Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-970/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
1-1048-970/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34248-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Kaltinamasis
D. F.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-970/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34248-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.6.; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant prokurorams Romutei Švaikauskaitei, Juozui Valickui,vertėjai Liudvikai Nedzinskienei,kaltinamajam D. F. (D. F.), jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. F. 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.42 val., Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto, esančio Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – nuosavą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos registracija), būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Kaltinamasis D. F. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad šeštadienio vakare, būdamas su draugais koncerte, išgėrė porą butelių alaus, ryte jautėsi gerai ir apie 11.30 val. iš Minsko išvažiavo į Druskininkus. Apie 15.40 val. atvažiavo prie Baltarusijos Respublikoje pasienio teritorijoje esančios parduotuvės „Duty Free“, susiskambino su žmona, žmona pasakė, kad ruošiasi skirtis, užėjo į parduotuvę, nusipirko butelį viskio ir būdamas neutralioje teritorijoje, susinervinęs dėl pokalbio su žmona, išgėrė 150 g viskio, butelį su likusiu viskiu išmetė į šiukšlių dėžę. Apie 16 val. įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, priėjęs pasienio pareigūnas, atlikdamas automobilio patikrinimą, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, prisipažino pasienio pareigūnui, jog gėrė alkoholio, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Apie 16.20 val. atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 1,82 promilių girtumą, po 22 min. patikrinus pakartotinai buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Nustatyto girtumo neginčija, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę vairavus transporto priemonę neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Liudytojas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkto vyresnysis pasienietis, Andrius Česnulevičius, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 16 val., vykdydamas tarnybą Raigardo pasienio kontrolės punkte, pastebėjo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvažiavusį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo prie stop linijos, už kito automobilio. Automobilio vairuotojas atidarė vairuotojo dureles ir sėdėjo automobilyje. Po 3-5 min. priėjo prie vairuotojo D. F. ir paprašė pateikti asmens bei automobilio dokumentus, išlipus vairuotojui iš automobilio ir bendraujant su juo pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas nurodė, kad važiuojant iki Lietuvos Respublikos pasienio posto gėrė alkoholinius gėrimus. Patikrinęs automobilį, liepė vairuotojui laukti prie automobilio, o pats nuėjo į tarnybines patalpas, kur iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet kartu su D. F. automobilį patraukė nuo pasienio kontrolės tikrinimo vietos, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Atvykę policijos pareigūnai D. F. alkoholio matavimo prietaisu pirmuoju pūtimu nustatė 1,84 promilių girtumą, antruoju – 1,76 promilių girtumą, todėl vairuotojas buvo sulaikytas ir kartu su automobiliu perduotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) pareigūnams (1 t., b. l. 71, 74-75).

Liudytojas, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, Valdas Pileckas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.05 val. gavo pranešimą, jog Raigardo poste, esančiame Gardino g. 130, Švendubrės k., Druskininkų sav., pasienio kontrolės punkto pareigūnai sulaikė girtą (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris vairavo automobilį. Kartu su tyrėja Odeta Česnavičiūte nuvyko į pasienio kontrolės punktą, kur tarnybinėse patalpose buvo (duomenys neskelbtini) pilietis D. F.. Pasienietis Andrius Česnulevičius nurodė, jog minėtas pilietis į pasienio kontrolės punktą įvažiavo automobiliu būdamas neblaivus. D. F. nurodė, kad vykdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją nusipirko viskio butelį, laukdamas eilėje išgėrė apie 200 – 300 g viskio ir iš Baltarusijos Respublikos teritorijos automobiliu įvažiavo į Lietuvą. Girtumo matavimo prietaisu D. F. pirmuoju bandymu nustatė 1,84 promilių girtumą, antruoju – 1,76 promilių girtumą (1 t., b. l. 83-84).

Liudytoja, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėja Odeta Česnavičiūtė, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus analogiškus liudytojo Valdo Pilecko parodymams (1 t., b. l. 89-90).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio Andriaus Česnulevičiaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., vykdant tarnybą Raigardo pasienio kontrolės punkte, apie 16 val., Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje į Lietuvos Respubliką automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko ir automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis D. F., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nesiorientavo aplinkoje, atvykę policijos pareigūnai jam pirmo pūtimo metu nustatė 1,84 promilių girtumą, antrojo pūtimo metu – 1,76 promilių girtumą, asmuo ir transporto priemonė perduota policijos pareigūnams (1 t., b. l. 80).

