- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-414-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00908-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. K., N. B., Z. L., K. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 449-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 449-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pripažinimo, jog atsakovas vilkina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo procedūrą duoti sutikimą dėl pritarimo parduoti (nuomoti) valstybinės žemės sklypo dalį ir atsakovo įpareigojimo duoti sutikimą dėl pritarimo parduoti (nuomoti) valstybinės žemės sklypo dalį, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. K., N. B., Z. L., K. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vilkina vykdyti 2009 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-1170 punkte 4.4 numatytą procedūrą - duoti sutikimą dėl pritarimo parduoti (nuomoti) 1 113 kv. metrų ploto valstybinės žemės dalį prie esamo sklypo; įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo duoti sutikimą dėl pritarimo parduoti (nuomoti) ieškovei 1 113 kv. metrų valstybinės žemės sklypo dalį prie esamo sklypo (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato specialiąsias sąlygas, kada galima išnuomoti didesnį plotą nei numatytą nutarime, t.y. nuomotinas žemės sklypas turi būti prie kito, jau išnuomoto valstybinės žemės sklypo (kitais atvejais jis tik parduodamas šalia esančių sklypų savininkams), ir nuomotinas žemės sklypas turi būti pripažintas įsiterpusiu žemės plotu (sklypu). Bendrija visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turi teisę išsinuomoti (pirkti) papildomą sklypą, kadangi papildomas sklypas 0,1113 ha ploto yra prie ieškovei išnuomoto žemės sklypo, prie jo nėra daugiau jokių žemės sklypų, tik jis ribojasi su įvažiavimo keliais ir Čiobiškio gatve. Papildomas žemės sklypas yra įsiterpęs į jau išnuomotą žemės sklypą, tai yra siaura 12 metrų ploto juosta, besiribojanti su bendrijai išnuomotu žemės sklypu, ir tai atitinka visus reikiamus duomenis tam, kad būtų priimtas sprendimas pritarti Savivaldybės tarybos sprendimo 4.4 punkto nustatytai procedūrai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. liepos 15 d. sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 punktas 4.1 įsigalioja gavus pritarimą, tačiau buvo rekomenduota nepritarti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą ir suformavo naują sklypą. Nutarimo 2.15 punktas numato galimybę įsigyti įsiterpusį sklypą, kai plotai laisvi, o ginčo sklypas yra didesnis nei 0,04 ha ploto, jo nesudaro šlaitai ar įgriovos, yra galimybė privažiuoti, todėl galėjo būti suformuotas atskiras žemės sklypas.
4. Tretysis asmuo J. K. teisme paaiškino, jog sutiktų priimti žemės sklypą natūra ir toliau nuspręsti dėl jo pardavimo ar nuomos, tačiau savininkams nebuvo pasiūlyta gauti natūra žemės sklypo dalį. Atsisakydama nuo žemės sklypo grąžinimo natūra nežinojo, jog suformuotas žemės sklypas, jo niekas nesiūlė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo valstybei buvo priteista 11,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, jog atsakovė pagrįstai, remdamasi Žemės įstatymo 9 str.6 dalimi, LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (toliau – Nutarimas), nepritarė, jog ieškovei 449-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai būtų parduotas (išnuomotas) 1 113 kv. metrų valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini), todėl ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos duoti sutikimą dėl pritarimo parduoti (išnuomoti) ieškovei valstybinės žemės sklypo dalį. Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog žemės sklypas, kurį reikalaujama ieškovei išnuomoti ar parduoti yra didesnio ploto, nei numatyta Įstatymo, šio žemės sklypo nesudaro šlaitai ar griovos ir jis nelaikytinas įsiterpusiu žemės plotu (sklypu), todėl negali būti parduodamas ar nuomojamas. Žemės sklypas, kurio plotas yra 1 113 kv. metrų, yra tarp ieškovei nuomojamo valstybinės žemės sklypo ir Čiobiškio gatvės ir yra beveik tokio paties ploto, kaip ieškovei jau išnuomotas 0,1694 ha ploto valstybinės žemės sklypas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, nesant galimybės priimti naują sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti naujus įrodymus.
8. Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino ginčo sklypą kaip neatitinkantį įsiterpusio sklypo kategorijos, pasisakydamas, jog vien tai, kad ginčo sklype nėra šlaitų ar griovų jis negali būti pripažintas įsiterpusiu sklypu, tuo pačiu neatsižvelgė į kitas aplinkybes: ginčo sklypas pagal savo formą yra siaura juosta, jis yra tarp išnuomoto valstybinės žemės sklypo ir kelių (gatvių), ribojasi su miesto gyvenamojoje vietovėje esančiu miško sklypu (plotu), todėl pripažintinas įsiterpusiu sklypu. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad jei Ginčo sklypas yra didesnis nei 0,04 ha, tai jis negali būti nuomojamas ieškovui kaip įsiterpęs sklypas, nes Nutarimo 2.15 p. yra išlyga, jog tuo atveju, kai sklypas yra pripažįstamas įsiterpusiu, tai nors jis ir yra didesnio nei 0,04 ha ploto, jį vis tiek galima nuomoti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte išdėstytų įsiterpusių žemės sklypo požymių, taip pat neatitinka minėtame punkte nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pageidaujamas įsigyti ginčo sklypas nelaikytinas įsiterpusiu sklypu, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą duoti sutikimą dėl pritarimo parduoti (nuomoti) 1113 kv. m. ploto ginčo sklypo dalį.
10. Tretieji asmenys J. K., N. B., Z. L., K. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
14. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus, tačiau ieškovo pateikiami įrodymai iš esmės galėjo būti pateikti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 314 str.).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisiniams santykiams susijusiems su valstybine žeme yra būdingas teisinis apibrėžtumas. Tokių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos- paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1 punkte įvardinta, kas yra laikoma naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais. Tokie žemės sklypai gali būti parduoti ar išnuomoti aukciono tvarka vadovaujantis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Nutarimu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad Nutarimo nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, kurie yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų, išnuomojami be aukciono šių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
17. Įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo apibūdinimas įtvirtintas Nutarimo 2.15 punkte (redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d.). Tai yra laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
18. Tam, kad besiribojančio žemės sklypo savininkas turėtų teisę įsigyti žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plotai turi atitikti visų sąlygų visetą: 1) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų); 2) laisvos valstybinės žemės plotai turi būti ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Pažymėtina, kad tam, jog valstybinės žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) būtina konstatuoti Nutarimo 2.15 punkte nustatytų sąlygų visetą, vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui.
19. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Nutarimo 2.15 punkte numatytą taisyklę, išnuomoti ar parduoti didesnį nei 0,04 ha ploto sklypą, jeigu šis sklypas yra įsiterpęs ir jį sudaro siaura juosta. Įvertinus ginčijamo Žemės sklypo išsidėstymą bei dydį, nustatyta, kad valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, nes ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tai reiškia, kad toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą, todėl jis negali būti išnuomotas ne aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertino, kad ginčo Žemės sklypas yra didesnis, nei 0,04 ha, jo nesudaro šlaitai ar griovos, žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir yra galimybė prie jo privažiuoti iš gatvės pusės, todėl šioje laisvoje valstybinėje žemėje gali būti formuojamas atskiras naujas valstybinės žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo Žemės sklypas būtų laikomas įsiterpusiu tik tuo atveju, jei jį sudarytų siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nagrinėjamu atveju taip nėra, todėl ginčo Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos ir negali būti įsigyjamas ne aukciono būdu.
20. Nors tretieji asmenys, kurie yra buvusio ginčo žemės sklypo savininko L. Š. įpėdiniai, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti, tačiau jų argumentai bylos išnagrinėjimui jokios įtakos neturi, nes jie 2016 m. vasario 3 d. yra pateikę pareiškimus apie tai, jog atsisako ir nepageidauja, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį L. Š. turėtos žemės.
21. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisingai taikė Nutarimo bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.