir t.t.), nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko, vaikas V. D. su motina Ieškove V. D. praleis Šv. Velykas ir Naujuosius metus (gruodžio 31 dieną ir sausio 1 dieną), o su tėvu Atsakovu E. D. praleis Šv. Kūčias (gruodžio 24 dieną) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 dienas). Neporiniais metais (2019 m., 2021 m. ir t.t.), nepriklausomai nuo įprasto Šalių sutarto bendravimo grafiko, vaikas V. D. su motina Ieškove V. D. praleis Šv. Kūčias (gruodžio 24 dieną) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 dienas), o su tėvu Atsakovu E. D. praleis Šv. Velykas ir Naujuosius metus (gruodžio 31 dieną ir sausio 1 dieną).

3. Vaiko gimtadienis: Vaiko V. D. gimimo diena - gruodžio 8 diena - bus švenčiama dalyvaujant abiem tėvams, bet kokiu atveju tėvui Atsakovui E. D. bus leista pasimatyti su dukra V. D. šią dieną nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko.

4. Motinos diena ir motinos gimtadienis: Motinos dieną (kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir V. D. gimimo dieną (rugpjūčio mėn. 6 d.) vaikas V. D. praleis kartu su motina Ieškove V. D., nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko.

5. Tėvo diena ir tėvo gimtadienis: Tėvo dieną (kiekvienų metų birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir Atsakovo E. D. gimimo dieną (lapkričio mėn. 6 d.) vaikas V. D. praleis kartu su tėvu Atsakovu E. D., nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko.

6. Vaiko atostogos: Nepriklausomai nuo nustatyto įprasto bendravimo grafiko, kiekviena iš Šalių turės teisę su dukra V. D. praleisti po ½ (vieną antrąją) dalį atostogų, jų dukrai suteikiamų kiekvienų metų vasaros laikotarpiu ir būsimų mokslo metų eigoje. Dėl bendravimo tvarkos su dukra V. D. per jos atostogas, suteikiamas jai kiekvienų metų vasaros laikotarpiu ir būsimų mokslo metų eigoje, Šalys privalo susitarti ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas iki jų pradžios. Kiekviena iš Šalių ½ (vieną antrąją) dalį atostogų su dukra V. D. turi teisę praleisti kaip Lietuvoje, taip ir išvykstant už Lietuvos ribų. Viena iš Šalių, su kuria dukra V. D. išvyksta už Lietuvos ribų, kitai Šaliai praneša apie dukros buvimo vietą išvykos metu bei suteikia galimybę susisiekti ir nevaržomai bendrauti su ja telefonu.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

1. priteisti ieškovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

1.1. turtinę (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

1.2. sofą-lovą (250 Eur vertės); stalą (15 Eur vertės); sekciją (40 Eur vertės); spintą (50 Eur vertės); batų lentyną (20 Eur vertės); virtuvinius baldus (400 Eur vertės); kaitlentę (50 Eur vertės); mikrobangų krosnelę (50 Eur vertės); šaldytuvą (50 Eur vertės); sofą-lovą (100 Eur vertės); spintą (150 Eur vertės); skalbimo mašiną (50 Eur vertės).

2. Priteisti atsakovui E. D. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

2.1. televizorių (55 colių ekrano įstrižainė) (400 Eur vertės); žaidimų konsolę PS 4 (200 Eur vertės); žaidimų konsolę PS 3 (100 Eur vertės); dulkių siurblį (70 Eur vertės); televizorių (40 colių ekrano įstrižainė) (150 Eur vertės); nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ (300 Eur vertės).

Po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriui UAB ,,Autorentvėjus“, j.a.k. 304826197, pagal (duomenys neskelbtini) Turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis ieškovės prievolėmis iki jų visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1048 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 166,47 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.