Įvykio vietos apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Raigardo pasienio kontrolės punkte, adresu Gardino g. 130, Švendubrės k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., zonoje, skirtoje įvažiuojančioms transporto priemonėms į Lietuvos Respublikos teritoriją, stovi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra tvarkingas, variklio užvedimo spynelėje įdėtas automobilio užvedimo raktelis, apžiūros metu paimtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. F. pasas (1 t., b. l. 12-13, 15-18), kurie apžiūrėti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, padarytos dokumentų kopijos (1 t., b. l. 20, 22, 23-24, 26-29), D. F. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) pasas grąžintas savininkui D. F. (1 t., b. l. 31).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pateiktuose vaizdo įrašuose, įrašytuose į CD diską, užfiksuota, kaip kaltinamojo automobilis privažiuoja prie stop linijos Raigardo kelio poste ir sustoja už priekyje stovinčio automobilio, vairuotojas atidaro dureles ir sėdi automobilyje, prie jo prieina pasienio pareigūnas, vairuotojas išlipa iš automobilio ir stovi atsirėmęs į vairuotojo dureles, pasienio pareigūnas apžiūri automobilį, bendrauja su vairuotoju ir apžiūrėjęs automobilį nueina į postą, vairuotojas lieka laukti prie automobilio, vėliau ateina pasienio pareigūnas, kuris įsėda į vairuotojo sėdynę, vairuotojas atsisėda į priekinę keleivio sėdynę ir automobilis nuvažiuoja nuo stop linijos (1 t., b. l. 65-66).

Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Valdo Pilecko 2019 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (1,76 promilių neblaivumas), kaltinamajam D. F. neleista vairuoti transporto priemonių, iki bus blaivus (1 t., b. l. 35).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjos Odetos Česnavičiūtės sprendimu transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, nes vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (1 t., b. l. 36).

Iš neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterių tikrinimo rezultatų matyti, kad kaltinamajam D. F. 2019 m. rugpjūčio 19 d. 16.20 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 16.42 val. – 1,76 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 33, 34).

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis (1 t., b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai – paties kaltinamojo bei liudytojų Andriaus Česnulevičiaus, Valdo Pilecko, Odetos Česnavičiūtės parodymai, pasienio pareigūno Andriaus Česnulevičiaus tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos, vaizdo įrašai, neblaivumo nustatyto aktas, alkotesterių tikrinimo rezultatai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis D. F. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam tikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamosiose kalbose prašė atsižvelgti į tai, kad iš kaltinamojo nebuvo paimtas kraujas ir girtumas nustatytas tik iškvėptame ore bei pažeidžiant procedūras, tačiau jokių argumentų, kokias procedūras policijos pareigūnai pažeidė nustatydami neblaivumą kaltinamajam, nenurodė, tuo tarpu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nustatant asmeniui neblaivumą policijos pareigūnai neprivalo pristatyti asmens į sveikatos priežiūros įstaigą, jog būtų atlikta neblaivaus asmens medicininė apžiūra siekiant patikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje, be to, įstatymo leidėjas reikalavimo asmens blaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje, nenumato, o asmuo nesutikdamas su tikrinimo atlikto policijos rezultatais turi teisę pats ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūra jo lėšomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4, 29 punktai (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.), tačiau tokių duomenų byloje nepateikta.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamojo gynėjas prašo byloje taikyti BK 40 straipsnio normas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras nesutinka, kad kaltinamasis būtų ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, jog laiduotoja nėra tinkama.

Byloje gautas G. Š. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą (2 t., b. l. 8-9). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 164), bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje yra nebaustas (1 t., b. l.), dirba. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad kaltinamasis formaliai atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi atsižvelgti ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018) bei yra įpareigotas apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis D. F. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,76 promilių neblaivumas, jo tolimesnį vairavimą nutraukė pasienio pareigūnas, kuris pajuto nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą, kas rodo, kad pasienio pareigūnui laiku nepranešus apie girtą vairuotoją ir jo nesustabdžius, kaltinamasis galėjo toliau tęsti kelionę, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys, kuomet jis, išgėręs alkoholio dėl žmonos telefonu pareikšto noro skirtis, sąmoningai, žinodamas bei suprasdamas, kad vairuoti automobilį neblaiviam ne tik yra draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles, vis tiek nusprendė iš karto važiuoti, negali būti pateisinamas. Kaltinamasis kirsdamas valstybės sieną, žinojo apie būsimą patikrinimą, tačiau savo apsisprendimo vairuoti automobilį sąmoningai nekeitė, kas rodo kaltinamojo didelį neatsakingumą. Be to, iš kaltinamojo bei galimos laiduotojos G. Š. paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis kartu su žmona augina dukrą, dirba įmonėje direktoriumi, moka kinų kalbą, dalyvauja susitikimuose, kuriuose verčia iš kinų kalbos, du metus gyveno Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje turi butą, kurį prižiūri, taip pat Lietuvos Respublikoje yra įsteigęs įmonę, kurios veikla šiuo metu yra sustabdyta, advokatų pagalba geba spręsti teisinius klausimus, susijusius su įmonės veikla, jam žinoma apie Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą draudimą vairuoti automobilį išgėrus. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neturintis jokių psichikos sutrikimų, užimdamas svarbias – (duomenys neskelbtini) – pareigas, yra subrendusi ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų. Kaltinamasis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis sąžiningas ir apdairus pilietis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamu atveju, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens) priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir laiko, kad laiduotojo paskyrimas šiuo atveju būtų netikslingas.

Būti kaltinamojo laiduotoja byloje prašymą pateikė G. Š. (2 t., b. l. 8-9). G. Š. yra advokatė, advokatų profesinės bendrijos „A.“ charakterizuojama, kaip sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu, aukšta darbine kultūra bei rimtu požiūriu į savo darbą pasižyminti advokatė, esanti draugiška bei gerbiama kolegų (2 t., b. l. 12), yra neteista (2 t., b. l. 11), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 10). G. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 2015 m., jo šeimai padėdavo tvarkyti teisinius dokumentus, duodavo teisinius patarimus, su kaltinamuoju nėra labai geri draugai, bet yra geri pažįstami ir juos sieja draugiški santykiai, dažnai (vieną – tris kartus per mėnesį) bendrauja telefonu, per garso/vaizdo pokalbių programas, jam atvykus į kontorą išgeria kavos, dažniausiai susitinka darbo reikalais. Yra nusistačiusi prieš alkoholio vartojimą, kaltinamojo poelgis ją šokiravo, todėl po šio įvykio kiekvieną kartą, kuomet bendrauja su kaltinamuoju, primena jam apie alkoholio žalą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius galimos laiduotojos G. Š. duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad G. Š. pagal savo asmenines savybes ir veiklos pobūdį yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamąjį ir G. Š. sieja draugiški santykiai, tačiau jie abu gyvena skirtingose valstybėse, vienas apie kito gyvenimus žino tik atskiras detales, G. Š. net nežinoma, kuo šiuo metu užsiima kaltinamasis, jos žiniomis kaltinamasis visai nevartoja alkoholio, tuo tarpu, pats kaltinamasis nurodė, kad ir prieš vykdamas į Lietuvą koncerte vartojo alų, jie iš esmės bendrauja tik tuomet, kai tai yra reikalinga kaltinamajam dėl konsultacijų teisiniais klausimais, pagrindinis jų bendravimas vyksta telefonu, bendravimas yra gan retas (vienas – trys kartai per mėnesį), be to, kaltinamasis nurodė, kad iš pradžių apie įvykį nenorėjo sakyti G. Š., nes jam buvo gėda, kas parodo, kad jų tarpusavio ryšys nėra artimas ir stiprus, galima laiduotoja kaltinamajam nėra tas asmuo, kuris keltų jam pasitikėjimą, o byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog galima laiduotoja yra autoritetas kaltinamajam. Teismo vertinimu, esant tokiems kaltinamojo ir galimos laiduotojos tarpusavio santykiams, jiems gyvenant skirtingose valstybėse, galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir kontroliuoti jo veiksmus, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, yra itin menka. Be to, pati galima laiduotoja teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamajam niekada neskambina, susitinka su juo pagal galimybes, nes augina (duomenys neskelbtini) m. dukrą, todėl dalyvauti susitikimuose ne visada gali, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ir ateityje laiduotoja gali būti užsiėmusi ir skirti laiką savo šeimos poreikiams užtikrinti, o ne kontroliuoti kaltinamojo veiksmus. Nurodytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad G. Š. negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam, dėl to nagrinėjamos bylos kontekste ji nėra tinkama laiduotoja.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius BK 40 straipsnio sąlygų visumos, pagrindo atleisti kaltinamąjį D. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. D. F. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l.130), Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 131), dirba, duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos ligų įskaitą nėra, augina mažametę dukrą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą (BK 55 straipsnis), kurios dydis, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam minimaliam baudos dydžiui.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. F. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. F. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 16.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 14.43 val. buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 113-114, 116), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl siekiant užtikrinti valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, Lietuvos Respublikoje nebaustas, tačiau jo paties teigimu Baltarusijos Respublikoje yra kelis kartus baustas už greičio viršijimą, šiuo atveju vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, automobilį vairavo iškarto po alkoholio vartojimo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas dvejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 118-119), taigi kaltinamajam šiuo nutarimu realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo pradžios – 2019 m. rugpjūčio 12 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami tik tokie atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-184-697/2019). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis D. F. nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. D. F., ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sėsdamas už vairo suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai taip elgėsi, todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. F. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nors kaltinamasis bei jo gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba konfiskuoti ne automobilį, o išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, ją sumažinus iki 1 800 Eur, tačiau, nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, elgėsi itin neatsakingai, nes automobilį vairavo iškarto po alkoholio pavartojimo, kirsdamas valstybės sieną, kur tuo metu buvo ir kitų transporto priemonių bei žmonių, ir nors nusikalstamą veiką padarė susijaudinęs po pokalbio su žmona, nuvažiavo tik 500 m, nesukėlė jokių pasekmių, tačiau jis, vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tuo tarpu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad konfiskuotina transporto priemonė reikalinga dukrai nuvežti į mokyklą bei vykti į oro uostus pasitikti delegacijas, kurioms turi vertėjauti, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo.

Kaltinamajam D. F. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto apsaugą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. sausio 12 d. laikinai apribotos D. F. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37). Šiuo nuosprendžiu automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, todėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio užvedimo raktelis, saugomas kartu su automobiliu automobilių saugojimo aikštelėje, bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos pakete Nr. 1, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pateiktas CD diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos pakete Nr. 2, paliktinas saugoti prie bylos.

Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis 60,50 Eur išlaidas už automobilio nugabenimą į saugojimo aikštelę bei už šio automobilio saugojimą po 1,21 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad priteistos gali būti tik realios ir pagrįstos išlaidos (Kauno apygardos nutartis 2019 m. rugsėjo 23 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-954/2019). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 11 d. buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kel. 24, Užubalių k., Alytaus r., ir iki šiol joje yra saugomas (1 t., b. l. 36, 37). Alytaus apskrities VPK pažymoje apie patirtas proceso išlaidas nurodyta, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 52-ST2-39 fiksuotais įkainiais, Alytaus apskrities VPK patyrė 60,50 Eur proceso išlaidų dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo, automobilio saugojimo įkainis 1,21 Eur (1 t., b. l. 49-56), tačiau byloje jokie dokumentai, patvirtinantys, kad Alytaus apskrities VPK realiai patyrė prašomas priteisti proceso išlaidas, nepateikti. Nesant nurodytų dokumentų, nėra galimybės nustatyti, ar prokuroro nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl prokuroro prašymas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. F. (D. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę D. F. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirti D. F. galutinę bausmę – 36 MGL dydžio, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. F. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Remiantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, D. F. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje (Ūdrijos kel. 24, Užubalių k., Alytaus r.), konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu paskirtą laikiną D. F. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio užvedimo raktelį, saugomą kartu su automobiliu automobilių saugojimo aikštelėje, ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos pakete Nr. 1, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, CD diską su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos pakete Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, bauda nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė